Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-12 · Administracinė byla Nr. I-975-142/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
I-975-142/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-975-142/2013
Proc. Nr. 3-61-3-02369-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-4), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės neturtinės žalos 5 000 Lt atlyginimą.

Paaiškina, kad 2012 m. liepos 4 d. buvo etapuotas iš Pravieniškių 3 pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TIK). Pareiškėjas įspėjo pareigūnus, kad jo byloje yra pažymėta, jog jis yra nerūkantis, todėl prašė patalpinti su nerūkančiais. Pareiškėjas teigia, kad iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo gąsdinamas. Buvo patalpintas su dar trimis nuteistaisiais į 1,5 m² patalpą. Toje kameroje jis prabuvo 2,5 val., jam pareigūnas nenurodė savo pavardės. Po to jį kėlė į karantiną, bet jis atsisakė, todėl dar 3 val. jis buvo laikinoje kameroje prie laiptinės ir rūsio ir pirmojo aukšto. Po kelionės nuo pat ryto iki vakaro jis prabuvo be valgio. Jis šį faktą nurodė Lukiškių TIK direktoriui paduotame skunde. Nesulaukęs atsakymo, kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Lukiškių TIK atsakyme yra pateikiama melaginga informacija, kad jis pats atsisakė maisto, nenurodyta, kad jis buvo patalpintas su rūkančiais. Todėl jis teismo prašo nubausti tuos pareigūnus ir Lukiškių TIK už pareigūnų dangstymą. Nurodo, kad buvo patalpintas į kamerą, kurioje sėdėjo be jo dar 5 nuteistieji. Kameroje Nr. 404 pareiškėjas buvo nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. liepos 20 d. Jis kvietė higienos centro atstovus. Remiasi higienos normos 76:199 6.15 punktu ir teigia, kad kiekvienam asmeniui turi tekti po 5 m² ploto. Nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, nes kamerose yra tarakonų, didelė drėgmė, pastovus virtuvės kvapas, nes virtuvė yra apačioje po kamera. Dėl to kameros grindys pastoviai šiltos, dėl to nepakenčiama oro temperatūra. Kalinant tokiomis sąlygomis pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, pareiškėjui dėl to padaryta didžiulė neturtinė žala. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, Civilinio kodekso 6.271, 6.250 straipsniais. Nurodo, kad dėl laikymo sąlygų pablogėjo jo savijauta, regėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės ir todėl patyrė neturtinę žalą.

Skundo papildyme (b. l. 145-146) pareiškėjas paaiškina, kad į kamerą Nr. 119 jis nebuvo patalpintas, nes pareiškėjas atsisakė ten būti, kadangi joje buvo trys rūkantys nuteistieji. Dėl to pareiškėjas buvo uždarytas į patalpą už grotų tarp pirmo ir antro aukšto koridoriuje, tik prieš vakarienę jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 125. Ten jis buvo vienas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad nei žodžiu, nei raštu nesiskundė dėl to, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais, nes bijojo.

