- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A-1821-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03195-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniausi pataisos namų
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir pareiškėjo P. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 115 890 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K patalpose, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 234, Nr. 238; Nr. 212 ir Nr. 222, kurių plotas, įskaičiuojant kamerose esančių baldų ir sanitarinio mazgo plotą, buvo nuo 6,43 kv. m iki 7,8 kv. m. Kameros buvo netvarkingos, jose nuskilusios plytelės, unitazai pritvirtinti netinkamai. Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtos ventiliacijos, veisėsi pelėsis. Lukiškių TI-K patalpų apšvietimas nebuvo pakankamas, o prekyba naudojamomis elektros naktinio apšvietimo lemputėmis, skirtomis buitiniam apšvietimui, Europos Sąjungoje yra draudžiama. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, nes nuolat buvo stebimas Lukiškių TI-K pareigūnų. Pareiškėjui buvo suteikiama teisė pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę, nesuteikiant galimybės po sporto nusimaudyti duše. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik 1 val. pasivaikščioti gryname ore, kas prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kur nurodoma, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Nurodė, kad 2018 m. birželio 29 d. pareiškėjas iš artimųjų gavo siuntinį su drabužiais, kuriame buvo perduoti du dideli rankšluosčiai. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K darbuotoja jam priklausančius rankšluosčius kartu su drabužių perdavimo aktu perdavė kitam nuteistajam (suimtajam). Dėl minėtų Lukiškių TI-K pareigūnės veiksmų pareiškėjas 5 paras badavo.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas patikslintame skunde, kurį įvardijo kaip atsikirtimu į atsakovo atstovo atsiliepimą, detalizavo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą klaidingai nurodo kamerų plotą, kadangi kamerų plotą mažino jose esantys baldai. Pareiškėjas teigė, kad prie jo atsikirtimo pridedamas priedas Nr. 34 patvirtina, kokiu būdu Lukiškių TI-K buvo atliekami vabzdžių naikinimo darbai. Lukiškių TI-K neturi pareigos aprūpinti nuteistųjų ir (ar) suimtųjų šaldytuvais ir ventiliatoriais, tačiau jų neleidžia įsigyti už savo lėšas. Pareiškėjas akcentavo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo įsitikinti, jog jam buvo paskirtas dietinis maitinimas.
4. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas teisės aktų reikalavimus atitiko. Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius ir reikalingos priemonės. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, šiukšliadėžė, samtis, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras.
6. Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto suderintą planą ir turimus finansinius resursus. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K teigė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi.
7. Paaiškino, jog pareiškėjo minima 1 val. per dieną pasivaikščioti Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K teigė, kad pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos žalos.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo pareiškėjo P. V. skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui P. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 720 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. atliekant bausmę Lukiškių TI-K. Teismas, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d.
10. Teismas nurodė, kad remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto (3,6 kv. m) turėjusio tekti vienam asmeniui reikalavimo, t. y. pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitiko. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto nebuvo pažeista, todėl laikė, jog viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
11. Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameros kampe ir visiškai neatskirtas nuo durų ir stebėjimo langelio. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, jog sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 212, Nr. 222, Nr. 234 ir Nr. 238. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“ nurodoma, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinių nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
12. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)), teismas priėjo išvadą, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalinimo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., buvo pažeista iš viso 714 parų.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta ventiliacija, veisėsi pelėsis. Byloje pateiktame Lukiškių TI-K atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, jog Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl kamerų netinkamos ventiliacijos nesikreipė. Pareiškėjui nepaneigus ir teismui nustačius, kad teisės aktuose nurodytas vėdinimo būdas Lukiškių TI-K kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas buvo užtikrintas, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai nėra nustatyti.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjo teigimu, kameros buvo netvarkingos, jose buvo nuskilusios plytelės, unitazai buvo pritvirtinti netinkamai. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“ nurodoma, jog kamerų remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius ir finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Iš byloje pateiktų duomenų teismas taip pat nustatė, jog kamerose kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, 2005–2018 m. buvo atliekamas remontas kamerose Nr. 212, Nr. 222, Nr. 234 ir Nr. 238. