Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 7 884,41 Eur skolą, 1 562,85 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2015 metų spalio mėnesį sudarė žodinę sutartį dėl traktoriaus „Fendt 622“ remonto. Ieškovė pagal atsakovės pageidavimus atliko įvairius atsakovės traktoriaus remonto darbus. Atsakovė nepasirašė atliktų darbų aktų, vengia atsiskaityti, nors traktorius po remonto darbų atlikimo atsakovei buvo grąžintas 2015 m. spalio 17 d. Sąskaitos faktūros atsakovei buvo išsiųstos registruotu laišku 2015 m. spalio 23 d. Iš viso ieškovės atliktų atsakovės traktoriaus remonto darbų ir panaudotų detalių suma sudaro 7 884,41 Eur. Atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, neginčijo pateiktų sąskaitų už atliktus darbus. Atsakovės traktorius yra senas ir retas, todėl, siekiant jį naudoti žemės ūkio darbams, traktorius galėjo nedirbti dėl kitų gedimų, kurių ieškovė nešalino. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 562,85 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. imtinai.

9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nenustatyta, kokie teisiniai santykiai siejo ginčo šalis, netaikytos šiuos santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad nebuvo ginčo dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove, kadangi būtent tai ir buvo šios bylos esmė. Atsižvelgiant į šalių susitarimo turinį, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl traktoriaus remonto, todėl šalių sudaryta žodinė sutartis laikytina rangos sutartimi, ginčo santykiams taikytinos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos, kurių teismas netaikė. Remiantis CK 6.655 straipsniu, atsiskaitymo prievolės atsiradimui yra įtvirtintos dvi sąlygos – darbų rezultato priėmimas ir tinkamas darbų atlikimas, tačiau bylos faktiniai duomenys nepatvirtina šių sąlygų.

1.2. Teismas nenustatė darbų rezultato priėmimo fakto, o traktoriaus grąžinimas atsakovei po remonto nepatvirtina, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus. Ieškovės parengtų atliktų darbų aktų, kuriuos ieškovė išsiuntė atsakovei paštu tik po traktoriaus grąžinimo, nepasirašė ne tik atsakovė – jie nėra tinkamai pasirašyti ir pačios ieškovės. 2015 m. spalio 15 d. atliktų darbų akte nėra visų jame nurodytų darbus atlikusių asmenų parašų, kitame atliktų darbų akte nėra parašų, kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad tie darbai buvo atlikti, jie buvo atlikti atsakovės traktoriui ir kt.

1.3. Teismas pripažino ieškovę tinkamai atlikus darbus, išvadą dėl traktoriaus tinkamumo naudoti po 2015 metų spalio mėnesį atlikto remonto grindė duomenimis apie traktoriaus išdirbtas 106 motovalandas, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad šios valandos buvo išdirbtos per beveik trejų metų laikotarpį, neištyrė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog žemės ūkio darbų atlikimui 106 motovalandos per trejų metų laikotarpį nėra pakankamos, kad pripažinti traktoriaus tinkamumą naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad 2015 metais tik su vienu išsinuomotu traktoriumi atsakovė išdirbo 150 motovalandų per 11 dienų, 2016 metais – 274 motovalandas per 55 dienas, 2017 metais –164 motovalandas per 23 dienas. Jeigu po ieškovės atlikto remonto traktorius būtų buvęs tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir būtų buvęs naudojamas, per trejus metus su juo būtų išdirbta ne 106 motovalandos, o 500 ar daugiau motovalandų, o duomenys apie išdirbtas 106 motovalandas ieškovės remontuotu traktoriumi per trejų metų laikotarpį tik patvirtina, kad su juo praktiškai nebuvo dirbama, nes jis nebuvo tam tinkamas. Ieškovė po remonto grąžino atsakovei traktorių, kuris neturėjo reikalaujamų ir iki gedimo buvusių savybių, kad naudoti jį pagal paskirtį protingą terminą. Tam, kad traktorius būtų naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, nepakanka, kad jis užsikurtų ir važiuotų. Padargų traukimui yra būtinas atitinkamas greitis ir galia. Šios aplinkybės yra visiems žinomos ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo.

1.4. Teismo išvados grįstos liudytojo J. B. parodymais, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių neįvertinti kitų liudytojų parodymai, nors remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punktu, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Liudytojas G. D. patvirtino apie netinkamą remontą informavęs ieškovę, taip pat keletą kartų važiavęs spręsti šio klausimo, sakė, kad jie neteisingai sumontavo sankabą ir klausė, kaip jiems grąžinti traktorių, kad sumontuotų gerai, taip pat nurodė, jog buvo elektroniniai ir kiti gedimai, o su traktoriumi negalėjo dirbti tų darbų, kuriuos dirbo iki gedimo. Mokėti atsisakė, nes darbai atlikti netinkamai ir įmonė neištaisė savo klaidų, traktorius turi veikti, kai veži taisyti, transporto priemonė turi būti pataisyta. Liudytojas V. L. patvirtino, kad iki gedimo šešerius metus dirbo traktoriumi laukuose, viskas veikė kuo puikiausiai. Po remonto neveikė užvedimas, šviesos, daug laidų nutraukta, sudegę. Ieškovė 2015 metais techninėmis priemonėmis nefiksavo tinkamai atlikto remonto, o 2018 metais ieškovės padarytas vaizdo įrašas kaip traktorius nuvažiuoja kelis šimtus metrų nepatvirtina, kad traktorius po remonto buvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