Atsiliepimas

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime (b. l. 34-38) su skundu nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ios valdybos atvyko į Lukiškių TIK 2012 m. liepos 4 d. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 119, perkeltas į kamerą Nr. 125, 2012 m. liepos 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 404. Nurodo visų kamerų plotus ir tai, kiek jose buvo asmenų. Paaiškina, kad pareiškėjo nurodoma higienos norma HN 76:1999 nebegalioja, o nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje (HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta, tik Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TIK negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas gali būti mažesnis už nustatytą minimalų. Lukiškių TIK administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, ir, atsiradus galimybei, perkelia į laisvesnes kameras. Pareiškėjas buvo konvojuotas pagal planinį maršrutą, į Lukiškių TIK atvyko 2012 m. liepos 4 d. Tą dieną iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ios valdybos atvyko dar 9 nuteistieji. Bendras atvykusiųjų asmenų skaičius į Lukiškių TIK tą dieną buvo 131 asmuo. Lukiškių TIK negali pateikti duomenų, kiek iš tų visų asmenų buvo rūkančių, kiek nerūkančių. Vadovaujantis Lukiškių TIK suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste ( kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio, 70 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjui pirmą kartą atvykus į Lukiškių TIK, 2009 m. lapkričio 18 d. buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, su tuo jis buvo supažindintas ir patvirtino savo parašu. Tame blanke pareiškėjas parašė, kad jis nesutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis. Todėl Lukiškių TIK atsižvelgė į jo norą būti laikomam su nerūkančiais asmenimis. Ar jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, Lukiškių TIK negali nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi įstaigoje tokia apskaita nėra vedama ir Suėmimo vykdymo įstatymas tokio skirstymo į kameras nereikalauja. Lukiškių TIK neneigia to dalyko, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 9 d. kreipėsi į įstaigos administraciją su skundu dėl jo laikymo ir dėl to, kad jis liko be pietų. Lukiškių TIK 2012 m. rugpjūčio 9 d. pateikė atsakymą Nr. 22-1924, nurodydama, kad į įstaigą pareiškėjas atvyko apie 12.10 val. Paskirstymo skyriuje pareiškėjas buvo laikomas ne ilgiau kaip 2 valandas, po to, apie 13.10 val. buvo nuvestas į 2-ąjį korpusinį skyrių, t. y. į 8 priežiūros postą. Taip pat nurodė, kad atėjus pietų dalinimo metui, pareiškėjui buvo pasiūlyta papietauti, tačiau jis atsisakė pietų. Tą patvirtina ir Lukiškių TIK APS budinčiosios pamainos Nr. 1 korpuso vyresniojo M. Š. 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 51-1475. M. Š. pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas 8 priežiūros posto patalpose vienoje iš kamerų, į jį su jokiais žodiniais ar rašytiniais prašymais (pareiškimais) ar skundais nesikreipė. Dėl kamerų remonto paaiškina, kad kamerų remontas Lukiškių TIK atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameroje Nr. 119 remonto darbai atlikti 2012 m. kovo mėnesį, kameroje Nr. 125 remonto darbai buvo atlikti 2012 m. balandžio mėnesį, kameroje Nr. 404 remonto darbai buvo atlikti 2011 m. spalio mėnesį. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TIK kamerose vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pagal gaunamus skundus tikrina Lukiškių TIK gyvenamąsias kameras. Kameroje Nr. 404 tikrinimo darbai buvo atlikti 2012 m. liepos 27 d., pažeidimų nebuvo nustatyta. Kameroje Nr. 125 tikrinimo darbai buvo atlikti 2012 m. gegužės 30 d. Šioje kameroje taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų. Kameroje Nr. 125 patikrinimo darbai buvo atlikti 2012 m. liepos 12 d., joje visi higienos parametrai atitiko reikalaujamus dydžius, išskyrus tai, kad kameroje buvo per mažas naktinis apšvietimas. Trūkumai buvo pašalinti (2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo išsiųstas pranešimas apie pašalintus trūkumus). Kameroje Nr. 119 tikrinimo darbai buvo atlikti 2012 m. gegužės 25 d. Šioje kameroje reikalavimai taip pat atitiko nustatytus higienos normos reikalavimus ir pažeidimų nebuvo rasta. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodamas į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TIK yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, esant reikalui dirba ir daugiau. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punktą, kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo skunde minimi teiginiai, kad būtent nuo kalinimo sąlygų Lukiškių TIK jam pablogėjo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, neatitinka tikrovės. Lukiškių TIK 2012 m. spalio 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. 56-429 patvirtina, kad pareiškėjas su skundais dėl sveikatos pablogėjimo nesikreipė. Lukiškių TIK Psichologinės tarnybos 2012 m. spalio 3 d. pažyma Nr. 55-111 patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė dėl psichologinės pagalbos suteikimo. Daro išvadą, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas, nes nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Neturtinei žalai atlyginti nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TIK pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepime (b. l. 91-93) su skundu nesutinka. Paaiškina, kad siekdamas žalos atlyginimo pareiškėjas privalo įrodyti visas valstybės deliktinės atsakomybės kilimo sąlygas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jam padarytos žalos. Sprendžiant pareiškėjo skundą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TIK pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, kad jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundžiasi, kad jo laisvė Lukiškių TIK nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2012 m. liepos 20 d. buvo apribota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jis laisvės atėmimo vietoje buvo laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, trūko teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto, atvežus jį į Lukiškių TIK, kelias valandas jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pareigūnai su juo bendravo nepagarbiai, pareiškėjui nedavė pietų, visa tai turėjo įtakos jo sveikatai, jis patyrė įvairių neigiamų išgyvenimų.

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. administracinės bylos A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011).

Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TIK atvyko 2012 m. liepos 4 d. (Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė, b. l. 40-41). Pareiškėjas aiškina, kad įvairių neigiamų išgyvenimų patyrė, kai buvo patalpintas į laikiną patalpą kartu su rūkančiais asmenimis, pareigūnai su juo nepagarbiai elgėsi, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad jis yra nerūkantis, slėpė korteles su pavardėmis ir pareigomis, laikinoje patalpoje pralaikė ilgiau kaip dvi valandas, po to norėjo perkelti į kamerą Nr. 119 kartu su rūkančiais asmenimis, pareiškėjui atsisakius, buvo uždarytas į laikiną kamerą tarp pirmo ir antro aukšto koridoriuje, nedavė pietų. Dėl to pareiškėjas teikė 2012 m. liepos 9 d. skundą Lukiškių TIK direktoriui (b. l. 118-119), ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 95-98). Pareiškėjo skundai buvo pripažinti nepagrįstais (Lukiškių TIK 2012 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. 22-1924, b. l. 45, Kalėjimų departamento 2012 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. 2S-4048, b. l. 94). Pareiškėjas Lukiškių TIK ir Kalėjimų departamento sprendimų, priimtų išnagrinėjus jo skundus, neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šioje byloje aiškina, kad Lukiškių TIK 2012 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 22-1924 pateikiama informacija yra melaginga. Ištyrus byloje surinktą dokumentinę medžiagą ir liudytojų parodymus teisme, nėra pagrindo teigti, kad tokie pareiškėjo paaiškinimai yra pagrįsti.

Lukiškių TIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 vyresnysis prižiūrėtojas M. K. (M. K.) 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012 m. liepos 4 d. atliekant tarnybą įstaigos priėmimo–paskirstymo skyriuje su visais atvykusiais suimtaisiais ir nuteistaisiais, taip pat ir su pareiškėju, bendravo griežtai pagal įstatymų reikalavimus, laikydamasis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 6 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto nuostatų. Ant viršutinių drabužių buvo prisegta kortelė su vardu, pavarde ir pareigomis. Pareiškėjas į Lukiškių TIK atvyko apie 12.10 val., į 2-ą korpusinį skyrių buvo nuvestas apie 13.10 val. Būdamas priėmimo–paskirstymo skyriuje pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais ar skundais nesikreipė (b. l. 102). Analogiškai nurodyta ir Lukiškių TIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 prižiūrėtojo A. L. (A. L.) 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 103). Lukiškių TIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 vyresnysis prižiūrėtojas M. K. 2012 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 4 d. būdamas įstaigos paskirstymo skyriuje neteikė nei žodinių, nei rašytinių skundų ar prašymo (taip pat ir dėl skyriaus patalpose rūkančių asmenų). Pareigūnas nepastebėjo rūkančių asmenų (b. l. 106). Taip pat nurodyta ir Lukiškių TIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 prižiūrėtojo A. L. 2012 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 107).

Lukiškių TIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 korpuso vyresnysis M. Š. 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012 m. liepos 4 d. atliekant tarnybą įstaigos 8-ame poste (karantino patalpose) su visais ten buvusiais suimtaisiais ir nuteistaisiais, taip pat ir su pareiškėju, bendravo griežtai pagal įstatymų reikalavimus, laikydamasis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 6 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto nuostatų. Ant viršutinių drabužių buvo prisegta kortelė su vardu, pavarde ir pareigomis. Pareiškėjas buvo nuvestas ir uždarytas į gyvenamąją karantino kamerą Nr. 119. Visiems korpusiniame skyriuje buvusiems asmenims, taip pat ir pareiškėjui, maistas buvo patiektas griežtai laikantis įstaigoje galiojančios dienotvarkės reikalavimų, pareiškėjas paimti maistą atsisakė. Būdamas karantino patalpose ir patalpinimo į gyvenamąją kamerą metu pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais ar skundais nesikreipė (b. l. 46). Analogiškai nurodyta ir Lukiškių TIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 prižiūrėtojo V. R. 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 47).