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl netvarkingų kamerų, jose nuskilusių plytelių, netinkamai pritvirtintų unitazų, kaip nurodė teismas, visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinamas tinkamas kamerų įrengimas, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais netvarkingų kamerų, jose nuskilusių plytelių, netinkamai pritvirtintų unitazų nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. pateiktame atsakyme Nr. 96-4254 „Laikymo sąlygų“ į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 11 d. Lukiškių TI-K administracijai pateiktus skundus, nurodoma, jog 2018 m. lapkričio 15 d. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas nurodytu laikotarpiu peržiūrėjo vaizdo kamerų, stebinčių priežiūros postą Nr. 6, įrašus. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 10 d. nuo 10.30 val. iki 11.00 val. priežiūros poste Nr. 6 atėję nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus, valė langus, koridorių ir laikraščiais naikino muses. Remiantis Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistės tarnybiniu pranešimu, buvo nurodoma, jog priežiūros poste Nr. 6 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) ryte Sveikatos priežiūros tarnybos dezinfekuotoja, pastebėjusi skraidančias muses, pakabino musių gaudiklius. 2018 m. lapkričio 13 d. buvo papildomai pakabinti musių gaudikliai priežiūros poste Nr. 6. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė teismas, pareiškėjas apibūdinamas galimai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrįsdamas priežastinio ryšio tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir jam padarytos neturtinės žalos, pareiškėjas detaliai nepaaiškino ir nepagrindė sąlygų būtinų deliktinei atsakomybei kilti.
16. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“ nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Lukiškių TI-K apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant elektros lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas. Byloje pareiškėjo pateikta apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės pakuotė nepagrindžia aplinkybės, jog Lukiškių TI-K apšvietimui buvo naudojama esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus neatitinkanti kaitrinė elektros lemputė. Byloje nesant kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo kamerose atmetė kaip nepagrįstus.
17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepaneigus, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus.
18. Teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimą įgyvendinimu. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiškėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas teismui teikiamame skunde.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K darbuotoja jam priklausančius rankšluosčius kartu su drabužių perdavimo aktu perdavė kitam nuteistajam (suimtajam). Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2018 m. birželio 29 d. prašymas reg. Nr. 455 „Leisti perduoti suimtajam siuntinį ar smulkųjį paketąpatvirtina, jog pareiškėjui 2018 m. birželio 29 d. buvo perduotas rankšluostis (1 vnt.). Pareiškėjui nepateikus kitų duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog jam turėjo būti perduodami kiti rankšluosčiai, minėtus jo argumentus dėl rankšluosčių teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas teigė, dėl Lukiškių TI-K pareigūnės veiksmų (jam neperdavus reikalingų daiktų) pareiškėjas badavo 5 paras.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. birželio 29 d., nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 7 d., nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 2018 m. vasario 8 d. (duomenų kada pareiškėjas nutraukė badavimą nėra), nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 4 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. badavo, nuolat skundėsi virškinimo sutrikimais.
21. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjui būtų suteiktas dietinis maitinimas, teismas konstatavo, jog pareiškėjas turėjo būti maitinamas pagal įprastas fiziologines normas atitinkančius valgiaraščius. Iš byloje esančio pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo teismas nustatė, jog badavimo metu pareiškėjas buvo stebimas sveikatos priežiūros specialistų. Taigi, teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K nesuteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas atitinkančio maisto. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl poreikio skelbti bado akciją siekiant, kad jo reikalavimai būtų patenkinti, laikė nepagrįstais.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nurodė, jog Lukiškių TI-K neturi pareigos aprūpinti nuteistųjų ir (ar) suimtųjų šaldytuvais ir ventiliatoriais, tačiau jų neleidžia įsigyti už savo lėšas. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedu, atkreipė dėmesį į tai, kad oro ventiliatorius bei šaldytuvas nėra priskirti prie leidžiamų turėti elektronikos prietaisų. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog minėtų daiktų neišdavimas ar neleidimas juos įsigyti negali būti laikytinas teisės aktų ir pareiškėjo teisių pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, priėjo išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš viso 714 parų, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas pareiškėjui priteisė 720 Eur neturtinės žalos dydis.
III.
24. Pareiškėjas P. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo peržengti apeliacinio skundo ribas, kad būtų apgintos pareiškėjo pažeistos teisės, pakartotinai ištirti pateiktus įrodymus, atlikti išsamų, objektyvų, nešališką įrodymų tyrimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti 115 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
25. Pareiškėjas teigia, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką priteista neturtinė žala už privatumo pažeidimą yra per maža. Teismui buvo pateiktas kameros Nr. 238 detalusis planas su inventoriumi, esančiu kameroje, tačiau teismas nevertino pateikto plano. Teismas taip pat nesikreipė į kompetentingas institucijas, kad būtų apskaičiuojamas realus kameros plotas, tenkantis vienam nuteistajam, nevertino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktų aktų. Paaiškina, kad nesutampa faktinės aplnkybės dėl badavimo, kreipimosi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl siuntinio ir nurodo, kad negavęs jam siųstų dviejų rankšluosčių, penkias paras badavo. Pabrėžia, kad teismas nevertino situacijos, kada pareiškėjui buvo suteikiama teisė nusiprausti po dušu, nevertintas Kalėjimų departamento atsakymas į skundą dėl diskriminacijos, prausimosi pažaidus stalo tenisą ir krepšinį. Teismas buvo neobjektyvus pareiškėjo pateiktiems įrodymams dėl apšvietimo (lemputės pakuotės su kopijomis).
Atsiliepimas
26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus pataisos namų, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.
Atsiliepimas
30. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir skirti atsakovui 600 Eur baudą.
31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teigia, kad Vilniaus PN atstovas abstrakčiai cituoja Civilinį kodeksą ir nepaneigė pareiškėjo pateiktų įrodymų.
32. Pareiškėjas taip pat pateikė į bylą papildomus paaiškinimus, prašydamas atmesti Vilniaus PN atsiliepimą, vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika priteisti adekvačią sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalinimo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 24 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., buvo pažeista iš viso 714 parų, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 720 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas P. V. ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus PN, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.
35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai priėjo išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą, o jo argumentas, kad teismas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kad apskaičiuotų kameros plotą, tenkantį nuteistajam, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, nes byloje nenustatytos priežastys, dėl kurių reikėtų nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo duomenimis.
37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, pagrįstai neišskaičiavo baldų užimamo ploto ir nevertino pareiškėjo pateikto kameros Nr. 238 plano su inventoriumi.
38. Dėl pareiškėjo argumento, kad po sporto negalėjo nusiprausti duše, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestautina, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo trukdžių tualetu pasinaudoti prieš ir po sporto, persirengti prieš sportuojant ir po sporto, apsiprausti po sporto kameroje bei, kaip minėta, nustatyta tvarka vėliau pasinaudoti ir dušu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos problemos būtų kilusios būtent dėl nesuteiktos jam teisės kiekvieną kartą po sporto nusiprausti po dušu. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų Lukiškių TI-K. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo pažeistos jo teisės.
39. Dėl kitų pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytų pažeidimų (apšvietimo, badavimo, kreipimosi į Kalėjimų departamentą) teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, todėl jų nebekartoja ir plačiau dėl to nebepasisako. Juolab, kad pareiškėjas šiuo aspektu pateikė tik bendro pobūdžio apeliacinį skundą, nenurodydamas konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su teismo išvadomis dėl kitų jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, ir nepateikė jokių byloje esančius duomenis bei jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.
40. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nesutinka su pareiškėjui priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Šiuo aspektu primintina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.
41. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, reikšmingą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018), teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka. Todėl pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.
42. Atsižvelgus į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių (žmogaus orumas) turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nustatęs, jog Lukiškių TI-K pareiškėjui 714 parų nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, 720 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.