- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-1261-1037/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00207-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- A. E., G. E., Telšių socialinių paslaugų centrui, Telšių rajono vaiko
- Kategorijos
- 2.3.9.2.3Kiti su nepilnamečių globa ir rūpyba susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.9Bylų dėl vaiko globos ir rūpybos nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,
suinteresuotiems asmenims A. E., G. E. ir Telšių rajono vaiko ir šeimos centro atstovui Žydrūnui Seiliui,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. E., G. E., Telšių socialinių paslaugų centrui (globos centrui) ir Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl vaikų globėjo (rūpintojo) atleidimo, kitų globėjų (rūpintojų) paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atleisti A. E. ir G. E. nuo nepilnametės S. A. rūpintojų pareigų, paskirti nepilnametės S. A. nuolatinių rūpintoju Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centre bei paskirti Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą S. A. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Pareiškime nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-671/2018 laikinai apribojo S. A. motinos E. B. valdžią į dukrą, neterminuotai apribojo tėvo S. A. valdžią į dukrą S. A. Teismas 2018 m. balandžio 30 d. nepilnametei S. A. nustatė nuolatinę globą, nuolatiniu globėju paskyrė K. P. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu E. B. neterminuotai apribota motinos valdžia į dukrą S. A. K. P. 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi atleidus nuo S. A. rūpintojo pareigų, jos nuolatiniais rūpintojais paskirti A. E. ir G. E. Nuolatiniai rūpintojai 2022 m. gruodžio 12 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą atleisti juos nuo S. A. rūpintojų pareigų, nes jiems nepavyksta rasti bendros kalbos su vaiku, o ir pats vaikas jiems ne kartą išreiškė norą turėti kitus rūpintojus, tą nepilnametė, pasak rūpintojų reikšdavo protestais – nieko arba beveik nieko nevalgydavo dėl ko jai išsivystė mažakraujystė. Rūpintojų teigimu, dėl įtemptų tarpusavio santykių jie nebegali užtikrinti tinkamos S. A. priežiūros, todėl prašė ją apgyvendinti pas kitą rūpintoją. Tokį rūpintojų pareiškimą Vaiko teisių apsaugos skyrius vertino kaip galimą vaiko teisių pažeidimą. Nepilnametė S. A. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams pasakojo, kad su rūpintojais pradėjo nesutarti nuo 2022 m. rugsėjo. Jos teigimu, ji nevalgo, nes pataisytas maistas neskanus, ją pykina, kad ji įtraukta į protestantų tikėjimą, nes jos rūpintojai protestantai, dėl to atsisakė savo rengimosi stiliaus, nebežiūrėjo patinkančių filmų, sekmadieniais važiuodavo į protestantų bažnyčią, o po kurio laiko ėmė girdėti kažkokius balsus, išsigando, kad tai gali būti velnio balsas, o naktimis verkdavo, jautėsi blogai psichologiškai, buvo išsigandusi. Dėl to kreipėsi pas psichologus, tačiau grįžus į rūpintojų namus būdavo tas pats. Nuo 2022m. gruodžio 13 d. S. A. laikinai apgyvendinta pas Telšių paslaugų centro globos centro padalinio budintį globėją. 2023 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – A. E. ir G. E. laikinai atleisti nuo nepilnametės S. A. rūpintojų ir priteisto vaiko išlaikymo uzufrukto teise lėtų tvarkytojų pareigų. Laikinu vaiko rūpintoju paskirtas Telšių socialinių paslaugų centras (globos centras). Pasak pareiškėjos, nepilnametei reikalinga užtikrinti stabilią gyvenamąją vietą, siekiant išvengti trauminių patirčių, todėl tikslinga globėju (rūpintoju) paskirti Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad vaikui geriau augti būtų šeimoje. Vis dėlto, jeigu teismas nuspręstų atleisti suinteresuotus asmenis nuo globėjo pareigų, jie yra pasirengė jais tapti.
Suinteresuotas asmuo A. E. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu nesutinka. Nurodė, jog ji ir vyras G. E. buvo susitikę su nepilnamete S. A. praėjus dviem savaitėm po jos paėmimo iš jų šeimos. Susitikimo metu mergaitė jų atsiprašė. Taip pat nurodė, jog sutinka toliau būti nepilnametės S. A. rūpintojais. Pasak suinteresuoto asmens, S. A. prieš juos maištavo dėl to, kad turėjo lūkestį, kad ją pasiims globoti artimi giminaičiai. Vis dėlto jiems atsisakius šių pareigų ir neišpildžius mergaitės lūkesčių, ji palaikė nuolatinį kontaktą su ja ir prašė leisti grįžti į šeimą.
Suinteresuotas asmuo G. E. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu nesutinka. Nesutikimo motyvus nurodė tokius pat, kaip jo A. E. Posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad mergaitės protestą prieš juos lėmė vaiko noras gyventi pas gimines.
Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė S. A. paaiškino, jog tikėjosi gyventi pas tetą I., kuri yra mamos sesuo, todėl specialiai ėmė nebevalgyti rūpintojų paruošto maisto, maištauti. Dėl tokio savo netinkamo elgesio gailisi, atsiprašė rūpintojų ir išreiškė norą grįžti toliau pas juos gyventi. Nepilnametės teigimu, pagyvenusi atskirai nuo globėjų ji suprato, kad padarė klaidą. Gyvenant įstaigoje jai labai trūko rūpintojų – A. E. globėjiškumo, šilumos, G. E. pamokymu valdyti savo emocijas. Nepilnametė S. A. prašė teismo leisti jai grįžti gyventi pas rūpintojus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar yra teisinis pagrindas atleisti paskirtus rūpintojus nuo jų pareigų ir kitų rūpintojų paskyrimo.
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. P. Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi atleidus nuo S. A. rūpintojo pareigų, jos nuolatiniais rūpintojais paskirti A. E. ir G. E.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. CK 3.246 straipsnio 2 dalyje tvirtinama, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.
Kaip matyti iš teisinio reguliavimo pagrindas atleisti rūpintoją ar globėją nuo pareigų yra siejamos su objektyviomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja pareiškimą grindžia aplinkybe, kad nuolatiniai rūpintojai nebegali prižiūrėti mergaitės, nes 2022 m. gruodžio 12 d. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą atleisti juos nuo S. A. rūpintojų pareigų, nes jiems nepavyksta rasti bendros kalbos su vaiku, o ir pats vaikas jiems ne kartą išreiškė norą turėti kitus rūpintojus. Šį savo norą ji išreikšdavo protestais – nieko arba beveik nieko nevalgydavo dėl ko jai išsivystė mažakraujystė.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad institucijos tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuotas asmuo Telšių socialinių paslaugų centras nesugebėjo suvaldyti šios krizinės situacijos, kurią sukėlė mergaitės noras gyventi pas artimus giminaičius ir nesugebėjo suteikti adekvačios pagalbos rūpintojų šeimai. Liudytojo J. B. pozicija, kad rūpintojams buvo patarta leisti nepilnametei S. A. kuo daugiau bendrauti su jos giminaičiais problemos iš esmės nesprendė, nes nebuvo aiškinimąsi esminiai vaiko interesai, kurie ne visais atvejais sutampa su jo poreikiais, nebuvo adekvačiai reaguojama į vaiko elgesį į susidariusią situaciją. Dėl to nagrinėjamu atveju pripažinti vien tik rūpintojus kaltais ir atsakingas už tuo metu buvusią mergaitės būseną pagal susiklosčiusias aplinkybes ir atleisti juos nuo rūpintojų pareigų kaip negebančius atlikti jiems priskirtų funkcijų, nėra pagrindo. Aplinkybę, kad šeimoje krizę sukėlė nepilnametės S. A. noras gyventi pas artimus giminaičius patvirtina ir jos pačios pozicija. Išklausius nepilnametės, ši pripažino, kad norėjo gyventi pas tetą ir specialiai maištavo įvairiais būdais ir priemonėmis prieš rūpintojus, prisigalvodavo visokių problemų, kad juos diskredituotų. Šiuo metu ji gailisi dėl susidariusios situacijos ir prašo leisti jai grįžti į rūpintojų šeimą. Aiškiai ir adekvačiai nurodo, ko pasimokė iš šios situacijos, ką ji suprato, įvertino savo poreikius ir asmenybinius privalumus bei trūkumus gyvenant tiek rūpintojų šeimoje, tiek ir atskirai nuo jų.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į nepilnametės S. A. posėdžio metu išsakytą brandų požiūrį į susidariusią situaciją, prašymą grąžinti ją į rūpintojų šeimą. Šiuo atveju, teismas negali nepaisyti vaiko nuomonės, kuri neprieštarauja jo interesams. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog A. ir G. E. negalėtų toliau rūpintis nepilnamete S. A. Nepaisant to, kad pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu ir prašė teismo tenkinti pareiškimą, nurodė, jog mergaitei reikalinga užtikrinti stabilią gyvenamąją vietą, siekiant išvengti trauminių patirčių ir dėl to tikslinga nustatyti institucinę globą, tačiau teismo vertinimu tai prieštarautų mergaitės interesams. Teismo įsitikinimu, nepilnametei S. A. gyvenant pas rūpintojus A. ir G. E. bus sukurta artima šeimai aplinka. Tuo labiau, kad ir pati nepilnametė išreiškė tokį norą. Aplinkybę, kad vaikui bus sukurta šeimai artimesnė aplinka pas dabartinius rūpintojus pritarė ir suinteresuoto asmens Telšių rajono vaiko ir šeimos centro atstovas Žydrūnas Seilius.
Esant nurodytų aplinkybių visetui pareiškėjos pareiškimas dėl vaikų globėjo (rūpintojo) atleidimo, kitų globėjų (rūpintojų) paskyrimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 493, 494, 502, 504 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Telšių rajone pareiškimą dėl vaikų globėjo (rūpintojo) atleidimo, kitų globėjų (rūpintojų) paskyrimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.