Teisme M. Š. ir V. R., apklausti kaip liudytojai, patvirtino tarnybinius pranešimus, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negalėjo atsiminti konkrečių aplinkybių.

Patikrinęs byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais teisme. Pareigūnų parodymai sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, pasitvirtina rašytine bylos medžiaga. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų dėl to, kad minėti pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus. Pats pareiškėjas skundą dėl 2012 m. liepos 4 d. pareigūnų veiksmų pateikė tik 2012 m. liepos 9 d., t. y. praėjus tam tikram laiko tarpui, o ne iš karto, gautų sprendimų, priimtų išnagrinėjus jo skundą, neginčijo, o dėl to, kad sprendimuose pateikti duomenys neatitinka tikrovės, pareiškėjas nurodė šioje byloje skunde dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad trumpalaikio sulaikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas ne ilgiau 2 val., t. y. nepažeidžiant Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto nuostatų, kuriose nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Taip pat neįrodytas nepagarbus pareigūnų elgesys su pareiškėju ir tai, kad jam nedavė pietų, nes M. Š. ir V. R. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjas pats atsisakė maisto. Kalėjimų departamentas teikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad laikino sulaikymo patalpose draudžiama rūkyti (b. l. 153, 157-171). Pats pareiškėjas teisme pripažino, kad ant kamerų durų buvo iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai, o dėl to, kad kartu su juo buvę asmenys rūkė, jis nesiskundė, nes bijojo. Dėl to, kad pareiškėjas neteikė nei žodinių, nei rašytinių skundų dėl rūkymo laikino sulaikymo kameroje, Lukiškių TIK atitinkamai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti šio fakto, tuo tarpu Lukiškių TIK priėmimo–paskirstymo skyriuje dirbę pareigūnai rūkymo fakto nepastebėjo. Darytina išvada, kad nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai dėl to, kad pareigūnai neatsižvelgė į prašymus netalpinti jo kartu su rūkančiais, nes laikino sulaikymo patalpose apskritai draudžiama rūkyti, ir dėl to, kad jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas yra pareiškėjo prašymas teismui nubausti pareigūnus ir Lukiškių TIK už pareigūnų dangstymą. Klausimą, ar pradėti tarnybinį patikrinimą, sprendžia tik tie pareigūnai (ir institucijos), kurie įgalioti pradėti tarnybinį patikrinimą. Jų sprendimų pradėti ar nepradėti tarnybinį patikrinimą asmuo, pranešęs apie pažeidimą, teismine tvarka iš viso ginčyti negali, nes tokie sprendimai asmeniui (šiuo atveju – kaliniui) jokių teisinių padarinių nesukelia. Tuo tarpu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teismas imasi ginti tik pažeistas asmens teises ar įstatymo saugomus interesus.

Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TIK atvyko 2012 m. liepos 4 d., išvyko 2012 m. liepos 20 d. Lukiškių TIK Įskaitos skyriaus viršininkė 2012 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. 24-2611 nurodė, kad 2012 m. liepos 4 d. jis buvo paskirtas į kamerą Nr. 119, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 125, o 2012 m. liepos 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 404 (b. l. 50). Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 39-42) pažymėta, kad 2012 m. liepos 4 d. pareiškėjas buvo kameroje Nr. 125, o nuo 2012 m. liepos 5 d. – kameroje Nr. 404 (b. l. 41). Pareiškėjas iš esmės skundžiasi, kad teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista laikant jį kameroje Nr. 404.

Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų ploto normą vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Lukiškių TIK kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos higienos norma 76:199 pagal sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-241 neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 404 pareiškėjas buvo nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. liepos 20 d. Lukiškių TIK atsiliepime nurodo, kad šios kameros plotas yra 17,02 m². Byloje yra Lukiškių TIK 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 22-2129, kuriuo teiktas atsakymas į pareiškėjo skundą, ir jame nurodyta, kad kameros Nr. 404 plotas yra 28,8 m² (b. l. 108), tačiau kituose dokumentuose, pvz., Lukiškių TIK 2012 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Nr. 24-2623 (b. l. 49), nurodyta, kad šios kameros plotas yra 17,02 m². Todėl teismas vadovaujasi vėlesniais duomenimis ir daro išvadą, kad kameros Nr. 404 plotas yra 17,02 m². Tai reiškia, kad šioje kameroje gali būti patalpinti ne daugiau kaip 4 asmenys. Pagal Lukiškių TIK atsiliepime teiktus duomenis, kameroje Nr. 404 įrengtos 8 lovos, 2012 m. liepos 5 d. buvo 5, vakare 6 asmenys, nuo 2012 m. liepos 6 d. iki 2012 m. liepos 9 d. kameroje buvo 6 asmenys kameroje, nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. liepos 17 d. kameroje buvo 5 asmenys, nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2012 m. liepos 19 d. kameroje buvo 6 asmenys, 2012 m. liepos 20 d. kameroje ryte buvo 6 asmenys, o vakare pareiškėjas išvyko. Taigi per visą laiką nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 404 pažeidžiant teisės normoje nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą.

Minėta, kad pareiškėjas Lukiškių TIK 2012 m. liepos 4 d. buvo uždarytas kameroje Nr. 119 ir Nr. 125. Nors pareiškėjas neigia, kad buvo kameroje Nr. 119, tačiau šio savo teiginio nepatvirtino objektyviais įrodymais (G. M. ir A. S. paliudijimus, b. l. 147-148, teismas vertina kritiškai, nes šie asmenys gali būti suinteresuoti padėti pareiškėjui gauti žalos atlyginimą, be to tokius įrodymus pareiškėjas pateikė tik teismui, o skųsdamas Lukiškių TIK pareigūnų veiksmus tokių įrodymų nei Lukiškių TIK direktoriui, nei Kalėjimų departamentui neteikė). Minėta, kad teismui nėra pagrindo netikėti Lukiškių TIK pareigūnų parodymais, o M. Š. ir V. R. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad pareiškėjas buvo uždarytas į karantino gyvenamąją kamerą Nr. 119.

Lukiškių TIK atsiliepime nurodė, kad kameros Nr. 119 plotas yra 7,31 m², joje vakare buvo 4 asmenys. Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas laikinai, nes vėliau tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 m², ir joje pareiškėjas buvo vienas. Dėl to, kad kameroje Nr. 119 pareiškėjas buvo laikomas neilgai, negalima konstatuoti, kad jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą iš esmės buvo pažeista.

Lukiškių TIK neneigia, kad pareiškėjui neužtikrino Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nurodyto minimalus gyvenamojo ploto, tačiau paaiškina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaičiaus, todėl būna atvejų, kai dėl didelio asmenų skaičiaus neturi galimybių užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi. Konstatuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (žr. administracines bylas Nr. A756-122/2010, byla Nr. A438-121/2009).

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 404 gyveno antisanitarinėmis sąlygomis dėl drėgmės, virtuvės kvapo ir nuo virtuvės šiltų grindų, dėl kurių kameroje karšta, tarakonų.

Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje yra nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo, valymo ir kiti reikalavimai. Šio teisės akto 26 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis turi atitikti pateiktoje lentelėje nurodytus dydžius. 56 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. 57 punktas nustato, kad sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojamo kiekvieną dieną. 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinfekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

