Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškinį grindžia šiais argumentais: 2013-01-01 Kantališkių k., Marijampolės sav. ribose, kelio Kaunas - Marijampolė 51,76 km, eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Rimgeda“ priklausanti transporto priemonė – vilkikas Volvo FH 12,v/n CDD 282, ir puspriekabė Schmitz SPR 24, v/n US 285 , - apdrausti AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykis kilo dėl atsakovo pėsčiojo Š. D. kaltės: atsakovas, būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,098 promilių girtumas), ėjo važiuojamaja kelio dalimi ta pačia eismo juosta ir ta pačia kryptimi, kuria važiavo vilkikas, be šviesą atspindinčių elementų, žibinto ar kitų šviesos šaltinių. Vilkiko vairuotojas R. P., siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju Š. D., nuvažiavo nuo kelio. Nurodo, kad vilkiko vairuotojas R. P. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. P. Š. D. pažeidė KET 43, 44, 48, 49, 51, 52 punktų reikalavimus, dėl ko sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkiko vairuotojui R. P.. Ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-00003-13 nutrauktas konstatavus, kad vairuotojas R. P. nekaltas. Dėl eismo įvykio atsakingas pėstysis Š. D., kuris būdamas neblaivus ėjo kelio važiuojamąja dalimi, transporto priemonių važiavimo kryptimi ir pažeidė KET reikalavimus. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo UAB „Rimgeda“ 26440,72 Lt dydžio draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. nr. 101 įsakymas "Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo". Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Draudimo išmoka už apgadintą puspriekabę SCHMITZ SPR 24, valst. Nr. US 285, išmokėta remiantis AB "Lietuvos draudimas" sąmata (2710 Lt) ir UAB "Tornadas" 2013-01-02 PVM sąskaita faktūra (1/2 sumos be PVM, t.y. 1250 Lt). Viso apskaičiuota nuostolių, dėl apgadintos puspriekabės SCHMITZ SPR 24, valst. Nr. US 285, suma yra 3960 Lt. Iš nuostolio sumos išskaičiuota 1100 Lt besąlyginė išskaita. Išmokėta draudimo išmoka už apgadintą puspriekabę SCHMITZ SPR 24, valst. Nr. US 285, 2860 Lt. Draudimo išmoka už apgadintą vilkiką VOLVO FH 12, valst. Nr. CDD282, buvo išmokėta remiantis UAB „Auto balt" pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita (23430,72 Lt) ir UAB „Tornadas" pateikta PVM sąskaita faktūra (1/2 sumos be PVM, t.y. 1250 Lt). Viso apskaičiuota nuostolio, dėl vilkiko VOLVO FH 12, valst. Nr. CDD282, apgadinimo, suma yra 24680,72 Lt. Iš nuostolio sumos išskaičiuota 1100 Lt besąlyginė išskaita. Išmokėta draudimo išmoka už apgadintą už vilkiką VOLVO FH 12, valst. Nr. CDD282, 23580,72 Lt.

A. Š. D., kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 138 – teismo šaukimas įteikas atsakovo motinai A. D.), į teismo posėdį neatvyko, teisme 2015-03-18 gautas paštu iš Norvegijos (b.l.134- vokas, Norvegijos pašto anstpaudas) jo prašymas (b.l. 133) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes išvykęs darbo reikalais. Prieš tai teisme 2015-01-29 gautame paštu iš Norvegijos (b.l.102- vokas, Norvegijos pašto anstpaudas) atsakovo paaiškinime (b.l.101) dėl 2015-02-03 teismo psėdžio, atsakovas nurodė, kad yra išvykęs darbo reikalais ir posėdyje nedalyvaus bei 2015-02-25 teisme gautame paštu iš Norvegijos ( b.l.126- -vokas, Norvegijos pašto anstpaudas ) ataskovo 2015-02-13 rašte (b.l. 125) nurodyta, kad jis yra išvykęs darbo reikalaus ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

pirma, vilkiko vairuotojo R. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo įvertinti tik baudžiamosios atsakomybės aspektu (tai yra buvo konstatuota, kad nėra BK 281 str. 1 d. numatytos veikos požymių), tačiau nebuvo analizuoti jo kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmai civilinės atsakomybės kontekste. CK 6.270 str. įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės be kaltės prezumpciją. Būtent R. P. žalos padarymo metu valdė padidinto pavojaus šaltinį, tai yra vilkiką Volvo FH 12,v/n CDD 282, su puspriekabe Schmitz SPR 24, v/n US 285, todėl R. P., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir turi atsakyti už žalą, padarytą jam valdant šį didesnio pavojaus šaltinį. Kadangi vilkiko