1.5. Vadovaujantis proceso šalių lygiateisiškumo principu, turėjo būti atsižvelgta į bylos šalių elgesį viso bylos nagrinėjimo metu, jų įrodinėjamas faktines aplinkybes, įvertintas ieškovės neveikimas neprotingai ilgą laiką, t. y. net trejus metus nesikreipiant į teismą dėl tariamai pažeistos teisės gynimo, ką patvirtina bylos faktiniai duomenys ir kas duoda pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad atsakovės pretenzijos buvo pagrįstos, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, dėl ko apgynė nesąžiningą asmenį. Iš šalių susirašinėjimo el. paštu 2015 metų vasario mėnesį matyti, kad pati ieškovė atliko tikslią defektaciją ir remontavo tuos gedimus, kuriuos nustatė, tuo tarpu byloje įrodinėjo nebuvus jos įsipareigojimo visiškai suremontuoti atsakovės traktorių. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad traktorius turėjo kitų gedimų, nei nustatė ieškovė defektacijos metu ir remontavo, dėl kurių traktorius galėjo nedirbti. Liudytoju apklaustas J. B., atlikęs traktoriaus defektaciją, nesugebėjo prisiminti ir paaiškinti, kokie traktoriaus gedimai buvo nustatyti defektacijos metu, kurių remonto atsakovė atsisakė. Už detales, kurios buvo gautos iš Italijos, atsakovė sumokėjo 2 800 Eur, todėl tokios investicijos, neturint tikslo naudoti traktoriaus pagal tiesioginę jo paskirtį, neturi logiško paaiškinimo.

1.6. Visapusiškai ir išsamiai netirtas ir neanalizuotas ieškovės vienašališkai parengtų, pačios ieškovės tinkamai nepasirašytų atliktų darbų aktų ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų turinys, todėl nepagrįstai pripažinta ieškovės teisė gauti visą PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą. Ieškovės PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta nepigių detalių, tačiau nepažymėta, kad jos nėra naujos. Technikos remonto darbams skaičiuodama 154 valandas, PVM sąskaitose faktūrose ieškovė nurodo ir atskirus remonto darbus, už kuriuos skaičiuoja fiksuotą kainą. Tai kelia abejones dėl reikalaujamos sumos pagrįstumo.

1.7. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad darbų atlikimo metu ieškovė pažeidė įstatyme imperatyviai įtvirtintus reikalavimus (CK 6.648 straipsnio 2 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalis), kurių rangovas privalo laikytis darbus atlikdamas iš užsakovo medžiagos, tačiau teismas šių pažeidimų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nesąžiningai ieškovei, veikusiai savo rizika, nepagrįstai priteisė reikalaujamą sumą. Liudytojas J. B. parodė, kad jo, kaip meistro, akimis, atsakovės pateiktas sankabos mazgas buvo sutvarkytas netinkamai, nes jis buvo šlifuotas, įtrūkimai palikti, jo realiai neįmanoma sutvarkyti, tačiau, nepriklausomai nuo to, sankabą surinko ir įdėjo į traktorių. Ieškovė už tai reikalauja beveik 8 000 Eur, įrodinėdama, kad traktorius gali nedirbti ir dėl kitų gedimų, kurių ieškovė neva nešalino. Gavusi informaciją, kad sankabos mazgo remonto darbai buvo atlikti netinkamai, atsakovė būtų reiškusi pretenzijas šiuos darbus atlikusiai įmonei Italijoje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo informuota apie netinkamai suremontuotą sankabą ir tai žinodama davė sutikimą tęsti darbus. Liudytojas J. B. teigė asmeniškai su klientu nebendravęs. Šis ieškovės darbuotojas taip pat parodė, kad traktorius yra labai senas, todėl gali sutvarkyti vieną galą, o po minutės, dienos, savaitės ar mėnesio jo kita pusė gali subyrėti. Ieškovė, žinodama, jog traktoriaus remontas galbūt yra netikslingas, kad montuoja netinkamai suremontuotą sankabą, apie tai neinformavo atsakovės, veikdama savo rizika atliko remontą, dėl ko traktorius po remonto nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Teismas į šias bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias svarbias aplinkybes neatsižvelgė, jų neįvertino, todėl netaikė ieškovei CK 6.659 straipsnio 2 dalyje numatytos atsakomybės.