Bylos dokumentinė medžiaga patvirtina, kad dėl blogų gyvenimo sąlygų kameroje Nr. 404 (dėl drėgmės, blogos ventiliacijos, nuo virtuvės sklindančios šilumos) pareiškėjas teikė 2012 m. liepos 9 d. prašymą Lukiškių TIK direktoriui (b. l. 116), 2012 m. liepos 10 d. skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos pasaugos ministerijos, kuri pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui (b. l. 12-16), o šis – Lukiškių TIK (b. l. 26-128), taip pat Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (b. l. 19-20). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, reaguodamas į pareiškėjo skundą, patikrino kamerą Nr. 404 (2012 m. liepos 24 d. pavedimas atlikti patikrinimą, b. l. 24). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-871 nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2012 m. liepos 24 d., nustatyta, kad kamera Nr. 404 vėdinama per atvirus langus, kontrolės metu langai buvo pilnai atidaryti. Nurodyta, kad patikrinime dalyvavęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų specialistas 2012 m. liepos 24 d. atliko santykinės oro drėgmės matavimus kameroje ir pagal 2012 m. liepos 25 d. šiluminės aplinkos matavimo protokolą (pridėtas prie patikrinimo akto, b. l. 23), santykinė oro drėgmė kameroje nustatyta 49/50, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimą. Nurodyta patikrinimo išvada, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 21-22, 64-65). Pareiškėjas Lukiškių TIK buvo vasaros laiku, todėl dėl to, o ne dėl to, kad po kamera yra įrengta virtuvė, kameroje buvo šilta.

Kenkėjų kontrolės tarnyba pateikė duomenis, kad kameroje Nr. 404 kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti 2012 m. liepos 10 d. (b. l. 25-32).

Lukiškių TIK 2011 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo aktas už 2011 m. spalio mėn. Nr. 24-1899 patvirtina apie kameroje Nr. 404 atliktus remonto darbus (b. l. 54-56).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl blogų gyvenimo sąlygų kameroje Nr. 404 yra nepagrįsti.

Kamera Nr. 125 buvo tikrinta 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-582 nurodyta, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimo nenustatyta (b. l. 67-68). 2012 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-812 nurodyta, kad kameroje Nr. 125 yra pažeisti reikalavimai dėl naktinio apšvietimo (b. l. 72-74).

Pagal 2012 m. gegužės 25 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-553, kameroje Nr. 119 pašalintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimas, t. y. kamera suremontuota (b. l. 79-81).

Lukiškių TIK 2012 m. balandžio 2 d. darbų atlikimo aktas už 2012 m. kovo mėn. Nr. 24-857 patvirtina apie kameroje Nr. 119 atliktus remonto darbus, 2012 m. gegužės 2 d. darbų atlikimo aktas už 2012 m. gegužės mėn. Nr. 24-1195 patvirtina apie kameroje Nr. 125 atliktus remonto darbus (b. l. 51-53).

Lukiškių TIK teikė teismui įrodymus, kad kamerose laikomi asmenys patys tvarkosi gyvenamąją vietą, tik 8 rėžiminiame poste gyvenamosiose kamerose už valymą atsakingas valytojas, nuteistiesiems išduodamos priemonės kamerai tvarkyti ir valyti, taip pat higienai palaikyti (b. l. 132-144).

Šie ištirti įrodymai iš esmės paneigia pareiškėjo teiginius dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TIK nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, ir todėl Lukiškių TIK neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, jis patyrė kokių nors sveikatos problemų. Lukiškių TIK pateikė teismui 2012 m. spalio 3 d. medicininį pažymėjimą Nr. 56-429, kuris patvirtina, kad pareiškėjas su skundais dėl sveikatos pablogėjimo nesikreipė, taip pat Lukiškių TIK Psichologinės tarnybos 2012 m. spalio 3 d. pažymą Nr. 55-111, patvirtinančią, kad V. T. nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl psichologinės pagalbos suteikimo (b. l. 87-88). Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laikymo Lukiškių TIK kameroje Nr. 404 pareiškėjui pablogėjo sveikata, kad pareiškėjui kilo kokių nors sveikatos sutrikimų apskritai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Dėl gyvenimo perpildytose kamerose pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartą yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nustatant atlygintinos žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad Lukiškių TIK pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių rytais ir vakarais patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, todėl atitinkamą laiką nebūna kameroje). Tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TIK sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ir neužtikrinti jo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą. Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A502-913/2011, A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009), pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, pažeidimo mastą ir trukmę (iš viso 16 dienų), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 350 Lt. Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, nes beveik per visą pareiškėjo laikymo Lukiškių TIK laiką pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Lt (tris šimtus pekiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė