Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, išteisintajam R. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 1-o NVTS vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Kristinos Rutkauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisintas pagal BK 152 str. 1 d. (2006 m. lapkričio 7 – 9 veika), BK 300 str. 1 d., BK 152 str. 1 d. (2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. gegužės 11 d. veika dėl S. I.), BK 152 str. 1 d. (2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. gegužės 11 d. veika dėl E. L.), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. lapkričio 7 - 9 dienomis, Panevėžio (duoemnys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose, dirbdamas anglų kalbos mokytoju, anglų kalbos pamokų metu, siekdamas seksualinio pasitenkinimo su nukentėjusiuoju mokiniu T. T., vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis, tai yra klausinėdamas nukentėjusįjį T. T. apie jo lytinį gyvenimą, siūlydamas jam pasimylėti su klasiokėmis, nužiūrinėdamas jį ir jam merkdamas akį, ką nukentėjusysis suprato kaip kvietimą seksualiai bendrauti, seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomo mokinio T. T..

Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki 2007 m. gegužės 11 d., Panevėžyje, Panevėžio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos patalpose, žinodamas, kad mokinys T. T. nuo 2006 m. lapkričio 10 d. dėl seksualinio priekabiavimo atsisakė lankyti jo vedamas anglų kalbos pamokas, Panevėžio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2005-2006, 2006-2007 mokslo metų užsienio kalbos (anglų) 3-iosios pakopos dienyne padarydamas rankraštinius įrašus apie T. T. lankytas anglų kalbos pamokas ir gautus pažymius, t. y. kad T. T. 2006 m. lapkričio 10 d. gavo 7, 23 d. gavo 9, 2007 m. sausio 10 d. gavo 7, 25 d. gavo 6, vasario 8 d. gavo 6, kovo 8 d. gavo 5, 15 d. gavo 5, 27 d. gavo 6, 30 d. gavo 3, balandžio 17 d. gavo 6, 26 d. gavo 6, gegužės 3 d. gavo 9, bei 2007 m. gegužės 11 d. įrašydamas T. T. metinį pažymį 6 už anglų kalbą, ir savo parašu patvirtindamas šiuos žinomai neteisingus duomenis apie T. T. anglų kalbos mokymąsi, nes T. T. anglų kalbos pamokų nelankė, R. K. jo anglų kalbos žinių netikrino, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. gegužės 11 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Panevėžio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose, dirbdamas lietuvių kalbos mokytoju, lietuvių kalbos pamokų metu, siekdamas seksualinio bendravimo su nukentėjusiąją mokine S. I., vulgariais veiksmais, užuominomis, tai yra nužiūrinėdamas nukentėjusiąją S. I., nuolat jai dainuodamas dainelę apie svajonių moterį, pasakęs, kad „jai pavyko", ką nukentėjusioji suprato kaip kvietimą seksualiai bendrauti, priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomos mokinės S. I..

Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio d. iki 2007 m. gegužės 11 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose, dirbdamas lietuvių kalbos mokytoju, lietuvių kalbos pamokų metu, siekdamas seksualinio bendravimo su nukentėjusiąją mokine E. L., vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis, tai yra du kartus kviesdamas E. L. eiti kartu su juo už spintos, siūlydamas ją „sutvarkyti tyliai už spintos, kad kiti negirdėtų, o jei nemoka tyliai, eiti kartu į privatų namą", ką nukentėjusioji suprato kaip kvietimą seksualiai bendrauti, priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomos mokinės E. L..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai išnagrinėjo bei vertino tiek R. K. teisinančias, tiek jį apkaltinančias aplinkybes. Skundžiamajame nuosprendyje nurodyti priimto sprendimo argumentai atitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir padarytos pagrįstos išvados dėl R. K. išteisinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl su jomis sutinka. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir juos vertino kaip visetą įrodymų, neatskirdamas vienų įrodymų nuo kitų, pagrįstai juos susiedamas tarpusavyje. Apie visus surinktus bei įvertintus įrodymus teismas pasisakė nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų bei BPK pažeidimų nepadarė, todėl apelianto skunde nurodyti argumentai, kad nuosprendis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, laikomi nepagrįstais.

Dėl seksualinio priekabiavimo

Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis numato, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 152 str. asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, arba prokuroro reikalavimas. R. K. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas prokuroro reikalavimu, nurodžius, kad nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepateikė skundo, tačiau dėl padarytos veikos visuomeninio pavojingumo ir reikšmingumo, t.y. kadangi R. K. neteisėti veiksmai pažeidžia nepilnamečių interesus, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Iš byloje esančių duomenų apie nukentėjusiuosius matyti, kad R. K. inkriminuotų veikų laikotarpiu, nukentėjusiais pripažinti asmenys buvo pilnamečiai (T. T. gim. (duomenys neskelbtini), S. I. gim. (duomenys neskelbtini), E. L. gim.(duomenys neskelbtini)), tačiau sutiktina, kad byla turėjo visuomeninę reikšmę.

