- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- T-21-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01255-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ teikimą dėl teismo paskirtos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės pratęsimo L. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2015 m. rugpjūčio 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. M1-175-215/2015, L. Š. pripažintas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padaręs būdamas nepakaltinamas, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ teikimu prašo L. Š. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Prokuroras Š. V. prašė teikimą patenkinti ir pratęsti L. Š. priverstinį ambulatorinį stebėjimą, nes gydytojų komisijos išvada leidžia pripažinti, kad asmuo nėra pasveikęs ir jam toliau taikytinas priverstinis gydymas.
Advokatė V. V. sutiko, kad teikimas būtų patenkintas, nes jos atstovaujamo L. Š. sveikatos būklė nepagerėjo, gydymas apsaugo jį nuo įvairių neigiamų netikėtumų bei galimo nusikalstamų vaikų darymo, todėl gydymą reikalinga tęsti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pirma, asmens psichinė sveikata, antra, su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.
Priverstinio ambulatorinio gydymo išvadoje konstatuota, kad UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ L. Š. gydomas nuo 2005 m. liepos mėnesio. Liga debiutavo nerimo sutrikimu, progresavo 2010 m., nustatyta diagnozė: F20.0. Ligos eigoje daug kartų gydytas įvairiose psichiatrijos ligoninėse, paskutinis stacionarus gydymas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. spalio 27 d. VšĮ „K. J. ligoninės“ Psichiatrijos departamente. Reguliariai gydosi ambulatoriškai pas psichiatrą, prasitęsia medikamentinį gydymą, susileidžia vaistus. 2018 m. liepos 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi priverčiamoji medicininė priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – pratęsta 6 mėnesiams. Pacientas reguliariai lankosi ambulatoriškai pas gydytoją psichiatrą, socialinį darbuotoją, prasitęsia ambulatoriniam gydymui vaistus. Šiuo metu skiriamas medikamentinis gydymas. Gyvena pas tėvus, palaikomas pastovus kontaktas su paciento mama, siekiant papildyti duomenis apie paciento nusiskundimus, psichinę būseną, socializaciją. Pas psichologą lankytis atsisako. Gydytojų komisija, įvertinusi anamnezę, objektyvią psichikos būklę, padarė išvadą, kad paciento psichinė būsena nėra stabili, išlieka mąstymo, suvokimo pastovus sutrikimas, ryškus socializacijos sutrikimas, asmenybės defektas, neprisitaikymas. Bet kada gali įvykti ūmus ligos atkrytis – ūmi psichozė. Lankymasis pas gydytoją psichiatrą kiekvieną mėnesį leidžia įvertinti psichinę būseną, įpareigoja pacientą atvykti išsirašyti vaistų, juos vartoti. Bendraujam su jo mama telefonu. Psichinės būsenos nestabilumas išlieka, pavojingumas paciento pačiam sau bei aplinkiniams išlieka. Komisija nusprendė prašyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį dėjimą ir gydymą pirminio sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti.
Susipažinus su L. Š. Asmens sveikatos istorijoje esančiais įrašais, darytina išvada, kad jo būklė nėra pagerėjusi, nors reguliariai vartoja vaistus.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, nepagerėjo, gydytojų komisijos išvadoje išdėstyti teiginiai leidžia daryti išvadą, kad jam reikalinga tęsti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais,
nutaria:
UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ teikimą tenkinti.
Pratęsti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.