Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-16 · Administracinė byla Nr. I-8956-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
I-8956-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03363-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8956-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-03363-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 12 000 Lt žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2013-10-30 iki 2013-11-06 buvo laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2013-11-02, laikant kameroje Nr. 404 buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m. ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje. Šį pažeidimą apsunkino tai, kad kameroje nebuvo sąlygų tinkamam vėdinimui. Taip pat, atgabenus į Lukiškių TI-K buvo patalpintas į karantino kamerą neišdavus patalynės ir pietų. Dėl to, kad kameros buvo perpildytos, teko miegoti ant vieno gulto su kitu suimtuoju, kamerose nebuvo tinkamai įrengto tualeto. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos ir viršnacionalinių teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 14-17) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras tose kamerose, kur buvo laikomas pareiškėjas, skundžiamu laikotarpiu kelis kartus atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo pašalinti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis, buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neviršijo 3,6 kv. m. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2013-10-30 iki 2013-11-06. Lukiškių TI-K buvo atgabentas 2013-10-30, o 2013-10-31 ryte buvo patalpintas kameroje Nr. 404 (šios kameros plotas – 17,02 kv. m), kurioje buvo laikomi 6 asmenys, todėl buvo pažeidžiamas vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas. Iš šios kameros buvo perkeltas 2013-11-02 ryte, todėl iš viso, pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2 paras. Pagal byloje surinktus duomenis, kameros, kuriose laikytas pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintos reikiamu inventoriumi, neįrengtas reikalavimus atitinkantis sanitarinis mazgas (b. l. 43-44).

Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, nr. 41211/98).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-10-30 iki 2013-11-06. Šiuo laikotarpiu pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus buvo laikomas 2 paras. Pareiškėjo teisių pažeidimas truko neilgai, panašiose ankstesnėse bylose, kur tokiu laikotarpiu buvo pažeidžiamas vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, teismų praktikoje yra pripažįstami pareiškėjų teisių pažeidimai, tačiau reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais buvo atmetami (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-516-14, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836-14). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką panašiose bylose, už vieną parą laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteistina iki 30 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1453/2013, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140-14, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-315-14, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-379-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516-14, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275-14, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014, ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-12 sprendimu byloje Nr. I-975-142/2013 yra priteisęs pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų tose pačiose kamerose Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-07-02.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad be minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo jo teisės, inter alia, buvo pažeidžiamos, kadangi skundžiamu laikotarpiu kameroje Nr. 404 dalis gultų buvo sulaužyti ir jam teko dalintis gultu su kitu kameroje laikomu asmeniu. Skunde nurodė, kad protestuodamas prieš netinkamas laikymo sąlygas nuo 2014-10-30 tris paras atsisakė maisto ir patalynės bei čiužinio, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad jam čiužinys nebuvo išduodamas ir dėl to patyrė žalą. Atsakovo pateiktoje kortelėje apie asmeniniam naudojimui skirtų daiktų išdavimą (b. l. 36) nurodyta ir pareiškėjo parašu patvirtinta, kad 2014-10-30 – 2014-11-02 jam buvo išduotas čiužinys, pagalvė, antklodė, o likusių išduodamų asmeninių daiktų atsisakė. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jam 2014-10-30 – 2014-11-02 nebuvo išduotas čiužinys, paneigiamas minėtų įrodymų. Pareiškėjas neginčijo šios aplinkybės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad čiužinio atsisakė pats, todėl jo paaiškinimai teismo posėdyje, kad čiužinys buvo neišduotas vertinami kritiškai, nes yra nenuoseklūs bei paneigti byloje esančiais atsakovo pateiktais minėtais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas kreipėsi dėl savo teisių gynimo praėjus ypač ilgam laikotarpiui nuo jo nurodyto pažeidimo dienos – praėjus beveik 9 mėnesiams. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo didelė ar itin reikšminga.

Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo 2014-10-31 – 2014-11-02 laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, laikoma įrodyta. Byloje nustatyta, kad šis pažeidimas truko 2 paras, pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl netinkamų laikymo sąlygų, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 str. prasme. Atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo mastą ir trukmę, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, jos dydį įvertinant 100 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.5 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Lt (šimtą litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė