- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-304-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“, A. C.
- Ieškovas
- AB „If P&C Insurance AS“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Iksija“
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-304-115/2011
2010 m. kovo 17d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) A. C., A. C. ir UAB DK„PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-214-852/2010 pagal ieškovo AB „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovams UAB DK„PZU Lietuva“, A. C., A. C. ir trečiajam asmeniui UAB „Iksija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „If draudimas“, kurio procesinių teisių perėmėjas– AB „If P&C Insurance AS“, patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. 27.127,12 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.113-114).
Šalies argumentai
Nurodė, jog 2004-03-09 Kauno r., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 7 kilometre įvyko autoįvykis, kurio metu K. R. vairuojamas, UAB „Iksija“ priklausantis balninis vilkikas Mercedes Benz 1843, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ SPR 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)usidūrė su automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu atsakovų A. C. ir A. C. sūnaus A. C.. Įvykio metu žuvo automobilio VW Golf vairuotojas A. C. bei buvo apgadintos transporto priemonės. Dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kauno r. apylinkės prokuratūra 2004-07-13 nutarime konstatavo, jog transporto priemonės MB 1843 vairuotojas K. R. pažeidė KET 153 p. reikalavimus, t.y. sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, tačiau autoįvykį sukėlė vairuotojo A. C. padaryti KET pažeidimai, t.y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kairiojo posūkio manevrą užbaiginėjusio vilkiko puspriekabės galinį ratą, ir ikiteisminį tyrimą nutraukė. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir 2007-06-22 Kauno r. apylinkės prokuratūros nutarimu vėl nutrauktas. Minėtu nutarimu tyrimas nutrauktas nesant kategoriškos ekspertų išvados ir nesat galimybės nustatyti kurio iš vairuotojų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis bei techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Teigė, kad esant tokiam girtumo laipsniui, koks baudžiamojoje byloje buvo nustatytas A. C., tikimybė sukelti eismo įvykį labai padidėja, o ekspertai, pateikdami išvadas baudžiamojoje byloje šios aplinkybės nevertino. Aplinkybė, kad prieš susidūrimą A. C. nestabdė automobilio, patvirtina, kad jo neblaivumas turėjo didelę ir galbūt lemiamą įtaką eismo įvykio kilimui. Ieškovas nurodo, kad nors ekspertai nenustatė kokiu greičiu važiavo A. C., tačiau teigė, jog greičio viršijimas galėjo būti viena iš pagrindinių sąlygų kilti eismo įvykiui, tuo tarpu baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai V. M., V. Z. ir Z. V. nurodė, jog VW Golf važiavo dideliu greičiu ir pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais nėra. AB „If P&C Insurance AS“ paaiškino, jog puspriekabė Schimtz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių sausumos draudimu UAB „If draudimas“, todėl ši įmonė atlygino autoįvykio metu padarytą 33908,90 Lt žalą draudėjui UAB „Iksija“. Nurodė, jog remiantis CK 6.1015 str. ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo asmens, šiuo atveju A. C. palikimo priėmėjų - jo tėvų atsakovų A. C., A. C., taip pat įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą UAB DK„PZU Lietuva“, kuris buvo apdraudęs automobilio VW Golf vairuotojo civilinę atsakomybę. Teigė, jog taikytina mišri atsakomybė ir laikytina, kad kaltės laipsnis tarp vairuotojų pasiskirstė taip: 80 proc. dėl eismo įvykio kaltas A. C. ir 20 proc. – K. R., todėl iš atsakovų solidariai priteistina 80 proc. UAB „If draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovai A. C. ir A. C. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.131-132. Nurodė, kad pagal CK 6.248 str. civilinė atsakomybė kyla tik tais atvejais, kai asmuo yra kaltas dėl žalos padarymo, tuo tarpu Kauno raj. apylinkės prokuratūra nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą vienareikšmiškai nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu. Atsakovai nurodė, jog nuostolių atlyginimas draudėjui UAB „Iksija“ vertintinas kaip draudiko (ieškovo) draudiminė rizika. A. C. vairuodamas automobilį objektyviai negalėjo matyti ant pagrindinio kelio sustojusio vilkiko. Atlikto eksperimento, kurio metu buvo tikrinamas matomumas, rezultatais negalima vadovautis, nes eksperimentas buvo atliktas nesant aiškios metodikos, matomumas tikrintas, iš anksto žinant, kad turi būti pamatyta sustojusi transporto priemonė, važiuojant labai mažu 30 km/h greičiu. Mano, kad vairuotojo K. R. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, jis pavojingai sustojo nebaigęs atlikti posūkio į kairę manevro. Atsakovas neturėtų būti laikomi atsakingais už žalą. Be to pažymėjo, kad jie yra pensininkai, o turtas, kurį priėmė kaip palikimą po sūnaus A. C. mirties, yra butas, kurį atsakovai prieš kelis metus buvo savo sūnui padovanoję.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu (I t.,b.l. 133-141), kuriame prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teigė, jog ieškovas neįrodė A. C. kaltės dėl kilusio eismo įvykio, padarytos žalos bei priežastinio ryšio tarp šio asmens veiksmų bei žalos. AB „If P&C Insurance AS“ argumentai dėl minėto asmens kaltės pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovas nesutiko su ieškovo išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo esminės įtakos eismo įvykio sukėlimui, nes alkoholio poveikis kiekvienam asmeniui yra labai individualus, vien ši aplinkybė savaime nesąlygoja eismo įvykio sukėlimo. Teigė, jog nėra pagrindo remtis liudytojų parodymais apie automobilio VW Golf važiavimo greitį, nes liudytojai V. Z. ir V. M. važiavo labai mažu greičiu, o liudytojas Z. V. nejudėjo, be to buvo tamsu. Manė, kad liudytojai negalėjo objektyviai įvertinti automobilio VW Golf važiavimo greičio. Dėl eismo įvykio tenka vilkiko Mercedes Benz vairuotojui K. R., nes šis asmuo pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d. ir 13 str. 12 d., numatančiais, nesudaryti kliūčių eismui, taip pat KET 153 p. reikalavimą sukant į kairę ne sankryžoje duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, 145 p. reikalavimą prieš pradedant važiuoti, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šiuo argumentus grindė ekspertų išvada baudžiamojoje byloje, kurioje konstatuota, jog vilkiko vairuotojo veiksmai- ne sankryžoje suko kairėn į degalinę, neduodamas kelio priešinga kryptimi prie įvažiavimo į degalinę artėjančiam A. C. vairuojamam automobiliui tuo sukeldamas eismo saugumo grėsmę, peraugusią į avarinę situaciją- techniniu požiūriu prieštaravo KET 53, 145, 153 punktuose nurodytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo manymu už vilkikui padarytą žalą yra atsakingas jo vairuotojas K. R., įvykis pripažintinas nedraudiminiu (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 str. 2 d.). Atsakovas nesutiko su žalos dydžiu, nes didžiąją žalos dalį sudaro priekabos SCHMITZ išilginių rėmų sijų keitimas, kuris pagal ieškovo ekspertų išvadą nebuvo būtinas, nes šios detalės buvo remontuotinos. Šiuos argumentus grindė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 58 p., kuris numato, jog draudikas žalą privalo įvertinti pagal būtinas remonto išlaidas. Nurodė, jog žalos dydis mažintinas rėmų sijų bei jų keitimo kaina- 27.625,60 Lt, ir ieškovo draudimo liudijime numatyta besąlygine 750 Lt frančize, į žalos dydį įskaitytina detalių remonto kainą – 5.000 Lt. Atsakovas eismo įvykio metu padarytą žalą įvertino 11.283,30 Lt. Nurodė, jog teismui pripažinus, jog ieškinys yra pagrįstas, žalos dydis mažintinas 90 proc., nes sumokėjęs draudimo išmoką jis įgytų regreso teisę į A. C. įpėdinius, kurie yra senjorai, jų pajamos yra nedidelės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui AB „If P&C Insurance AS“ solidariai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. 27127,12 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. 2005-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. lygiomis dalimis teismo išlaidas – 6683,50 Lt (kurias sudaro 1628 žyminio mokesčio ir 5055,50 Lt atstovavimo išlaidų), t.y. po 2227,83 Lt. Priteisė iš atsakovų UAB DK„PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. valstybės naudai 147,74 Lt lygiomis dalimis, t.y. po 49,25 Lt iš kiekvieno, pašto siuntimo išlaidų (III t.b.l.13-18).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku yra kilęs ginčas dėl asmens, atsakingo už eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00353-04 Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2007-06-22 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nagrinėjamo eismo įvykio, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo K. R. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d. padarymo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, teismas nėra saistomas baudžiamąjį tyrimą atlikusių institucijų išvadų apie eismo įvykio dalyvių kaltumą, nes baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamos įvykio aplinkybės vairuotojo A. C. nusikalstamos veikos vertinimo aspektu. Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. birželio 22 d. nutarime yra konstatuota, kad tiek vairuotojo A. C., tiek ir K. R. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Teismas sprendė, jog yra nustatytos visos sąlygos, reikšmingos vairuotojo A. C. civilinei atsakomybei kilti. Teismas nustatė, kad A. C. 2004-03-09 vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Liudytojų V. Z. ir V. M. parodymais nustatyta, kad A. C. automobilis važiavo didesniu greičiu nei toje kelio dalyje leistinas 70 km/h greitis, liudytojų teigimu, tai galėjo būti nuo 100 iki 150 km/h greitis. Teismas sprendė, kad A. C. vairavo automobilį nepasirinkęs saugaus greičio, atitinkančio eismo sąlygas, todėl tiesiogiai KET 68 p. numatytą pareigą nevairuoti transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio. Veikos neteisėtumą teismas laikė įrodytu (CK 6.246 str.). Teismas vertino, kad A. C. neteisėta veika turi ryšį su kilusiomis pasekmėmis (CK 6.247 str.). Nepaisant to, kad ir K. R. neatidus vairavimas yra susijęs su kilusiu eismo įvykiu, atsiradę nuostoliai laikytini tiesioginiu vairuotojo A. C. veikos rezultatu. Teismas nustatė, kad K. R. prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą galėjo nematyti iš priekio atvažiuojančio A. C. vairuojamo automobilio, o tolimesnis jo neatidus ir nerūpestingas elgesys, susijęs su važiuojamosios dalies atlaisvinimu, neatsižvelgimas į vairuojamos transporto priemonės didelius gabaritus, negali būti laikomas labiau susijęs su žalos atsiradimu, nei jau paminėta A. C. neteisėta veika. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje, antrai juostai esant laisvai, ir į tai, kad įvykio vietoje nebuvo nustatyta jokių A. C. vairuojamo automobilio stabdymo pėdsakų, nors pagal atlikto eksperimento rezultatus, galimybė sustabdyti transporto priemonę buvo reali, teismas vertino, kad A. C. turėjo galimybę išvengti transporto priemonių susidūrimo, o šias galimybes jam apribojo jo paties pasirinktas elgesys - didelis girtumas ir pasirinktas nesaugus greitis. Pagal KET 173 p., atsiradus kliūčiai vairuotojas turi pareigą sumažinti greitį, sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismas konstatavo, kad vairuotojas A. C. nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina pagal eismo sąlygas (CK 6.248 str.), todėl sprendė, jog byloje yra įrodyta, kad žala atsirado dėl jo neatsargumo. Teismas atmetė atsakovo UADB„PZU Lietuva“ argumentus, kad puspriekabės dalys nepagrįstai buvo keičiamos naujomis, o ne remontuojamos, nes remonto darbus atlikusi UAB Schmitz Cargobull Baltic“ paaiškino, kad deformuotos išilginės sijos negali būti remontuojamos. Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Teismas konstatavo, kad vairuotojo K. R. neatsargumas yra bendro pobūdžio; jis tiesiogiai nesukėlė eismo įvykio. Nors uždelstas transporto priemonės pašalinimas iš važiuojamosios kelio dalies, neabejotinai laikytinas neatsargiu elgesiu, tačiau jo sieti su KET 153 ir 145 p. numatytų reikalavimų pažeidimais negalima. Teismas vertino, kad K. R. veikos neteisėtumas ir jo kaltė dėl eismo įvykio sietina su KET 50 p. reikalavimo, jog eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas tarpusavio pagarba ir atidumu, pažeidimu. Pastaroji aplinkybė pagal CK 6.248 str. 4 d., sudaro pagrindą proporcingai sumažinti atlygintinus nuostolius. Teismas sprendė, kad turi būti taikoma mišri atsakomybė ir laikė, kad kaltės laipsnis tarp vairuotojų pasiskirstė taip: 80 proc. dėl eismo įvykio kaltas A. C. ir 20 proc. – K. R.. A. C. eismo įvykio metu žuvo, todėl pagal paveldėjimo teisės normas už jo turtines prievoles atsako jo palikimo priėmėjai; palikimas buvo priimtas ne pagal apyrašą, todėl paveldėtojų atsakomybė nėra ribojama priimto palikimo dydžiu. Teismas vadovavosi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 ir 21 nuostatomis, bei pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ neturėtų išmokėti draudimo išmokos, kilus A. C. atsakomybei dėl 2004-03-09 eismo įvykio. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinama, kad tokiu atveju kilus atsakomybei, atsakovai atsako solidariai (CK 6.6 str. 1d.) tiek dėl to, kad tokia atsakomybė nustatyta pagal įstatymą, tiek ir dėl to, kad prievolė yra nedali (LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, LAT 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006, LAT 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008 ir kt.).Teismas nenustatė pagrindų mažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į atsakovų A. C. ir A. C. turtinę padėtį. Po A. C. mirties atsakovai yra paveldėję nekilnojamąjį turtą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, nei apie atsakovų turtinę padėtį, nei apie tai, kad paveldėto turto nepakaktų atsiradusiai žalos atlyginimo prievolei padengti.
Šalies argumentai
Apeliantai (atsakovai) A. C., A. C. pateikė apeliacinį skundą (III t., b.l. 32-35), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, jog neaišku, kokiais norminiais aktais ar kriterijais vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą dėl mišrios atsakomybės ir taip apskaičiavo kaltės proporcijas, nes Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2007-06-22 nutarime konstatuota, kad nėra kategoriškos ekspertų išvados ir nėra galimybės nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis bei techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Mano, jog šis nutarimas pašalina sąlygas ieškovui pretenduoti į patirtų nuostolių atlyginimą. Mano, jog teismas vadovavosi abejotinais liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių nepakako, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pažymi, jog byla jau nagrinėjama antrą kartą po apeliacinės instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas nebuvus tinkamo proceso, tačiau naujų aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Pažymi, jog atsakovai yra pensininkai, jie patyrė pačią didžiausią žalą – neteko sūnaus, o teismas priėmė vadovaudamasis abejotinais įrodymais, tai per iki galo ir neįrodęs A. C. kaltės. Teismo sprendimas gali ženkliai pabloginti apeliantų (atsakovų) gyvenimo kokybę.
Apeliantas (atsakovas) UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjo prie apeliacinio skundo (III t., b.l.48-49) ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, sutikdamas su apeliantų (atsakovų) A. C., A. C. apeliacinio skundo argumentais.
Ieškovas AB „If P&C Insurance AS“ atsiliepimu į apeliantų (atsakovų) A. C., A. C. apeliacinį skundą (III t., b.l.53-56) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantų (atsakovų) bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, teismas nėra saistomas baudžiamąjį tyrimą atlikusių institucijų išvadų apie eismo įvykio dalyvių kaltumą, nes baudžiamosios atsakomybės sąlygos turi kitą turinį lyginant su civilinės atsakomybės sąlygomis. Pažymi, jog tai, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo padarytos kategoriškos ekspertų išvados dėl to, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis, nepaneigia A. C. kaltės dėl eismo įvykio. Šios ekspertų išvados nagrinėjant civilinę bylą patvirtino A. C. kaltę. Ekspertų išvada, kad A. C. turėjo galimybę išvengti susidūrimo, važiuodamas net 70-100 km/h greičiu, leidžia pagrįstai teigti, kad eismo įvykis įvyko dėl A. C. kaltės. Visų liudytojų parodymai dėl A. C. vairuojamo automobilio greičio sutampa, nėra duomenų leidžiančių teigti priešingai. Teismas be kitų aplinkybių įvertino ir A. C. neblaivumo įtaką eismo įvykiui. Pažymi, jog apeliantai, nors ir ginčija teismo nustatytą mišrią atsakomybę, tačiau patys nepateikia ir nepagrindžia savo pozicijos, kokią mišrią atsakomybę reikia taikyti. Pažymi, jog šioje byloje jau buvo panaikintas teismo sprendimas ir dėl to, kad nebuvo prijungta ikiteisminio tyrimo byla, teismas visiškai neanalizavo sąlygų A. C. civilinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjant bylą iš naujo, buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, įskaitant eksperimentų išvadas. Taigi nepagrįstas apeliantų teiginys, kad be liudytojų parodymų, jokių kitų aplinkybių iš naujo nebuvo nustatyta. Pažymi, jog teismas nenustatė pagrindų mažinti apeliantų atlygintinos žalos dydį, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai dėl apeliantų C, A. C. turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantai (atsakovai) A. C. ir A. C. apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo ir atsakovas UAB DK“PZU Lietuva‘, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovo AB „If P&C Insurance AS“ ieškinys dėl 27127,12 Lt žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Kolegija išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistą sumą žalai atlyginti.
Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byla kilo iš delikto ir subrogacijos teisinių santykių. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą : žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 str.); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.
Byloje nustatyta, kad atsakovai C. yra autoįvykyje dalyvavusio ir žuvusio sūnaus A. C. turto paveldėtojai ir jo teisių bei pareigų perėmėjai. Atsakovas UAB DK„PZU Lietuva“ yra A. C. civilinės atsakomybės draudikas.
Apeliantai teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nes nėra nustatyta, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Taip pat skunde nurodoma, kad neaišku kokiu pagrindu nustatyta mišri kaltė ir proporcijos žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant kaltei, tiek jos nesant (CK 6.270 str.), pastaruoju atveju (be kaltės) atsakomybė taikoma tik už žalą, kuri atsiranda kaip didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, tiesiogiai veikiant ir sukeliant neigiamas žalingas pasekmes didesnio pavojaus šaltinio pavojingomis aplinkiniams savybėmis (judėjimo energija). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, yra būtina analizuoti bylos įrodymus, susijusius su didesnio pavojaus valdytojo veiksmų teisėtumo įvertinimu galiojusių autoįvykio metu teisės aktų (šiuo atveju Kelių eismo taisyklių) požiūriu, o taip pat vertinti, ar jo veiksmuose nebuvo netesėto neveikimo, kurį apibrėžia CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. nuostatos, požymių.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas šioje byloje civilinės atsakomybės taikymo klausimą, nėra saistomas baudžiamąjį tyrimą atlikusių institucijų išvadų apie eismo įvykio dalyvių kaltumą, nes baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamos įvykio aplinkybės vairuotojo A. C. nusikalstamos veikos vertinimo aspektu. Be to, Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. birželio 22 d. nutarime yra konstatuota, kad tiek vairuotojo A. C., tiek ir K. R. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (žr. baudž.b. Nr.65-1-00353-04, b.l.74, t.2). Teismas nustatė, kad A. C. 2004-03-09 vairavo automobilį VW Golf būdamas vidutinio girtumo laipsnio ir važiavo didesniu greičiu nei toje kelio dalyje leistinas 70 km/h greitis. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Be to, ekspertizės metu nustatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms, kurių buvimą iš dalies patvirtina teismo eksperimento protokolai ir kita medžiaga, A. C., važiuodamas 70-100km. per val. greičiu, faktiškai turėjo techninę galimybę lėtindamas greitį išvengti susidūrimo su puspriekabės galine dalimi(žr. baudž.b. Nr.65-1-00353-04, b.l.17,19-27, 62-68, t.1, b.l. 34-40, t.2). Pažymėtina ir tai, kad susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje, esant laisvai antrajai, tačiau A. C. nebandė kliūties apvažiuoti ar automobilio stabdyti. Tai rodo, kad A. C. dėl neblaivumo ir nerūpestingumo pažeidė galiojusių KET 68, 178 p. reikalavimus ir jo neteisėti veiksmai yra įrodyti bei turi priežastinį ryšį su kilusiomis autoįvykio pasekmėmis. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos, kurios reikalingos atsakovų C. civilinei atsakomybei atsirasti, nes jie yra A. C. teisių ir pareigų perėmėjai, o ieškovas turi teisę CK 6.1015str.1d. pagrindu iš jų ir žuvusiojo civilinės atsakomybės draudiko (UAB DK“ PZU Lietuva“) reikalauti solidariai(CK 6.6str.1d.) atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl išmokėtos draudimo išmokos už puspriekabės sugadinimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl autoįvykio iš dalies yra kaltas ir vilkiko vairuotojas, kuris uždelsdamas pašalinti transporto priemonę iš važiuojamosios kelio dalies elgėsi neatsargiai ir faktiškai pažeidė KET 50p. reikalavimus. Teismas CK 6.248str.4d. pagrindu pripažino, kad dėl autoįvykio 80proc. yra kaltas A. C. ir 20 proc. vilkiko vairuotojas, dėl ko ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 80proc. padarytos žalos, t.y. 27127,12Lt. Kolegija su tokiu kaltės laipsnio paskirstymu nesutinka, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog autoįvykį lėmė A. C. girtumas ar jo vieno didelis neatsargumas. Dėl šios priežasties sprendimas keistinas, pripažįstant, jog A. C. dėl autoįvykio yra kaltas 67proc., o vilkiko vairuotojas-33proc., perskaičiuojant iš atsakovų priteistinos žalos dydį, t.y. priteisiant 22718,96Lt(33908,90Ltx67proc.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nustatant autoįvykio dalyvių kaltės laipsnį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė įstatymą, todėl tenkinant atsakovų apeliacinį skundą skundžiamas sprendimas keistinas(CPK 326str.1d.3p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str., perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai(b.l. 118-126, 143-145,178,209-211, t.1, b.l. 22-24,29, 47-51,133-134,153-154, t.2, b.l. 36,59-60, t.3) iš kurių matyti, kad ieškovas be žyminio mokesčio turėjo 5055,50 Lt , o atsakovas UAB DK“PZU Lietuva‘ 7148Lt advokato išlaidų.
Kadangi ieškinys yra patenkintas 83,75proc.(22718,96Ltx100proc.:27127,12Lt), ieškovui priteistina 1363,12Lt žyminio mokesčio (22718,96Ltx3proc.x2k), o taip pat 4233,98Lt advokato išlaidų 4233,98Lt(5055,50Ltx83,75proc.).
Atsakovui UAB DK „PZULietuva“ iš ieškovo priteistina 1161,56Lt advokato išlaidų (7148Ltx16,25proc.).
Be to, ieškovui priteistina 1675Lt advokato (2000Ltx83,75proc.), o atsakovams C. 132,24Lt žyminio mokesčio(27127,12Lt-22718,96Lt)x3proc.) išlaidų, patirtų apeliacinėje tesimo instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-214-852/2010 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „If P&C Insurance AS“ iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. solidariai 22718,96Lt žalos atlyginimo, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. 2005-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui AB „If P&C Insurance AS“ iš atsakovų UAB DK„PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. lygiomis dalimis 5597,96Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AB „If P&C Insurance AS“1161,56Lt atsakovui UAB DK“PZU Lietuva‘ bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. lygiomis dalimis 123,73 Lt, t.y. po 41,24Lt iš kiekvieno, o iš ieškovo AB „If P&C Insurance AS“ 24,01Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų“.
Priteisti ieškovui AB „If P&C Insurance AS“ iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, A. C. ir A. C. lygiomis dalimis 1675,0Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti iš ieškovo AB „If P&C Insurance AS“ 132,24Lt atsakovams A. C. ir A. C. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.