vairuotojas partrenkė ir sužalojo jį (atsakovą), todėl šis atvejis kvalifikuotinas kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis pagal CK 6.270 str.; antra, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės forma turi reikšmę nustatant vairuotojo patirtos žalos dydį. Transporto priemonių vairuotojai, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, ne tik privalo įsigyti specialių žinių, bet ir būti ypač atidūs pasirinkdami važiavimo greitį, vertindami važiavimo, meteorologinės sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, - tam, kad galėtų laiku ir efektyviai, nesukledami padarinių kitiems eismo dalyviams, sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos ir galimos laiku pastebėti kliūties. Nutarime buvo konstauotos sunkios vairavimo sąlygos įvykio metu. O būtent: autoįvykis įvyko žiemą, t.y. 2013-01-01, tamsiu paros metu - apie 19:50. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus vilkiko vairuotojo valdyto automobilio greitis. Iš nutarimo seka, kas vairuotojas važiavo apie 78 km/h greičiu, t.y. greičiu artimu maksimaliam leistinam 90 km/h greičiui. Asfaltas eismo įvykio metu buvo šlapias, kelias toje vietoje buvo neapšviestas, jį (atsakovą - pėstįjį) vairuotojas, anot jo, buvo pastebėjęs likus tarp jo (pėsčiojo) ir vilkiko 25 metrų atstumui, vadinasi matomumas buvo blogas. Byloje nėra duomenų apie jokius vilkiko stabdymo pėdsakus. Priešpriešai eismo įvykio metu važiavo 2 lengvieji automobiliai dėl kurių tamsiu paros metu degančių žibintų vilkiko vairuotojo matomumas buvo dar sunkesnis. Pasiskambinus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos jis (atsakovas –pėstysis) buvo informuotas, kad 2013-01-01 apie 20 vai. eismo įvykio vietoje oro temperatūra buvo plius 2-3 laipsniai pagal Celsijų, bei apsiniaukę. Esant tokioms oro sąlygomis, kai yra žiema, apsiniaukę, šlapias asfaltas (didelė tikimybė, kad ir snigo, nes žiema buvo), vakaras ir temperatūra artima nuliui, protinga manyti, kad pradeda formuotis mikro ledas ant asfalto, tad tokios sąlygos blogina sukibimą ir ilgina stabdymo kelią, nes kelio danga yra ypač slidi. Byloje nėra duomenų, jog būtų atlikta ekspertizė, kurios metu būtų nustatyta ar buvusioje kelio situacijoje transporto priemonės vairuotojas R. P., važiuodamas apie 78 km/h greičiu (kaip jis teigė) ir nuo jo (atsakovo – pėsčiojo) pamatymo momento, kaip vairuotojas teigė jog pėstįjį pamatė likus 25 metrams iki partrenkimo vietos, - turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo (atsakovo) patrenkimo. Nurodo, kad vairavimo metu vairuotojas turi pasirinkti ne leistiną, o maksimaliai saugų greitį, atsižvelgiant į vairavimo sąlygas. Kai yra žiema, tamsus paros metas, neapšviestas kelias, šlapias asfaltas, besiformuojančiam mikro ledui ant asfalto, intensyvus judėjimas (iš priekio važiavo 2 automobiliai) dviejų juostų kelyje, kai viruojamas sunkiasvoris vilkikas su priekaba, dargi vežama keleivė, tad apie 78 km/h greitis nebuvo maksimaliai saugus greitis šioje situacijoje. Vilkiko vairuotojas buvo profesionalas, kuriam keliami didesni nei paprastam vairuotojui rūpestingumo ir atidumo standartai. Jis turėjo ir galėjo numatyti, jog važiavimas tokiomis nepalankiomis oro sąlygomis, iš esmės padidina riziką padaryti autoįvykį, kurio tikimybė kelių eisme visada reali, bei turėjo ir galėjo suvokti jog didesnio pavojaus šaltinio poveikis gali sukelti sunkius neigiamus padarinius. Mano, jog vilkiko vairuotojas bent minimaliai suprato arba turėjo suprasti, kad vairuoti vilkiką su priekaba ir, esant sudėtingoms oro bei kitoms sąlygoms, važiuoti 78km/h greičiu yra ne tik neleistina, bet ir pavojinga, todėl privalėjo elgtis taip, kad būtų galima kuo labiau išvengti galimų netikėtų kenksmingų pasekmių. Nurodo, kad nors jis ( atsakovas) ir ėjau neleistina kryptimi, vieta ir būdu, bet ne staigiai atsirado skersai kelio vilkiko vairuotojui iš dešinės ar kairės pusės, sudarydamas jam staigią ir neišvengiamą kliūtį, o ėjo važiuojamąja dalimi ta pačia kryptimi kaip ir važiavo vilkikas. Pagal CK 6.270 str. 1 d. nuostatas asmuo, gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teismų praktikoje šis straipsnis taikytinas kartu su CK 6.282 str. 1 d. pagal kurio nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, gali įtakoti atlygintinos žalos dydį arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Todėl nors nukentėjusiojo didelio neatsargumo taisyklė gali būti laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdu, šios taisyklės taikymas per se nereiškia, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo turėtų būti visiškai atleistas nuo atsakomybės už padarytą žalą - dėl to kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ty. žalą padariusio ir nukentėjusiojo asmens elgesį įvykio metu, pastarojo kaltės dydį, kitas svarbias aplinkybes, taip pat asmens interesus ir objektyviosios civilinės atsakomybės kompensacinę paskirtį. Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors vairuotojas teigia, kad negalėjo išvengti eismo įvykio, tačiau pasak atsakovo, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę sudėtingomis eismo sąlygomis, turėjo būti atsargesnis, pasirinkti saugų greitį, kad galėtų laiku sustabdyti automobilį pastebėjęs netikėtą kliūtį. Tuo labiau, kaip teigė pats vairuotojas, priešais važiavo du lengvieji automobiliai, kurie, manytina, galėjo apakinti vilkiko vairuotoją, dėl ko pastarasis privalėjo maksimaliai sulėtinti automobilio greitį arba jį visai sustabdyti. Atsižvelgdamas į buvusio kelio sąlygas, jo trajektoriją (nebuvo tiesi), meteorologines sąlygas, bei transporto priemonės gabaritus vilkiko vairuotojas privalėjo įsitikinti, ar vairuoti 78 km/h greičiu yra saugu. Nurodo, kad vilkiko vairuotojas iš anksto stebėdamas bei įvertinęs susidariusią kelio ir eismo situaciją, galėjo saugiai pravažiuoti pro jų (atsakovą) arba sustoti. Nurod, kad būtent dėl vairuotojo neteisėtų veiksmų (pastarajam nesilaikant aukščiau minėtų eismo dalyvio bendrų pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai) jo valdomas vilkikas partrenkė kelyje esančią kliūtį –pėstįjį (atsakovą) ir sužalojo. Vairuotojas šioje situacijoje nepadarė visko, ką tomis aplinkybėmis privalėjo padaryti, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip atliko neteisėtus veiksmus (Kelių eismo taisyklių 133p.). Kadangi tarp vairuotojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl šiuo atveju yra realus pagrindas mažinti ieškinyje prašomą atlygintinos žalos dydį. Mamo, kad įvertinus visą aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, civilinės atsakomybės prasme galima pagrįstai daryti išvadą, kad už padarytą žalą šiuo atveju turi iš dalies atsakyti didesnio pavojaus šaltinio (vilkiko su priekaba) valdytojas, o kadangi jo civilinė atsakomybė šioje srityje buvo apdrausta galiojančia draudimo sutartimi - ją apdraudusi atsakovė. Sutinka, kad jo (atsakovo) elgesys sąlygojo nelaimingą atsitikimą ir žalingas jo pasekmes, tačiau ir paties ieškovo didelis neatsargumas, veikiant didesnio pavojaus šaltiniui, prisidėjo prie kilusių pasekmių. Akivaizdu, kad kelio perėjimas ne tam skirtoje vietoje automatiškai nesukelia eismo įvykio bei neigiamų padarinių eismo dalyviams. Vertinant vilkiko vairuotojo elgesį (važiavimą 78 km/h esant aukščiau išdėstytomis aplinkybėms) pagal atidaus ir rūpestingo asmens standartą, t. y. ar vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kad savo veiksmais nepadarytų žalos, atsakovas teigia, kad jis (vairuotojas) tikrai toks nebuvo. Trečia, nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu. Nurodė, kad jis (atsakovas) nebuvo informuotas apie vykdomus veiksmus, nebuvo kviečiamas į transporto priemonės apžiūrą. Su juo iki pretenzijos pateikimo ieškovas AB „Lietuvos draudimas" visiškai nebendravo šiuo klausimu, viskas buvo atliekama už jo akių. Nurodo, kad jis gavo tik pretenziją iš AB „Lietuvos draudimo" dėl jau išmokėtos išmokos nukentėjusiajam grąžinimo. Todėl jis (atsakovas) neturėjau galimybės pateikti nepriklausomo turto vertintojo išvadą. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, todėl įrodinėjimo procese atsiradusios abejonės spręstinos ieškovo nenaudai ir atsiranda pagrindas mažinti regreso sumą. Nurodo, kad praktikoje draudikų regresiniai ieškiniai būna ginčytini tuo pagrindu, jog labai dažnai draudikas sumoka nukentėjusiajai šaliai bet kokią reikalaujamą sumą, net nesigilindamas į žalos dydžio pagrįstumą, ko pasėkoje nukentėjusioji šalis pasipelno draudimo išmokos sąskaita, kai tuo tarpu teisėtu ir pagrįstu žalos atlyginimu laikytina tokia išmoka, kuria nukentėjusioji šalis sugrąžinama į iki draudiminio įvykio buvusią būklę, o tai reiškia, kad pvz., už 10 m. senumo automobilį negali būti atlyginama kaip už naujutėlį, skaičiuojant naujų detalių kainas. Nekviesdamas kaltininko į transporto priemonės apžiūrą, draudikas pažeidžia savo pareigas ir dėl eismo įvykio kalto asmens teises dalyvauti tiriant įrodymus. Ketvirta, mano, kad atlygintinos žalos dydis turi būti sumažintas. Nurodo, kad, remiantis CK 6.282 str. 3d., teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teigia, kad jo (atsakovo) tyčios dėl žalos atsiradimo nėra. Teigia, kad dalinai žala atsirado dėl neatsargaus jo (atsakovo) elgesio ir dėl vilkiko vairuotojo neatsargumo. Nurodo, kad mažinant atlygintinos žalos dydį, reikšmę turi sunki turtinė padėtis, t.y. kai žalą padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą. O būtent: jis (atsakovas) su motina gyvena pastarajai (A. D.,g. 1960-12-31) nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kokolos g. 5-38, Marijampolėje. Motina yra išsituokusi, silpnos sveikatos. Be jo (atsakovo) nėra kas jai padeda. Nekilnojamo turto, transporto priemonių bei lėšų banko sąskaitoje jis (atsakovas) neturi. Nurodo, kad motinos banko sąskaitoje lėšų taip pat nėra. Nurodo, kad jų (atsakovo ir jo motinos) gaunamos pajamos šiuo metu yra tik 350 Lt dydžio gaunama motinos pašalpa, kurių vos užtenka buto išlaikymui. Nurodo, kad jis (atsakovas) 2014-07-29 išvyko į Norvegiją, tačiau dėl didelės konkurencijos, ten rasti darbo nepavyko (buvau apgautas, išvykimą ir darbą pasiūliusių asmenų), jokių pajamų užsienyje neturi. Iš Norvegijos grįžo tik 2014-12-30, artimiausiu metu ketina registruotis Darbo biržoje ir toliau ieškotis darbo Lietuvoje. Nurodo, kad jis (atsakovas) deda visas pastangas, kad pagerintų savo finansinę gerovę, ieškodamas darbo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Bet tik dėl objektyvių priežasčių to neišeina padaryti, nes Marijampolės teritorinės darbo biržos 2014-12-01 duomenimis bedarbystę sudaro 9 procentai (duomenys iš internetinės svetainėshttp://www.ldb.lt/TDB/Marijampole/DarboRinka/Lists/Marijampols%20apskrityje/LastSituacija.aspx), dargi jo išsilavinimas tėra vidurinis, yra įgijęs nepaklausią specialybę. Teigia, kad sunki jo (atsakovo) materialinė padėtis yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, turėtų atsižvelgti į visumą aplinkybių, apibūdinančių jo materialinę padėtį, t.y. jo (atsakovo) kaip dalinai atsakingo už padarytą žalą asmens turtinę ir socialinę padėtį, rūpinimąsi bedarbe motina. Taip pat prašo remtis ir bendrais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 str.), atsižvelgti ir įvertinti bendrą sunkią šalies ekonominę situaciją, jo (atsakovo) pragyvenimo lygį. Penkta, prašo sprendimu priteistą žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams (CK 1.5 str., CPK 284 str. 1 d.), atsižvelgus į jo (atsakovo) turtinę padėtį bei šiuo metu negaunamas pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistą žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams (CK 1.5 str., CPK 284 str. 1 d.). Nurodo, kad jo (atsakovo) situacijoje žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymas 24 mėnesiams, yra proporcinga priemonė siekiant, jog jam neatsirastų dėl visiško nuostolių atlyginimo nepriimtinų ir sunkų pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje (b.l.9- Marijampolės AVPK NTS raštas; b.l.11- 2013-02-28 nutarimas; Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 64-1-00003-13) nustatyta, kad 2013-01-01, apie 19 val. 50 min., Kantalikšių k., Marijampolės sav. ribose, kelio Kaunas-Marijampolė 51,76 km , treysis asmuo R. P. vairuodamas UAB „Rimgeda“ priklausantį viliką Volvo FH 12, valst, Nr. CDD 282 su puspriekabe Schmitz SPR 24, vals. Nr. US 285, draustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas tiesiai Marijampolės kryptimi, kliudė kelio važiuojamąja dalimi toje pačioje eismo juostoje ir ta pačia kryptimi tamsiu paros metu be šviesą atspindinčių elementų, žibinto ar kitų šviesos šaltinių, ėjusį neblaivų (nustatytas 2,098 promilių girtumas) pėstįjį atsakovą Š. D. ir vengdamas susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Pėstysis buvo sužalotas ( galvos smegenų trauma). Dėl šio eismo įvykio 2013-01-01 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d. vilkiko vairuotojo R. P. atžvilgiu. 