- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-664-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01932-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- V. K., K. K.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovams V. K., K. K., trečiajam asmeniui „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškinyje teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir K. K. 3 038,46 Eur skolą, 2 627,43 Eur palūkanas, 278,46 Eur delspinigius, 8,38 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 038,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 12 d. tarp „Swedbank“, AB, ir atsakovų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovams suteiktas 10 517,35 Lt (3 046,04 Eur) kreditas, atsakovai įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje numatytais terminais (galutinis grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 17 d.), taip pat mokėti nustatyto dydžio palūkanas ir delspinigius. Atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl „Swedbank“, AB sutartį nutraukė. 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius „Swedbank“, AB perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovus pagal sutartį. Ieškovė pranešė atsakovams apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovai jų neįvykdė. Atsakovė V. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutraukė santuoką su atsakovu K. K., nutraukdami santuoką, pasidalijo turtą ir skolas. K. K. atiteko automobilis Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) pirktas už „Swedbank“, AB suteiktą paskolą. Apie šią paskolą atsakovai teismo neinformavo, kadangi tarpusavyje susitarė, jog skolą grąžins atsakovas K. K..
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovų K. K. ir V. K. solidariai 3 038,46 Eur skolą, 2 627,43 Eur palūkanas, 278,46 Eur delspinigius, 8,38 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų K. K. ir V. K. po 67 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Gelvora“ ir po 4,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 12 d. tarp „Swedbank“, AB ir atsakovų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, atsakovams suteiktas 10 517,35 Lt (3 046,04 Eur) kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 17 d., sutartyje numatyta 17,900 procentų metinė palūkanų norma, bendros kredito kainos metinė norma – 20,260 procentų, 0,050 procentų delspinigių dydis, 55 Lt (15,93 Eur) sutarties administravimo mokestis, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 16 115,31 Lt (4 667,32 Eur), kredito paskirtis – paskolų Nr. 09-040969-VA ir Nr. 09-040277-EG refinansavimui. 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB 2013 m. kovo 26 d. perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę, o ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovų 11 398,71 Lt (3 301,29 Eur) skolą, 47,21 Lt (13,67 Eur) delspinigius, 46,95 Lt (13,60 Eur) palūkanas, 79,67 Lt (23,07 Eur) skolos išieškojimo išlaidas, iš viso 11 572,54 Lt (3 351,64 Eur) skolą. Atsakovai apie reikalavimo perleidimą informuoti 2013 m. balandžio 4 d. Teismas laikė pagrįstais ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinio reikalavimus dėl pagrindinės skolos, palūkanų, delspinigių ir palūkanų delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo, todėl juos tenkino, tačiau ieškovės reikalavimą dėl sutartinių metinių palūkanų, t. y. 17,9 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (3 038,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas atmetė ir nurodė, kad jau priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas, kurios padengia minimalius ieškovės nuostolius, o ieškovė neįrodinėjo, jog yra patyrusi didesnius nei minimalūs nuostoliai, be to, vertino ir ieškovės ūkinę – komercinę veiklą, t. y. ieškovė neteikia kreditų ir nesiekia uždirbti iš kreditavimo veiklos, o vykdo ikiteisminio ir teisminio skolų išieškojimo veiklą, todėl laikė, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl sutartinių metinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 17,9 proc. dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 038,46 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.Pagal reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius (bankas) perleido ieškovei reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai. Taigi ieškovė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą ir palūkanų mokėjimą už naudojimąsi paskolos suma, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, t. y. nevertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visapusiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi yra perėmusi „Swedbank“, AB reikalavimo teises į atsakovų skolą, palūkanas ir skolos išieškojimo išlaidas pagal „Swedbank“, AB ir atsakovų sudarytą kreditavimo sutartį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 3 038,46 Eur skolą, 2 627,43 Eur palūkanas, 278,46 Eur delspinigius, 8,38 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 038,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies, t. y. patenkino visus reikalavimus, išskyrus ieškovės prašymą priteisti 17,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 038,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas šią ieškinio dalį atmetė, nurodęs, kad ieškovės minimalius nuostolius atlygina teismo priteistos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovė neįrodinėjo, kad patyrė didesnius nuostolius, be to, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nevykdo kreditavimo veiklos ir nesiekia iš jos uždirbti. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu atmesto reikalavimo dalyje, nurodo, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais iki paskolos grąžinimo, neatsižvelgiant į procesinių palūkanų mokėjimą, o ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi yra įgijusi reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
Dėl mokėjimo palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo
„Swedbank“, AB ir atsakovų sudarytoje vartojimo kredito sutartyje buvo numatytas 17,900 procentų fiksuotų metinių palūkanų mokėjimas nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos iki viso kredito grąžinimo, t. y. šalys buvo susitarusios dėl palūkanų, kaip užmokesčio už naudojimąsi pinigais, mokėjimo. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Palūkanas už naudojimąsi paskolos suma reglamentuoja CK 6.872 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais.Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Tokiu būdu bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 28 punktas) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kompensuojamosios palūkanos gi neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepagrįstai nurodė, jog ieškovės minimalius nuostolius padengia teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos, o ieškovė neįrodė, jog patyrė daugiau nuostolių, kadangi teismas neatsižvelgė į nurodytoje teismų praktikoje suformuotas taisykles ir be pagrindo sutapatino skirtingo pobūdžio ir skirtingas funkcijas atliekančias palūkanas.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003, 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; kt.). Todėl kreditorius gali reikalauti pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kartu. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino mokėjimo (pelno) ir kompensuojamas procesines palūkanas reglamentuojančias teisės normas ir šių palūkanų tarpusavio santykį ir be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą priteisti sutartyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės V. K. atsikirtimus dėl neprotingai didelių ir nesąžiningų pelno palūkanų ir nenustatė pagrindo jas sumažinti, o atsakovai šių teismo išvadų neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teisme šis klausimas iš naujo nesvarstytinas (CPK 320 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti sutartines mokėjimo palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kartu nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti šių palūkanų, kadangi ji neteikia kreditų ir nesiekia uždirbti iš kreditavimo veiklos, o vykdo kitą – skolų išieškojimo veiklą. Tačiau toks argumentas laikytinas nepagrįstu, nes ieškovės teisės kyla iš reikalavimo perleidimo sutarties. Pagal 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-479 2.3 punktą šalys – pradinis kreditorius „Swedbank“, AB ir naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ – susitarė, kad naujajam kreditoriui (t. y. UAB „Gelvora“), kaip reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. Taigi, UAB „Gelvora“, vadovaujantis CK 6.101 straipsniu perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovų atžvilgiu tokia pačia apimtimi, kokia priklausė pradiniam kreditoriui, t. y. įgijo teisę atsakovei pateikti reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovė naudojosi paskolos pinigais ir reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Todėl nurodytas pirmosios instancijos teismo argumentas prieštarauja reikalavimo perleidimą reglamentuojančioms teisės normoms ir reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą ir palūkanų mokėjimą už naudojimąsi paskolos suma, todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikintina ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir V. K. 17,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 038,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 17,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 038,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.