Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

LR CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus (pvz.: teismas gina civilines teises jas pripažindamas; atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; kitais įstatymų nustatytais būdais), o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš ieškovo pareikšto materialaus reikalavimo turi būti aišku, kurį CK numatytą civilinių teisių gynimo būdą šie reikalavimai atitinka bei kokio sprendimo siekia ieškovas.

Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aptariamu atveju apeliantė nepasirinko CK 1.138 straipsnyje numatyto civilinių teisių gynimo būdo, kuris galėtų būti įgyvendinamas civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. Nors ieškovės ieškinys nėra pakankamai aiškus, tačiau iš ieškinio turinio bei prie ieškinio pateikto LR Generalinės prokuratūros pareigūno Ž. R. pasirašyto rašto matyti, jog ieškovė iš esmės nesutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmais t.y. LR Generalinės prokuratūros pareigūno Ž. R. veiksmais nagrinėjant pareiškėjos skundus, su skundų atmetimo motyvais bei reiškia reikalavimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo atlikimu, tačiau tokie veiksmai negali būti skundžiami civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojo proceso metu atlikti veiksmai yra skundžiami Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimai ginti jos teises nuo Generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. tyčinio nekompetentingumo; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros visus jos skundus, prašymus, pareiškimus ir savo išvadas, kas iki šiol ištirta, negali būti nagrinėjami civilinio proceso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys yra nepriimtinas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.