Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gynėjo advokato Audriaus Stonkaus prašymą dėl civilinio ieškinio išdėstymo ir konfiskuoto dviračio vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklio grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu E. Š. pripažintas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, jam nustatyta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 punktais, E. Š. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. Š. laikytis nustatytos dienotvarkės: būti gyvenamojoje vietoje nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (sveikatos priežiūra), bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, pistoletą „EKOL P29“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Š., bei 12 vnt. šovinių, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, o oranžinės spalvos dviratį – konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn. Taip pat nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo E. Š. priteista 2000,00 Eur nukentėjusiajam R. J. neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 10 d.

Teisme gautas nuteistojo E. Š. gynėjo prašymas išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui nukentėjusiajam R. J. priteistos 2000,00 Eur neturtinės žalos mokėjimą, kas mėnesį mokant po 166,67 Eur, bei grąžinti prie konfiskuoto dviračio likusį vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklį.

Prašyme nurodoma, kad E. Š. neturi galimybės iš karto įvykdyti civilinio ieškinio nukentėjusiajam, nes vienas išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, gaunamos pajamos tik 1500 Eur, be to, dar moka būsto paskolą. Taip pat nurodo, kad ant dviračio, kurį nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti, liko vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklis, o kadangi jis nėra susijęs su konfiskuotinu turtu, prašoma jį grąžinti.

Teismo posėdyje E. Š. prašė jo prašymą tenkinti. Paaiškino, kad šiuo metu vienas išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, nes žmona tik pradėjo vykdyti individualią veiklą ir pajamų dar negauna. Taip pat turi būsto ir automobilio paskolas, dėl ko jo finansinė padėtis yra sunki ir nėra pajėgus iškart atlyginti visą žalą. Taip pat prašo grąžinti ant dviračio likusį vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklį, kurį pamiršo nusiimti, nusiimdamas pačią kėdutę.

Teismo posėdyje prokuroras prašymo tenkinimui neprieštaravo, nes gautas ir nukentėjusiojo atsiliepimas, kuriuo jis sutiko su žalos mokėjimo išdėstymu. Taip pat neprieštaravo ir dėl vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklio grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Dėl priteistos žalos mokėjimo išdėstymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nereglamentuoja su priteisto civilinio ieškinio išieškojimo vykdymu susijusių klausimų. BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio nuostatų taikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti.

Nuosprendžiu iš E. Š. priteista 2000,00 Eur nukentėjusiajam R. J. neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis E. Š. prašymą išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą grindžia tuo, kad augina du mažamečius vaikus, šeima šiuo metu pragyvena vien iš jo gaunamų pajamų, nes jo sutuoktinė tik pradeda darbinę veiklą, be to, šeima turi didelių finansinių įsipareigojimų. Pripažintina ir tai, kad perduodant vykdyti nuosprendį priverstinai antstoliams, nuteistajam tektų mokėti ir vykdymo išlaidas, todėl, nors ir mokėdamas dalimis savanoriškai, jis galėtų skirti didesnę sumą nukentėjusiajam. Be to, nukentėjusysis R. J. sutiko, kad jam priteistos žalos mokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir duomenys, patvirtina sudėtinga nuteistojo turtinę padėtį, duomenų, kad jis piktybiškai vengtų mokėti priteistą žalą, nenustatyta, tačiau to padaryti visiškai šiuo metu negali dėl objektyvios priežasties, t. y. savo materialinės padėties. Be to, nukentėjusiojo interesai išdėstant jam priteistos žalos mokėjimą dalimis, nenukentėtų, nes jis ir pats sutiko su tokiu žalos atlyginimo išdėstymu. Kita vertus, nuteistajam vykdant įsipareigojimą, nukentėjusiajam kas mėnesį būtų užtikrinama konkreti suma, taip tik minimaliai suvaržant jo teisę į greitą ir visišką žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant kas mėnesį mokėti po 166,66 Eur, o paskutinį mėnesį – 166,74 Eur.

Pažymėtina, kad nuteistajam nevykdant priteistų mokėjimų dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusysis įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos jam priteisto sumos išieškojimo priverstine tvarka.

Dėl daikto grąžinimo.

Pagal BPK 361 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

BPK 108 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui.

E. Š. nurodė, kad ant dviračio, kurį nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti, liko vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklis, kurį pamiršo nusiimti, nusiimdamas pačią kėdutę.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklis nėra pripažintas daiktu, turėjusiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat jis nėra nedalomai susijęs su konfiskuojamu daiktu ir neturi įtakos jo veikimui bei vertei, jis gali būti grąžintas nuteistajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu iš kaltinamojo E. Š. nukentėjusiajam R. J. priteistos 2000,00 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį, pradedant nuo 2024 m. liepos mėnesio, nukentėjusiajam sumokant po 166,66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 66 ct) sumą, o paskutinį mėnesį – 166,74 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 74 ct).

E. Š. nevykdant neturtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusysis R. J. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos sumos išieškojimo priverstine tvarka.

Grąžinti E. Š. vaikiškos kėdutės tvirtinimo laikiklį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.