Pagal BK 152 str. 1 d. dispoziciją seksualiniu priekabiavimu laikomas siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiaujant prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Teisingam veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti tikslą, numatytą BK 152 str. 1 d. dispozicijoje – t. y., ar asmuo, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiaudamas prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens siekė jį paveikti, kad šis su juo bendrautų seksualiai ar siekė pasitenkinimo. Seksualiai priekabiaujančio asmens kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, kadangi asmuo, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais, užuominomis siekia seksualinio bendravimo arba seksualinio pasitenkinimo, suvokdamas šių veikų priešingumą įstatymui, pavojingumo pobūdį ir nori taip veikti. Šios veikos tikslas - siekimas vulgaria forma seksualinio bendravimo, pasitenkinimo. Seksualiai priekabiaujančio asmens kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos objektas - asmens seksualinio apsisprendimo laisvė.

R. K. buvo išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo prie pagal tarnybą priklausomų mokinių T. T., S. I. ir E. L.. Su teismo išteisinamuoju nuosprendžiu ir jame padarytomis išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. kategoriškai neigė nužiūrinėjęs T. T. ir merkęs jam akį, neigė siūlęs T. T. pasimylėti su klasiokėmis, klausinėjęs jo apie seksualinį gyvenimą, neigė nužiūrinėjęs S. I. bei jai rusiškai dainavęs dainelę apie svajonių moterį ir pasakęs jai „ Simona, tau pavyko”, neigė E. L. du kartus kvietęs eiti kartu su juo už spintos, siūlęs ją „sutvarkyti tyliai už spintos, kad kiti negirdėtų, o jai tyliai nemokant, eiti kartu į privatų namą”, ką visi nukentėjusieji suprato kaip kvietimą seksualiai bendrauti. Nors byloje esantys duomenys patvirtina buvus kai kurias nurodytas faktines aplinkybes, tačiau tai negali būti laikoma seksualiniu priekabiavimu BK 152 str. 1 d. numatyta prasme. Byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme šios bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nebuvo nustatytas R. K. subjektyviosios pusės - tikslo seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti turėjimas. Byloje tokių R. K. siekių nėra nustatyta, o vien tik vulgaraus, dviprasmiško, nepadoraus pasakyto pavienio žodžio ar frazės, neįrodžius įstatymo reikalaujamo tikslo, atsakomybei kilti nepakanka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjęs T. T., viso ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad R. K. pamokos metu jam merkė akį ir, kad tai jis supratęs kaip seksualinį priekabiavimą prie jo, teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti, kaip jis suprato R. K. akies merkimą, nesuprato, ko iš jo buvo norima, nepamena kokiame kontekste buvo pamerkta akis ir nesuprato, kad R. K. siekia su juo seksualiai bendrauti. Iš T. T. parodymų matyti, kad toks R. K. elgesys jam buvo tiktai nemalonus. Aplinkybių, kad R. K. per anglų kalbos pamoką būtų merkęs T. T. akį ar klausinėjęs jo apie lytinį gyvenimą, siūlęs jam pasimylėti su klasiokėmis, nepatvirtino nei pats R. K., nei kuris nors iš kartu su T. T. anglų kalbos pamokas lankiusių ir liudytojais apklaustų mokinių - J. P., P. K., R. M., G. Š., V. P., S. N.. Priešingai, aukščiau paminėti liudytojai yra parodę, kad R. K. padidinto dėmesio T. T. nėra pastebėję, nėra matę, kad R. K. būtų kam nors merkęs akį. Nei vienas iš aukščiau paminėtų liudytojų, išskyrus J. P., nepatvirtino girdėję R. K. pamoku metu kalbant apie seksą. Nors minėti liudytojai ir nepatvirtino tiesiogiai matę R. K. merkiant T. T. akį, tačiau netikėti nukentėjusiojo parodymais buvus šiai aplinkybei teismas neturi