Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. P. ir V. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. (dėl dviračių vagystės įvykdytos 2012-05-27) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 1 d. (dėl dviračių vagystės įvykdytos 2012-05-28, apie 18.28 val.) 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 1 d. (dėl dviračių vagystės įvykdytos 2012-05-28, apie 21.13 val.) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-11 nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., S. P. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2012-05-29 iki 2012-05-30 išbūtas laikas (2 paros) ir suėmime nuo 2013-09-17 iki 2013-10-15 išbūtas laikas, bei pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-11 nuosprendį atliktą bausmės dalį.

pagal BK 178 str. 1 d. (dėl dviračių vagystės įvykdytos 2012-05-27) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 1 d. (dėl dviračių vagystės įvykdytos 2012-05-28, apie 18.28 val.) 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 1 d. (dėl dviračių vagystės įvykdytos 2012-05-28, apie 21.13 val.) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-11-16 nuosprendžiu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., V. R. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-28 iki 2012-10-28 bei pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nuosprendį, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012-11-16 nuosprendžiu, atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. ir V. R. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2012-05-27, apie 20.15 val., iš dviračių saugojimo vietos, esančios prie centrinio įėjimo į pramogų ir laisvalaikio centrą (duomenys neskelbtini) pagrobė E. N. priklausančius du dviračius: dviratį „Gamma“ 200 Lt vertės ir nenustatyto modelio dviratį 700 Lt vertės, taip pat pagrobė 20 Lt vertės spyną dviračiams prirakinti, iš viso pagrobė nukentėjusiajai E. N. priklausantį turtą 920 Lt vertės.

Be to, S. P. ir V. R. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2012-05-28 apie 18.28 val. iš dviračių saugojimo vietos, esančios prie centrinio įėjimo į pramogų ir laisvalaikio centrą (duomenys neskelbtini), pagrobė J. K. priklausantį 300 Lt vertės dviratį „Fisher“ ir I. M. priklausantį 300 Lt vertės dviratį „Panter“, taip pat pagrobė 14 Lt vertės spyną dviračiams prirakinti, iš viso pagrobė nukentėjusiosioms J. K. ir I. M. priklausantį turtą 614 Lt vertės.

Be to, S. P. ir V. R. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2012-05-28 apie 21.13 val. iš dviračių saugojimo vietos, esančios prie centrinio įėjimo į pramogų ir laisvalaikio centrą (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti du dviračius, tačiau S. P. pagrobus vieną dviratį – I. L. priklausantį 500 Lt vertės dviratį „Condor“, taip pat pagrobė 20 Lt vertės spyną dviračiams prirakinti, o V. R. tik pasikėsinus pagrobti antrąjį, tyrimo metu nenustatytą, dviratį ir nusikalstamos veikos neužbaigus dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes V. R. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė tik vieną dviratį, priklausantį nukentėjusiajai I. L. 520 Lt vertės.

Dėl I. L. priklausančio dviračio vagystės įvykdytos 2012-05-28 apie 21.13 val., nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi pirminiais S. P. parodymais ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d. Teigia, kad jam netinkamai kvalifikuota nusikalstama veika. Nurodo, kad teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti S. P. parodymai, kurie yra skirtingi. Atkreipia dėmesį, jog S. P. duodamas pirminius parodymus buvo abstinencijos būsenoje, todėl jo manymu tyrėja A. A. negalėjo jo apklausti, o teismas S. P. parodymais negalėjo remtis. Nurodo, kad sujungus tris atskirus ikiteisminius tyrimus į vieną, trečiame epizode (2012-05-28 21.13 val.) jo kaip įtariamojo nebuvo. Teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta jokių duomenų, kad jis ir S. P. būtų susitarę pagrobti dviračius ir nėra jokių faktinių duomenų, jog jis pasikėsino pagrobti dviratį. Mano, kad remdamasi S. P. duotais parodymais teisme ir kitomis aplinkybėmis, jo veiksmai šiame epizode turėtų būti kvalifikuojami tik kaip pasikėsinimas, o ne kaip užbaigta vagystė.

Teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėja, nuteistasis V. R. ir jo gynėja prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras rašo nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. P. ir V. R. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai S. P. ir V. R. nuteisė pagal BK 178 str. 1 d. (3 epizodai), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl E. N. priklausančių dviračių vagystės, įvykdytos 2012-05-27

Nuteistieji S. P. ir V. R. savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę nusikalstamą veiką dėl E. N. priklausančių dviračių vagystės, įvykdytos 2012-05-27. Ginčydami savo kaltę jie iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant S. P. ir V. R. kaltės klausimą dėl anksčiau minėto epizodo, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, jų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Tiek nuteistasis S. P., tiek ir nuteistasis V. R. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. K. parodymais, kad jis negalėjo jų pažinti iš vaizdo įrašo, nes su liudytoju niekada anksčiau nebuvo susitikę. Šiuos nuteistųjų argumentus paneigia teisme apklaustas liudytojas A. K., kuris nurodė, kad kaltinamuosius jis pažino iš vaizdo medžiagos, jam yra tekę dalyvauti kaltinamųjų apklausose kitose bylose, atpažino asmenis iš veido bruožų. Liudytojas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jam peržiūrint 2012-05-27 vaizdo įrašą, jis iš karto atpažino, kad tie du vyrai, tai V. R. ir S. P.. Su minėtais asmenimis buvo jau ne kartą bendravęs, jų kūno sudėjimą bei veido bruožus gerai žino, todėl iš karto juos ir atpažino. 2012-06-01 peržiūrėjęs vaizdo įrašą, apie jo nustatytus faktus, t. y. kad 2012-05-27, apie 20.14 val., du dviračius nuo prekybos ir laisvalaikio centro (duomenys neskelbtini) pavogė V. R. ir S. P., surašė tarnybinį pranešimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo A. K. paaiškinimais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis asmeniškai pažįsta apeliantus, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia apeliantus melagingai apkalbėti. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad netikėti liudytojo A. K. parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau, liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, iš vaizdo medžiagos padarytų nuotraukų (1 t. 28–34 b. l.), jog prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) pagrindinio įėjimo, dešinėje sukamų durų pusėje ant suoliuko sėdi du vyrai, kaip nurodė liudytojas A. K., tai S. P. ir V. R., vienas iš vyrų atsistoja ir eina į kairę sukamų durų, užeina už kairėje sukamų durų pusėje esančios kolonos, kur yra dviračių statymo vieta, o kitas lieka sėdėti ant suoliuko, po to atsikelia nuo suoliuko ir eina link sukamų durų, užeina į prekybos centro vidų, išeina pro sukamų durų dešinėje pusėje esančias atidaromas duris, sustoja, stebi sukamas duris, užeina už prekybos centro (duomenys neskelbtini) centrinių sukamų durų, kairėje pusėje esančios kolonos, kur yra dviračių statymo vieta, vienas vyras sėda ant vieno dviračio, kitas ant kito ir abu nuvažiuoja į skirtingas puses. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pas S. P. buvo rastas E. N. priklausantis dviratis „Gamma“ bei dviračio rakinimo mechanizmas. Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl S. P. ir V. R. kaltės 2012-05-27 prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) pagrobus E. N. priklausančius du dviračius, spyną dviračiams prirakinti ir remdamasi šių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistųjų S. P. ir V. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dėl E. N. priklausančių dviračių vagystės įvykdytos 2012-05-27), todėl nėra teisinio pagrindo šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantai.

Dėl nuteistajam S. P. paskirtos bausmės

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. P., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. P. anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą, tris naujus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 178 str. 1 d., 11 str. 3 d.) padarė neišnykus teistumui, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu (o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), taip pat atsižvelgė į tai, kad S. P. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos, įtrauktas į Centro policijos nuovados profilaktinę apskaitą. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad šią nusikalstamą veiką S. P. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. P. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, S. P. nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiųjų, žalos nepadarė, prašo tai pripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.

Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojamas tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-380/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė savo kaltę pripažįstantis visiškai, tačiau 2012 m. lapkričio 15 d. apklausoje nurodė, jog dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2012-05-27 ir 2012-05-28 apie 18.30 val., kaltės nepripažįsta, dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2012-05-28 apie 21.20 val., kaltę pripažįsta iš dalies (3 t. 8–9 b. l.), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2012-05-27 kaltės nepripažįsta, dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2012-05-28 apie 18.28 val., 2012-05-28 apie 21.13 val., kaltę pripažįsta tik iš dalies, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad pirminius parodymus vertė jam duoti pareigūnai, vėlesnėje apklausoje nurodė, kad norėjo nuslėpti 18 val. dviračio vagystę, keitė parodymus, nes nepasitikėjo pareigūnais, be to, pareigūnai jam grasino, davė bet kokius parodymus, kad tik paleistų į laisvę (4 t. 144–145 b. l.) Taigi, akivaizdu, kad S. P. prisipažinimas ir gailėjimasis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nebuvo nei savanoriškas, nei nuoširdus, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik verčiamas byloje surinktų įrodymų ir siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, ir tai tik iš dalies, dėl vienos nusikalstamos veikos, kaltės nepripažino visiškai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių nepripažino S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo minėtas aplinkybes pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam S. P. už padarytus nusikaltimus paskirtos didesnės negu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. P. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, švelninti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, įvykdytos 2012-05-28 apie 21.13 val.

Byloje nustatyta, kad V. R. veikdamas kartu su S. P., 2012-05-28 apie 21.13 val. iš dviračių saugojimo vietos, pasikėsino pagrobti du dviračius, tačiau S. P. pagrobus vieną dviratį, o V. R. tik pasikėsinus pagrobti antrąjį, tyrimo metu nenustatytą, dviratį ir nusikalstamos veikos neužbaigus dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes V. R. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė tik vieną dviratį, 520 Lt vertės. V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta jokių duomenų, kad jis ir S. P. būtų susitarę 2012-05-28 apie 21.13 val., pagrobti dviračius, teigia, kad jam netinkamai kvalifikuota nusikalstama veika, jo veiksmai šiame epizode turėtų būti kvalifikuojami tik kaip pasikėsinimas, o ne kaip užbaigta vagystė, teismas negalėjo remtis pirminiais S. P. parodymais, kadangi jis buvo abstinencijos būsenos, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas įvykio aplinkybes rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais S. P. parodymais, kad pas jį atėjo V. R., susitarė eiti prie prekybos centro „Saulės miestas“ vogti dviračių, nes V. R. jam pasakė, jog žino, kur galima parduoti dviračius, jis 2012-05-28 kartu su V. R., po to kai pagrobė J. K. ir I. M. dviračius, grįžo tą patį vakarą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir kartu su V. R. norėjo pagrobti dar dviračių, S. P. nukirpo vielą, kuria buvo surakinti du dviračiai, kai jis pamatė V. R. konfliktuojantį su apsaugos darbuotoju nuvažiavo dviračiu. Šie S. P. parodymai sutampa su apklausto liudytojo R. B., kuris atpažino V. R. kaip asmenį, kuris 2012-05-28, apie 18.30 val. pagrobė dviratį bei, kurį apie 21.30 val. sulaikė prie (duomenys neskelbtini) parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuose užfiksuota, kad liudytojai V. S. ir R. B. atpažino V. R. kaip asmenį, kuris 2012-05-28, apie 18.30 val. pagrobė dviratį bei, kurį apie 21.30 val. sulaikė prie (duomenys neskelbtini) vaizdo medžiaga, specialisto išvada, kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi S. P. pirminėje apklausoje duotais parodymais, kadangi S. P. pirminėje apklausoje duoti parodymai apie nusikalstamą veiką yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir tokiais S. P. parodymais netikėti nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas), BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Taigi, byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl V. R. kaltės kartu su S. P. pagrobus nukentėjusiajai I. L. priklausantį dviratį, kurio vertė 520 Lt, t. y. nustatytos aplinkybės visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sudarančius šios veikos sudėtį, todėl V. R. inkriminuota veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.

Nepagrįstas nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo remtis pirminiais S. P. parodymais, kadangi jis buvo abstinencijos būsenos. Kaip matyti iš įtariamojo S. P. 2012-05-29 apklausos protokolo, S. P. parodė, kad galvos traumų neturėjo, nuo narkotinių medžiagų buvo priklausomas, bet dabar nevartoja, gydosi (2 t. 156 b. l.). S. P. buvo apklaustas dalyvaujant advokatui, perskaitė savo duotus parodymus ir pasirašė, jog jo parodymai surašyti teisingai. Duomenų, kad S. P. būtų davęs parodymus būdamas abstinencijos būsenos, byloje nėra.

Dėl nuteistajam V. R. paskirtos bausmės

Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog jokių vagysčių jis neįvykdė. Teisiamojo posėdžio metu V. R. kaltės dėl 2012-05-27 įvykdytos dviračių vagystės nepripažino, dėl 2012-05-28 įvykdytų dviračių vagysčių, kaltę pripažino iš dalies. Kolegija laiko, kad V. R. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ne savo noru, o dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų. Šioms aplinkybėms esant nelaikytina, kad V. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Šioje byloje apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog apeliantas praeityje ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumas nėra išnykęs, nedirba, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos, policijos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, įrašytas į Centro policijos nuovados profilaktinę apskaitą, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. R. yra linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėja įstatymus ir visuomenėje elgiasi nepriimtinai ir gyvena smerktiną gyvenimo būdą – pažeidinėja visuomenėje priimtinas elgesio taisykles teisės ir moralės normas, yra socialiai pavojingas, todėl jam teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydį, įvertino apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad visos trys veikos padarytos bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nuteistajam už padarytus nesunkius nusikaltimas paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu nedaug viršija sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumą, jas bendrino nuteistajam palankesniu – dalinio sudėjimo – būdu, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. P. ir V. R. apeliacinius skundus atmesti.