1.8. Nesiaiškinti ir nenustatyti tikrieji šalių ketinimai ir prisiimti įsipareigojimai, sudarant sutartį dėl traktoriaus remonto, todėl nesąžiningai ieškovei priteisti pinigai už prieš trejus metus netinkamai atliktus darbus. Tikrieji atsakovės ketinimai, kreipusis į ieškovę dėl traktoriaus remonto darbų, buvo siejami tik su tinkamu traktoriaus darbu žemės ūkyje, galimybe po remonto dirbti tokius darbus, kurie buvo dirbami iki gedimo. Tikrasis ieškovės ketinimas, priėmus traktorių remontui, buvo nesąžiningas, t. y. už didelę kainą atlikti remontą, žinant, kad po jo traktorius nebus tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą, nes pagal ieškovę ji neprisiėmė jokių įsipareigojimų, remontą darė be garantijos, žinojo, kad naudoja netinkamai suremontuotą sankabos mazgą ir traktorius bet kurią minutę gali vėl sugesti. Įvertinus tai, kad ieškovė trejus metus nesikreipė į teismą dėl savo tariamai pažeistos teisės gynimo, nešalino atlikto darbo trūkumų, yra didelė tikimybė, kad pateikusi atsakovei didelę sąskaitą už darbus, ieškovė galbūt jau tuo metu turėjo ketinimą pati įsigyti traktorių, kurio, kaip nurodė liudytojas M. Š., visi nori. Prieš kreipiantis į teismą, M. Š. važiavo pas atsakovę, turėdamas ieškovės vadovų įgaliojimus pradėti derybas dėl pardavimo, kurioms nepavykus, ieškovė kreipėsi į teismą, įrodinėdama, kad prieš trejus metus darbus atliko tinkamai.

1.9. Neįvertintas pačios ieškovės neprotingai ilgas delsimas, kuris yra sunkiai logiškai paaiškinamas, jeigu iš tikrųjų darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovės veiksmai, pasinaudojus įstatyme numatytu savo teisių gynimo būdu ir atsisakius apmokėti ieškovei už netinkamai atliktą traktoriaus remontą, nepagrįstai pripažinti savigyna. Atsakovė, pasinaudojusi vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, po traktoriaus grąžinimo pastebėjusi, kad remontas nėra atliktas tinkamai, todėl traktoriaus negali naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, prašė ieškovės tinkamai atlikti traktoriaus remontą, kurio ieškovė neatliko, todėl ieškovės reikalavimas atsiskaityti už netinkamai atliktus remonto darbus yra nepagrįstas.

1.10. Ieškovės nuostoliais pripažinus atsakovės delsimą laiku kreiptis į teismą dėl prievolės įvykdymo natūra, nuostolių, netesybų ir palūkanų atlyginimo, sutarties pakeitimo ar jos nutraukimo, neįvertintas pačios ieškovės delsimas neprotingai ilgą laiką po traktoriaus grąžinimo, kas patvirtina atsakovės reikštų pretenzijų dėl darbų trūkumų pagrįstumą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės žodžiu reiškiamomis pretenzijomis dėl atliktų darbų trūkumų, nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe atlikti ekspertizę, nes galbūt žinojo, kad jos išvados bus nenaudingos ieškovei. Šiuo atveju būtent ieškovė, o ne atsakovė turėjo kreiptis į teismą, tačiau galbūt sąmoningai delsė beveik trejus metus. Ieškovė klaidino teismą ir dėl sutarties sudarymo datos, ieškinyje nurodydama, kad 2015 metų spalio mėnesį sudarė žodinę sutartį su atsakove dėl traktoriaus remonto, nes bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad traktorius pas ieškovę buvo jau nuo 2015 metų pavasario. Teismas pateisino ieškovės nesąžiningus veiksmus, vilkinant pačios ieškovės kreipimąsi į teismą dėl apmokėjimo už tariamai tinkamai atliktus darbus, o atsakovės delsimą kreiptis į teismą nepagrįstai pripažino ieškovės nuostoliais, kadangi atsakovė, skirtingai nuo ieškovės, pasinaudojo įstatyme įtvirtintais savo teisių gynimo būdais ir tokia pačia forma, kaip ir buvo sudaryta rangos darbų sutartis, t. y. žodžiu, pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atlikto darbo trūkumų, reikalaudama juos ištaisyti. To ieškovė neneigė, todėl atsakovė neprivalo atsakyti už laikotarpį, kai pati ieškovė delsė ginti savo tariamai pažeistas teises gauti apmokėjimą už darbus, kuriuos įrodinėja atlikusi tinkamai prieš trejus metus, remdamasi pačios ieškovės tinkamai nepasirašytais atliktų darbų aktais.

1.11. Kadangi nebuvo šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo, šalis siejo ne paskolos, o rangos teisiniai santykiai, nepagrįstai, pažeidžiant CK 6.37 straipsnio 4 dalį ieškovei priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir nuo priteistos 1 562,85 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumos.