Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas D. V. surašytas už tai, kad jis 2013-12-08, 3.00 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) k., pakartotinai, t.y. po to, kai jam 2013-11-25 buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 129 str. padarymą, vairavo automobilį „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo nedraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, t. y. jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 238 p., reikalavimus ir šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 123 str. 1d., 123 str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 123 str. 1d., 123 str. 5 d., tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo sumažinti administracinio arešto parų skaičių arba pakeisti į viešuosius darbus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

D. V. paskirta nuobauda už administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 123 str. 1d., 123 str. 5 d. Pagal ATPK 130² str. už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojui užtraukia teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o <...>. Pagal ATPK 123 str. 1 d. už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, <...> – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. Pagal ATPK 123 str. 5 d. už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu - užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų. Pirmosios instancijos teismas vadovaujantis ATPK 33 str. D. V. paskyrė galutinę nuobaudą - 25 paras administracinio arešto su automobilio „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 5B, (duomenys neskelbtini) m., konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas su apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda sutinka ir pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. anksčiau ne kartą buvo baustas už analogiškų pažeidimų padarymą ir jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, mažesnis administracinio arešto parų skaičius, tačiau informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą ar administracinio arešto atlikimą nėra, o tai, kad jis ir vėl pažeidinėja viešąją tvarką, rodo, kad paskirtomis administracinėmis nuobaudomis – baudomis, mažesniu administracinio arešto parų skaičiumi – prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti. Taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio D. V. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Todėl nagrinėjamu atveju tam, kad būtų užkardyti daromi administraciniai teisės pažeidimai, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagrįstai paskyrė administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo sumažinti paskirto administracinio arešto trukmę. Kaip jau minėta, ATPK 130² str. numato areštą iki 30 parų, D. V. teismas skundžiamu nutarimu skyrė 25 parų areštą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtas 25 parų areštas atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, juolab, kad 25 paros administracinio arešto su automobilio „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 5B, (duomenys neskelbtini) m., konfiskavimu paskirtos subendrinus nuobaudas už tris administracinius pažeidimus numatytus ATPK 130² str., 123 str. 1d., 123 str. 5 d.

Apeliaciniu skundu pažeidėjas taip pat prašo administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais. ATPK 338¹ str. 1 d. numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Taigi, sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas galimas esant tam tikroms sąlygoms ir tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teisme, tokia galimybė nebuvo svarstoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008), jog paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas.

Pažeidėjas pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ar atitinkamos nuobaudos skyrimą teismas taip pat negavo. Be to, apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima laikyti išimtinėmis ir aiškiai rodančiomis, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą. Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda - tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju, nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 29 str. numatyta, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju, teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą.

Be to, pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. D. V., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, žinodamas, jog neturi teisė vairuoti transporto priemones, sąmoningai vairavo automobilį, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pridurtina, jog nagrinėjamu atveju D. V. nėra pagrindo taikyti ir ATPK 30¹ str. nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Šiuo atveju D. V. nepateikė nei vienos aplinkybės, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. V. paskirta administracinė nuobauda negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.