pagrindo, tuo labiau, kai juos netiesiogiai patvirtina liudytoja I. Č., kuriai kaip mokyklos socialinei pedagogei T. T. tuoj po to nuėjęs papasakojo ir tą ji patvirtino teisme (T. 2, b.l.76). Tačiau vien šių aplinkybių buvimas nėra pagrindas konstatuoti, kad R. K. T. T. atžvilgiu padarė BK 152 str. 1 d. dispozicijoje numatytus nusikalstamus veiksmus. Tai išsamiai išanalizavo, pagrįstai ir argumentuotai konstatavo pirmos instancijos teismas, todėl nėra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ignoravo T. T. duotus parodymus apie tai, kad R. K. vedamų pamokų metu vyko nešvankūs pokalbiai ir tai nėra maloniausi prisiminimai iš mokyklos bei, kad R. K. veiksmais T. T. atžvilgiu, dėl jų akivaizdžiai žeidžiančio pobūdžio, atviro amoralumo ir ciniškumo, kurie vertė nukentėjusįjį jaustis nemaloniai, pasireiškė R. K. seksualinis priekabiavimas prie nukentėjusiojo T. T.. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas interpretacijomis, spėjimais dėl R. K. turėtų tikslų. Klausimai apie konkretaus asmens seksualinį gyvenimą gali liudyti apie klausiančio asmens, šiuo atveju išteisintojo, nepakankamą taktiškumą, netinkamą, neetišką elgesį bendraujant su mokiniu, tačiau nelaikytini seksualiniu priekabiavimu, tuo labiau, kad nukentėjęs T. T. teisiamajam posėdyje pats patvirtino, kad R. K. nėra jam siūlęs intymių dalykų, taip pat nėra siūlęs seksualiai su juo bendrauti, nėra jo kur nors kvietęs ar užsiminęs apie galimybę seksualiai bendrauti. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta, jog R. K. savo elgesiu siekė paveikti T. T., kad šis su juo bendrautų seksualiai ir skundo argumentas, kad R. K. norėjo taip elgtis, tuo siekdamas paveikti nukentėjusįjį T. T., kad šis su juo bendrautų seksualiai, atmetamas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodyta, jog R. K. priekabiavo prie nukentėjusiųjų S. I. ir E. L., siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. Nukentėjusioji E. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš R. K. gavo pasiūlymą eiti už spintos pati išprovokavusi R. K., jam pasakydama vieną iš frazių „sutvarkykit pažymius“, ar „sutvarkykit mane“. E. L. teigia pasakiusi vieną iš šių frazių turėdama mintyje sutvarkyti jos pažymius, tačiau tvirtina sąmoningai norėjusi pažiūrėti, ar R. K. užklius jos pasakytas žodis „sutvarkykit“. Iš R. K. gautą atsakymą „einam už spintos, sutvarkysiu“, E. L. tvirtina supratusi kaip jo kvietimą su ja seksualiai bendrauti. Tačiau vien tik mokytojo pasakymas E. L. „ einam už spintos, sutvarkysiu“, nepatvirtina R. K. turėjus tikslą su ja seksualiai bendrauti. Lygiai kaip E. L. nedetalizavo ką ji pageidauja „sutvarkyti“, lygiai taip R. K. nekonkretizavo, ką jis siūlo „už spintos sutvarkyti“. Nėra duomenų, kad R. K., pasakydamas minėtą frazę, būtų turėjęs tikslą seksuliai bendrauti su E. L.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja I. S. parodė, kad kai klasėje netilpdavo mokiniai, rašantys kontrolinius darbus ar analizes, mokytojas siūlydavo eiti už spintos. Pati E. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenurodė kuriuo laiku ir dėl ko R. K. jai pirmą kartą pasiūlė eiti už spintos. E. L. motina- liudytoja D. L. teisme parodė, kad dukra jai buvo sakiusi, kad mokytojas R. K. ją kvietė už spintos pasikalbėti ir ji suprato, kad pamokų metu jo pokalbis su dukra nebuvo asmeninio pobūdžio. Kadangi dukra apie tai pasakodama šypsojosi, ji pasakiusi dukrai, kad įpras prie mokytojo kalbos bei nurodė, kad dukrai atsirado stresas tik artėjant egzaminams, supratus, kad yra menkai jiems pasiruošusi. Šios aplinkybės rodo, kad tuo metu nei pati E. L. nei jos mama neįvertino R. K. kalbos, kaip seksualinio priekabiavimo, turint tikslą seksualiai bendrauti.

Tai, kad R. K. pareikštas kaltinimas nužiūrinėjus S. I., kad jis ne kartą jai yra dainavęs dainelę apie svajonių moterį bei tuo metu, kai ji ant piršto suko palaidų plaukų sruogą yra pasakęs jai, kad „Simona, tau pavyko“, ką nukentėjusioji suprato, kaip R. K. tam tikrą seksualinį pasitenkinimą, taip pat negali būti vertinama kaip R. K. seksualinis priekabiavimas prie S. I.. R. K. S. I. pasakyti žodžiai „nugarą peršalsi“, kurie nukentėjusios buvo įvertinti kaip jos nužiūrinėjimas, dainelės apie svajonių moterį dainavimas ar frazės „tau pavyko“ pasakymas, jai sukant plaukų sruogą, neparodo R. K. tikslo su ja seksualiai bendrauti ar pasitenkinti. Šių pasakymų ar veiksmų negalima laikyti ir vulgariais, t.y. šiurkščiais, storžieviškais. Nors byloje esantys duomenys ir patvirtina, kad R. K. rodė didesnį dėmesį E. L. ir S. I., tačiau vien atskiros frazės ar netinkami išsireiškimai, pasakyti nukentėjusiosioms, aplinkybės, kurioms esant tos frazės buvo pasakytos (pamokų metu), neliudija apie R. K. siekį seksualiai bendrauti ar pasitenkinti ir negali būti laikomi seksualiniu priekabiavimu BK 152 str. 1 d. numatyta prasme. Tokie R. K. S. I. skirti pastebėjimai, kaip „peršalsi nugarą“ , „tau pavyko“(neaišku kas) bei jo dainuojama dainelė apie svajonių moterį, gali reikšti ir jo bereikalingą padidintą rūpestį, dėmesį, ir neatsakingą, netinkamą mokytojui elgesį, tačiau neįrodo jį seksuliai priekabiavus prie nukentėjusiosios S. I., turint tikslą seksualiai bendrauti, nes seksualiniu priekabiavimu kėsinamasi į žmogaus lytinę apsisprendimo laisvę, lytinį neliečiamumą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta, jog R. K. savo elgesiu siekė paveikti E. L. ir S. I., kad šios su juo bendrautų seksualiai. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas iškraipė nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri leido suabejoti R. K. pareikštų kaltinimų pagrįstumu, nevertino ir nelygino jų tarpusavyje. Teismas pasisakė dėl visų esminių aplinkybių , tinkamai jas išanalizavo, įvertino ir sugretinęs juos tarpusavyje konstatavo, kad nėra surinkta ir nebėra galimybės surinkti objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtų galima padaryti kategorišką išvadą dėl R. K. kaltės padarius visus tris jam inkriminuotus nusikaltimus pagal BK 152 str. 1 d. , su kuo teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į liudytojos E. T. parodymus, kad R. K. kiekvienoje smulkmenoje matė seksą ir apie tai kalbėjo pamokų metu, S. I. ir E. L. demonstravo išskirtinį dėmesį, nužiūrinėjo merginų iškirptes ir kojas, klausinėjo ar S. I. turi draugą, sakė, kad jei ne - tai ir jie gali būti kartu, kadangi dėl tokių veiksmų R. K. kaltinimas nebuvo pareikštas.

Dėl dokumento suklastojimo

R. K. buvo išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, kad 2005-2006, 2006-2007 mokslo metų užsienio kalbos (anglų) 3-iosios pakopos dienyne padarydamas rankraštinius įrašus apie T. T. lankytas anglų kalbos pamokas ir gautus pažymius, t. y. kad T. T. 2006 m. lapkričio 10 d. gavo 7, 23 d. gavo 9, 2007 m. sausio 10 d. gavo 7, 25 d. gavo 6, vasario 8 d. gavo 6, kovo 8 d. gavo 5, 15 d. gavo 5, 27 d. gavo 6, 30 d. gavo 3, balandžio 17 d. gavo 6, 26 d. gavo 6, gegužės 3 d. gavo 9, bei 2007 m. gegužės 11 d. įrašydamas T. T. metinį pažymį 6 už anglų kalbą, ir savo parašu patvirtindamas šiuos žinomai neteisingus duomenis apie T. T. anglų kalbos mokymąsi, nes T. T. anglų kalbos pamokų nelankė, jo anglų kalbos žinių netikrino, suklastojo tikrą dokumentą.

Pagal BK 300 str. dokumentas – tai kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-42/2006), tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008). Dokumento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atsirado atitinkamos teisės.

Viduriniojo ugdymo mokytojo dienynas laikytinas dokumentu, nes jame esantys įrašai apie gautus pažymius, liudija apie mokinio žinių įvertinimą ir to įvertinimo pagrindu atsirandančius teisinę reikšmę turinčius faktus- metinius pažymius, kurie įrašomi į mokinio atestatą. Dienyne T. T. įrašius atitinkamus pažymius, įvertinant jo anglų kalbos žinias, bei įrašius metinį pažymį į atestatą, T. T. šio dokumento pagrindu atsirado atitinkamos teisės. Atžymėjimai dienyne apie pamokų lankomumą, atskirai imant, neliudija apie jokį materialų teisinį faktą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis T. T. viso proceso metu skirtingai nurodė anglų kalbos pamokų lankymo, atsiskaitymo už gautas užduotis ir pažymių gavimo aplinkybes. Jas išsamiai nuosprendyje aptarė teismas. T. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2007 m. anglų kalbos pamokų nelankė, o apie užduotą dalyką sužinodavo iš draugų, atlikdavo užduotis ir atgal per draugus gražindavo mokytojui R. K.. Tai iš dalies patvirtina R. K. teisme duotus parodymus, kad jis kopijuodavo knygas ir užduodavo namų darbus mokiniams, tarp jų ir T. T. (T. 3, b.l. 41). R. K. teisme tvirtino, kad dvyliktokų grupė buvo silpna, todėl jis rašė kaupiamuosius balus ir už 3-4 tokius gautus balus parašydavo pažymį. Kad mokykloje buvo nustatytas ir leidžiamas vertinimo tipas – kaupiamasis vertinimas patvirtina prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateikta Panevėžio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bei tėvų informavimo apie mokinių pažangą ir pasiekimus tvarka. Nors ši tvarka buvo aprobuota tik 2007-08-30, tačiau mokykla ją naudojo ir anksčiau ir tai patvirtina liudytojai G. Š., P. K., R. M., kurie parodė, kad buvo rašomi kaupiamieji balai, iš kurių buvo išvedamas pažymys. Iš užsienio kalbų mokytojų metodinio būrelio mokinių vertinimo ir skatinimo tvarkos, patvirtintos 2005 m. rugpjūčio 30 d. (protokolo Nr.1) matyti, kad nustatyta galimybė likviduoti atsiradusias skolas, tačiau nėra nustatyta, kokiu būdu tai turi būti atlikta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuoja, kad bylos duomenimis nėra paneigta tai, kad R. K. T. T. pažymius dienyne surašė įvertinęs jo žinias už jo atliktus namų darbus pagal vertinimo tipą – kaupiamąjį vertinimą. Su apeliacinio skundo teiginiu, kad išteisindamas R. K. dėl dokumentų klastojimo teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. T. davė prieštaringus parodymus, negalėdamas teismui įtikinamai paaiškinti savo parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo priežasčių, teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu T. T. duoti parodymai dėl anglų kalbos pamokų lankymo ir atsiskaitymo kito, jis kas kartą nurodydavo kitokias aplinkybes, kurias nuosprendyje teismas išsamiai įvertino. Teisėjų kolegija su apylinkės teismo įrodymų įvertinimu ir padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Viduriniojo ugdymo mokytojo dienyne įrašyti pažymiai atspindi mokytojo nuomonę apie asmens žinias. Nuomonė, turinti vertinamąjį aspektą, nelaikytina objektyvia tikrove, nes vertinimui būdingas žmogiškasis elementas, kuris yra sąlyginis. Šioje byloje tai matyti iš R. K. paaiškinimų, kad jo manymu, T. T. grupėje buvo vienas geriausiai anglų kalbą mokėjusių mokinių. Pats T. T. parodė, kad jam pažymiai galėjo būti įrašomi už savarankišką mokymąsi, atliktas užduotis. Tai nepaneigia išteisintojo R. K. paaiškinimų, kad jis pažymius T. T. ir kitiems rašė atsižvelgdamas į žinias, įvertintas kaupiamojo vertinimo būdu, vadovaujantis tuo metu mokykloje nusistovėjusia praktika. Kaupiamojo vertinimo sąvoka ir kriterijai Panevėžio (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo nustatyti vėliau, t.y. 2007-08-30 mokyklos tarybos posėdyje aprobavus mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bei tėvų informavimo apie mokinių pažangą ir pasiekimus tvarką. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepakanka įrodymų padaryti išvadai, kad R. K. padarė veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. bei nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad neginčijamai įrodyta, jog T. T. nuo 2007 m. sausio 9 d. nelankė anglų kalbos pamokų ir neatsiskaitė, t. y. R. K. jo žinių netikrino, o rašydamas anglų kalbos žurnale šalia T. T. pavardės pažymius bei įrašydamas metinį pažymį „ 6", suklastojo tikrą dokumentą.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 1-o NVTS vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Kristinos Rutkauskienės apeliacinį skundą atmesti.