2013-02-28 nutarimu dėl ikiteisiminio tyrimo nutraukimo (b.l. 11-13) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi veika nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių ir ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriui spręsti dėl eismo įvykio dalyvių administracinės atsakomybės klausimo išsprendimo. Nutarime konstatuota, kad pėstysis S. D. pažeidė KET 43 p., 44 p., 48 p., 49 p., 51 p., 52 p., reikalavimus dėl ko sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkiko Volvo FH12, val. Nr. CDD282, vairuotojui R. P., kuris, vengdamas išvažiavimo į priežpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo automobiliai, ir pėsčiojo partrenkimo, stabdė vairuojamą transporto priemonę bei atliko manevrą į dešinę, tačiau dėl buvusio nedidelio atstumo iki pėsčiojo eismo įvykio nepavyko išvengti. IT (ikiteisminio tyrimo) metu buvo nustatyta, jog: 1) vilkiko vairuotojas R. P. ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta Š. D. partrenkimo; 2) R. P. transporto priemonę vairavo neviršydamas leistino greičio; 3) pėsčiojo Š. D. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu bei sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (nes jeigu Š. D. būtų laikęsis KET reikalavimų ir neišėjęs į kelio važiuojamąją dalį arba išėjęs tik pilnai įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, tokiu būdu nebūtų sudaręs kliūties vilkiko vairuotojui); 4) neatsargiems pėsčiojo Š. D. veiksmams įtakos galėjo turėti jam nustatytas girtumas -2,098 promilės etilo alkoholio.

Dėl autoįvykio kaltu pripažintas ir pagal ATPK 131 str. 4 d. , kaip pažeidęs KET 9, 43, 44, 48, 49, 51, 52 punktų reikalavimus, nubaustas atsakovas Š. D. 70 lt bauda, kurią 2013-04-18 sumokėjo, nes su pažeidimu sutiko (b.l. 144-145 - Marijampolės AVPK KP 2013-04-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.64AN-2502164-13 ). A. Š. D. gyvena ir dirba Norvegijoje( b.l. 5- 2014-07-29 deklaravo išvykimą į Norvegiją- Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį; b.l. 101, 102, 125, 126, 133, 134 - jo iš Norvegijos siušsti laiškai su nuorda, jog išvykęs darbo reikalais , ir vokai).

Vilikas Volvo FH 12, valst, Nr. CDD 282 ir puspriekabė Schmitz SPR 24, vals. Nr. US 285, buvo apdrausti privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“(b.l. 7,8). Savininkas (draudėjas) UAB „Rimgeda“. Dėl šio autoįvykio ieškovas AB “Lietuvos draudimas“ savininkui UAB „Rimgeda“ išmokėjo 26 440,72 (b.l. 18 – 2013-03-05 mokėjimo nurodymas dėl 2860 Lt sumos ir b.l. 61- 2013-04-04 mokėjimo nurodymas dėl 23 580,72 Lt. sumos). Dėl šios draudimo išmokos ieškovas AB “Lietuvos draudimas“ 2013-03-07 kreipėsi į atsakovą (b.l.6- 2013-03-07 pretenzija Nr.R0001344465).

Pagal 2000-10-12 LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 12 str., eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET; eismo dalyviai, tame tarpe, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Pagal šio įstatymo 15 str., pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą; į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją; kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms; pėstiesiems, tame tarpe, draudžiama: eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas), eiti automagistrale ar greitkeliu, eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu, kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.

Pagal autoįvykio metu, galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; pagal 43 punktą - pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu; pagak 44 punktą - kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį; paga 48 punktą - pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu; pagal 49 punktą - į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms; pagal 51 punktą - įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu; pagal 52 punktą - važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.