Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Iš V. K. nukentėjusiosios J. G. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. V. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o nukentėjusiosios J. G. patirti išgyvenimai pagrįstai pripažinti neturtine žala. Kolegija pažymi, jog byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį – nenustatyta.

10. V. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad jis viešoje vietoje, restorano „Carskoje Selo“, Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, tualeto patalpose, pašalinių žmonių akivaizdoje be priežasties sugriebė M. T. už abiejų rankų ir pakėlęs metė ją į sieną, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, nugaroje, dešiniame kelyje, po ko be priežasties sugriebė už drabužių J. G. ir pakėlęs metė ją į sieną, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas galvos srityje ir dešinėje blauzdoje, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nuteistasis skundu nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, buvo nepagrįstai apkaltintas.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi nukentėjusiosios viso proceso metu nuosekliai teigė, kad V. K. jų atžvilgiu smurtavo, sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus. Nukentėjusioji M. T. 2019-04-07 skunde nurodė, kad išeinant iš tualeto ją užpuolė V. K., jis trenkė, sviedė ją į sieną, dėl ko skaudėjo galvą ir kaklą (t. 1, b. l. 13), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pažymėjo, jog išeinant iš tualeto prieš ją stovėjo vyras, kuris paėmė ją už abiejų rankų, pakėlęs į orą, metė į tualete esančią sieną, nukritusi ji atsimušė į sieną su kairės pusės galvos sritimi ir tada atsimušė į kitą sieną su dešinės pusės galvos sritimi ir pajautė fizinį skausmą, tada pamatė, kad vyras paima J. G., pakėlė ją į orą ir metė į ta pačią pusę, kur ir ją (t. 1, b. l. 37), duodama parodymus teisme nukentėjusioji M. T. parodė, jog išėjo iš tualeto, pamatė, kad priešais ją stovi agresyvus vyras, jis paėmė ją už pečių ir numetė, antra buvo J. G., ją pakėlė ir numetė, sviedė netoli jos. Kita nukentėjusioji, J. G., nurodė analogiškas apelianto smurtinių veiksmų aplinkybes. 2019-04-07 skunde J. G. nurodė, kad išeinant iš tualeto su draugėmis jas užpuolė vyriškis, trenkė iš pradžių M. T. į sieną, po to sugriebė ją už suknelės ir sviedė su visa jėga (t. 1, b. l. 14), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad iš tualeto patalpos pirma išeidinėjo M. T., prieš ją stovėjęs vyras paėmė M. T. už drabužių ties pečiais ir pakėlęs į orą metė į tualete esančią sieną, tada vyras nieko nesakęs sugriebė ją už drabužių ir pakėlęs į orą metė į tą pačią vietą, kur prieš kelias sekundes metė M. T. (t. 1, b. l. 50), teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. G. parodė, jog tik M. T. atidarius duris, nuteistasis sugriebė už atlapų ir sviedė į sieną prie tualeto, tada sugriebė ją ir visa jėga sviedė į sieną. Priešingai, nei nurodo apeliantas, abiejų nukentėjusiųjų paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos duomenys, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu, o skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės. Nukentėjusiosios su apeliantu iki įvykio nebuvo pažįstamos, parodymus davė būdamos įspėtos dėl gresiančios teisinės atsakomybės, taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių merginų tam tikrą suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti V. K..

13. Tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudoti tyčiniai smurtiniai veiksmai patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų K. S., E. L. ir M. B. parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytoja K. S. parodė, jog atsidarinėjo tualeto durys, buvo pagriebta J. G. ir numesta, tada M. T., atėjo apsauginis darbuotojas ir vyrą sutramdė, nukentėjusiosios buvo išsigandusios, M. T. laikėsi už kaklo, J. G. pergyveno ir verkė. Liudytoja E. K. (E. L.) duodama parodymus teisme taip pat parodė, jog iš tualeto išėjo pirma J. G., ji buvo priešpaskutinė, vyras paėmė vieną merginą, stvėrė ir metė į sieną, sekanti buvo M. T., ją irgi metė, gali būti, kad pirma išėjo M. T., negali pasakyti tiksliai, atsimena, kad stvėrė vieną ir antrą ir metė į sieną, tada pribėgo apsaugos darbuotojas, pradėjo ginti, patraukė vyrą ir sulaikė jį, atvažiavo policija, M. T. visą laiką laikėsi už galvos, labai skaudėjo, po to buvo mėlynės, J. G. drebėjo, buvo stresas. Liudytoja M. B. teisme parodė, jog V. K. stvėrė moterų tualeto durų rankeną, iš ten išėjo J. G., stvėrė už pečių ir rankų, mušė į sieną, paskui ištraukė kitą (merginą), atėjo apsauginiai darbuotojai, ar ten buvę vyrai, viską nutraukė. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios ir įvykį mačiusios liudytojos yra draugės, bendradarbės, todėl yra suinteresuotos bylos baigtimi, tokios išvados yra nepagrįstos. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. T. parodė, jog įvykio vieta yra ne tame pačiame restorane, kur ji dirbo, jos vadovė ją pakvietė, surengė šventę, E. L., J. G. pažįsta, kitas paneles matė pirmą kartą, susipažino. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. G. parodė, jog restoranas „Carskoje Selo“ su jos darboviete susijęs, ta pati įmonė, tačiau tame restorane jos bendradarbių nėra. Teisiamajame posėdyje liudytoja M. B. parodė, jog su J. G. dirbo anksčiau, prieš 1,5 metų, su M. T. susipažino 2019-04-06. Visos trys liudytojos nurodė tapačias aplinkybes, susijusias su įvykių eiga, kaip ir nukentėjusiosios, pažymėjo, kad prieš abi merginas buvo smurtaujama, jos nugriuvo, susitrenkė, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu.

14. Analogiškos išvados yra susijusios ir su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų vertinimu. Liudytojas Z. P. duodamas parodymus teisme nurodė, kad išgirdo didelį triukšmą tualeto zonoje, nuėjo, pamatė merginas, kurios šaukė, tualete stovėjo 2 ar 3 merginos ir vyras, kurį merginos paprašė išlydėti į lauką, buvo daug riksmų, sumaišties, intuityviai suprato, kad kažkas vyksta ne taip, atėjo pakankamai greitai, per 2-3 sekundes, grįžtant matė, kad merginos bando stotis. Teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, jog J. G. ir draugės rėkė, kad iš tualeto jas ištempė V. K., buvo susijaudinusios. Teisiamajame posėdyje liudytoja O. S. parodė, jog baras yra netoli tualeto ir ji išgirdo riksmus, pažiūrėjo už pertvaros ir ten jau stovėjo išsigandusios merginos, jos drebėjo, verkė, visi vieni kitiems sakė, kad iš tualeto merginas išmetė V. K.. Teisiamajame posėdyje liudytojas I. K. parodė, jog eilėje stovėjo kažkokios merginos ir netrukus pradėjo rėkti, paskui atbėgo apsaugos darbuotojas ir paėmė V. K., buvo trenksmas, po to merginos pradėjo rėkti, riksmas buvo chaotiškas, kelių merginų, vėliau sužinojo, kad V. K. paėmė merginas ir trenkė į sieną. Teisiamajame posėdyje liudytoja I. S. parodė, jog V. K. sumušė tris merginas, ji stovėjo prie baro, iš tualeto išlėkė trys panos ir visos buvo numestos į sieną, merginos buvo stipriai pastumtos, nes atsitrenkusios į sieną negalėjo išstovėti ant kojų, jas pastūmė V. K., kadangi jis vienintelis užėjo į tualetus, aplinkui nieko nebuvo, jokių kitų vyrų, jokių kitų žmonių. Nors apelianto teigimu, šie liudytojai iš tiesų įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiųjų ir jų parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Visi apklausti liudytojai nurodė, kad nukentėjusiosios atrodė išsigandusios, verkė, jų nurodomos įvykių detalės sutampa su tomis, kurias nurodė nukentėjusiosios. Apygardos teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiųjų versiją, jog konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo buvo ir jis neapsiribojo vien žodiniu ginču ar tualeto durų trinktelėjimu.

17. Specialisto išvadomis nustatyti sužalojimai nėra tikėtini, jie atitinka nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodomas dėl V. K. sukeltų sužalojimų vietas – galva, nugara. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie duomenys buvo pagrįstai pripažinti įrodymais byloje ir vertintini kaip objektyvus pagrindas apeliantą pripažinti kaltu padarius nurodytus sužalojimus nukentėjusiosioms. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis dėl savo sveikatos būklės negalėjo pakelti ir mesti nukentėjusiųjų, pirmosios instancijos teismas abejoti paties fizinio kontakto buvimu, t. y. kad abiem nukentėjusioms V. K. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturėjo pagrindo, su tuo sutinka ir apygardos teismas.

19. Nors, nuteistojo manymu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi visų priemonių, siekiant gauti vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuris, nuteistojo teigimu, būtų reikšmingas jo veiksmų kvalifikavimui, iš vyresniosios tyrėjos K. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-04-10 nuvykus į restoraną „Carskoe selo“ nustatyta, kad 2019-04-07 įvykio įrašas nėra išlikęs (t. 1, b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šių duomenų gavimas pirmosios instancijos teismui buvo negalimas. Analogiškos išvados yra susijusios su apelianto teiginiais, kad nebuvo apklausti tam tikri liudytojai, tiesiogiai matę įvykį, bet nesusiję su nukentėjusiosiomis, iš bylos medžiagos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, kitų, papildomų asmenų, mačiusių įvykį, nustatyta nebuvo, tokių asmenų nenurodė ir pats V. K.. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog byla buvo ištirta netinkamai ir nesurinkti tam tikri reikšmingi duomenys, laikytini nepagrįstais.

21. Skunde apeliantas skiria nemažai dėmesio aplinkybėms, susijusioms su vienos iš nukentėjusiųjų būkle įvykio metu – J. G. nėštumu, nurodo, kad byloje apklausti liudytojai negalėjo vizualiai pastebėti, kad J. G. laukiasi, pažymi, kad teismui pateiktos nuotraukos parodymų patikrinimo vietoje, kuriose matoma nėščia J. G., darytos 2019-09-27, taip siekiant suklaidinti teismą, kad ir apeliantas įvykio metu turėjo pastebėti nėštumą, taip pat, kad jį ikiteisminio tyrimo metu gynusiai advokatei buvo suteikta melaginga informacija, jog jis tyčia primušė nėščią moterį, todėl advokatė nesiėmė jokių veiksmų, kad jį apginti, taip buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Vis dėlto, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, aplinkybės, ar nukentėjusioji įvykio metu laukėsi, ar tai buvo pastebima kitiems asmenims, ar ne, šiuo konkrečiu atveju neturi jokios įtakos apelianto veiksmų kvalifikavimui. Kaip ir minėta anksčiau, pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas savo veiksmais, tarp jų ir smurtiniais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai J. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva galvos srityje ir dešinėje blauzdoje, ir sutrikdė visuotinę rimtį ir tvarką, t. y. kilę padariniai niekaip nėra siejami su nukentėjusiosios nėštumu, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad į šią aplinkybę sprendžiant dėl V. K. veiksmų teisinio kvalifikavimo atsižvelgta nebuvo.

22. Nuteistasis skundu nurodo, kad nukentėjusiosios buvo įvykio iniciatorės, savo veiksmais išprovokavo galimybę šiam įvykiui atsitikti, todėl asmenų veiksmai vertintini BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų kontekste. Remiantis šia teisės norma, provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Iš įvykio faktinių aplinkybių matyti, kad iki V. K. smurtinių veiksmų pradžios nukentėjusiosios ir liudytojos M. B., E. L. ir K. S. bei apeliantas stovėjo eilėje prie tualetų, nėra nustatyta, kad merginos kokiais nors veiksmais būtų provokavusios nuteistąjį pradėti konfliktą, tokių veiksmų nuteistasis nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į tai, plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl J. G. civilinio ieškinio

23. Nuteistasis skundu taip pat prašė jo išteisinimo atveju palikti nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį nenagrinėtu. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

24. Nukentėjusioji J. G. byloje pareiškė 4 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 59-62) bei 500 Eur advokato išlaidoms. Nukentėjusioji nurodė, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, manė, jog gali įvykti persileidimas ir ji galimai neteks kūdikio.

25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiajai padarytą žalą ir priteistiną žalos dydį nustatė, jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pakenkimų kūdikiui nebuvo nustatyta, V. K. veiką padarė tyčia, veika baigta, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala, apeliantas išsituokęs, dirbantis, nepriklauso socialiai remtinų asmenų grupei, nusikalstama veika nėra sunki, asmuo praeityje neteistas, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir konstatavo, jog nukentėjusiosios J. G. prašomas neturtinės žalos dydis mažintinas ir jos naudai priteistina atlyginti 500 Eur neturtinė žala bei 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

26. Byloje neabejotinai nustatyta, kad apeliantas smurtavo prieš nukentėjusiąją J. G., dėl V. K. neteisėtų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos galvos srityje ir dešinėje blauzdoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, 500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka V. K. padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl apylinkės teismo sprendimas nekeistinas ir šioje dalyje.

Dėl proceso išlaidų

27. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikta pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuteistajam paskirto advokato darbo išlaidų atlyginimo - priteisimo iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje gynėjas buvo paskirtas 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.