- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- e2-59-939/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01113-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimo“
- Trečiasis asmuo
- K. U., Daugiabučio
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovo atstovui T. D., atsakovei V. K., jos atstovui advokatui V. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų K. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimo“ ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui K. U., Daugiabučio namo Statybininkų Nr.19 savininkų bendrijai, dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 208 Eur (719 litų) turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vandeniu buvo sugadintos lubos bute, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal sąmatą už sugadinto buto remonto (atkūrimo) kaina 719 Lt, tokia draudimo išmoka buvo sumokėta. Ieškovo atstovė Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį ir išsiaiškino, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra viršuje esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu tai, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai neteisėti jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 719 litų žalą CK 6.263 str. pagrindu, nes nesugebėdama naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovo draudėjo turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl to ieškovo draudėjo turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigos naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma kitiems asmenims, nevykdymo rezultatas.
Ieškovo atstovas T. D. teismo 2015 m. gegužės 7 d. posėdžio metu paaiškino, jog ieškinį palaiko visiškai, grindžia byloje pateiktais rašytiniais dokumentais. Nustatyta, kad užpylimo židinys bute Nr. (duomenys neskelbtini), nes šio buto siena ribojasi su ta pačia trečiojo asmens K. U. buto siena kuri ir buvo užpilta. Kad būtų užpiltas butas iš išorės sienos neįmanoma, nes aplieta siena per daug toli. Nėra duomenų, kad būtų užpilta per pastato bendrąsias konstrukcijas, nebuvo užfiksuota gedimų tai patvirtino bendrijos pirmininkas. Nurodė, kad žalos dydį nustatė ekspertas, turintis vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą bei didelę darbo patirtį draudimo išmoka apskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Būsto draudimo taisyklėmis, todėl netikėti žalos paskaičiavimo dokumentais nėra pagrindo. Ieškiniui taikytinas trejų metų senaties terminas, nes ieškovo reikalavimas yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, t. y. atsakovė, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą ir jame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka nes ieškinys nepagrįstas ir be to praleista 1 metų senaties terminas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl buto užpylimo ji kalta. Jokių namo komunikacijų gedimų nebuvo užregistruota. Ji gyvena ketvirtame aukšte, namas blokinis ir senos statybos, todėl lyjant lietui, vanduo galėjo prasisunkti pro netinkamai sutvarkytą namo stogą ir užlieti nedidelį buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubų ir sienos plotą. Tačiau ieškovas netyrė buto užliejimo aplinkybių, bet vadovavosi prielaidomis, kad jos bute buvo netvarkinga santechnika. Kad namo stogas suremontuotas nekokybiškai gali patvirtinti bendrijos pirmininkas. Įvykio dieną pastebėjo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi tik nedidelis lubų ir sienos sudrėkimas, tačiau ne tokio ploto kaip nurodyta turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede. Ekspertė nustatydama žalos dydį nesiteikė užeiti pas ją į butą ir nustatyti tikrą užliejimo priežastį ar kaltininką. Mano, kad ieškovas nepagrįstai vadovavosi 2006-12-14 Būsto draudimo taisyklėmis, kadangi šiuo metu nuo 2012-01-01 galioja Būsto draudimo taisyklių 51 p., kuris nustato, kad nuostolis sumažinamas atėmus po draudžiamojo įvykio išlikusių naudoti tinkamų apdrausto turto liekanų vertę, o nustatant žalos dydį, nebuvo skaičiuojamas išlikusių tinkamų lubų ir sienų plotai. Ieškovas tik vieną kartą atsiuntė pretenziją.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Jos bute santechnikos avarijos nebuvo. Ji sutiko K. U., kuris jai pasakė, kad šlampa kambario lubos ir siena. Ji su kaimyne atėjusi į savo butą rado, kad bute viskas sausa. Matė, kad K. U. bute buvo užliejimo požymiai. Manė, kad galėjo būti iš (duomenys neskelbtini) buto. K. U. buto aplieta siena yra vienoje plokštumoje su jos buto siena, kurioje yra jos virtuvė, vonia, kur yra santechniniai įrenginiai.
Atsakovės atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Nurodė, jog draudimo išmoka išmokėta vadovaujantis negaliojančiomis taisyklėmis, neteisingai apskaičiuota žala, atsakovė nebuvo informuota apie užliejimą. K. U. butą galėjo užpilti 4 butai, nes vanduo nebėgo, o prasisunkė. Namas blokinis, vanduo galėjo nutekėti. Todėl atsakovė negali būti atsakinga už viso namo santechniką. Galėjo būti namo komunikacijų defektas, dėl ko galėjo praleisti nedidelį vandens kiekį. Po namo renovacijos nekokybiškai padarytas stogas. Atsakove su kaimyne apžiūrėjo savo butą, visur buvo sausa.
Tretysis asmuo K. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2012-09-07 pastebėjo, kad sulieta jo buto kambario siena ir lubos. Kadangi turtas draustas apie tai pranešė AB ,,Lietuvos draudimas“. Buvo paskaičiuota žala ir jam išmokėta 719 litų išmoka. Prašo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. U. papildomai paaiškino, kad pagalvojo, kad galėjo būtu užpilta iš (duomenys neskelbtini) buto, nes jo buto užpilto kambario siena ribojasi su buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena, kurioje yra virtuvė, vonia. Atsakovė buvo užėjusi į jo butą ir sakė, kad pas ją bute gedimo nėra. Jis pats atsakovės bute nebuvo, nežiūrėjo, nes jo butas apdraustas, todėl jam neturi reikšmės. Mano, kad negalėjo būti užlietas jo butas per išorines sienas nes atstumas nuo išorinės sienos apie 2 -2,5 metro, nemano, kad galėjo būti užlieta per stogą, nes jo butas trečiame aukšte, o butai virš jo ketvirtame ir penktame aukšte nebuvo užlieti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Daugiabučio namo Statybininkų g.19 Prienų m. savininkų bendrijos valdybos pirmininkas L. P., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal draudėjo aprašytus turto sugadinimo požymius ir apžiūrėjęs buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo pasekmes, daro prielaidą, kad užliejimas nebūtinai dėl vamzdynų gedimo, o dėl visiškai atsitiktinės priežasties pavyzdžiui netyčia užliejus kibirą vandens plaunant grindis. Tai galėjo nutikti virš K. U. esančiuose butuose Nr.(duomenys neskelbtini) ar Nr.(duomenys neskelbtini). Dėl vamzdynų gedimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) niekas niekada nesikreipė. Mano, kad po tiek laiko nustatyti tikrą žalos priežastį ir kaltininką nėra galimybės.
Liudytoja R. A., ieškovo ekspertė, paaiškino, kad nustatė, kad K. U. butas buvo užlietas iš atsakovės buto, remiantis paties draudėjo pasakojimu, kad K. U. butas susisiekia su buto Nr. (duomenys neskelbtini) buto santechniniais įrenginiais, esančiais vonios ir tualeto patalpose. Užpylimo plotas nedidelis, todėl negalėjo būti iš namo konstrukcijų bei iš lauko, nuo stogo, nes užpylimo dėmė buvo lubų ir sienos vidurinėje dalyje, be to užpylimo dėmė neišplitusi, buvo vienkartinis užliejimas. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio virš K. U. buto negalėjo, nes ribojasi su ta pačia kambario siena, kurioje nėra jokios santechninės įrangos.
Liudytoja N. S. paaiškino, kad K. U. žmona pasakė, kad užlieta jos buto kambario siena. Ji užėjo į K. U. butą su kaimyne V. K. ir matė, kad yra užlieta nedidelis plotas. Abi buvo nuėję pas atsakovę į butą, visur buvo sausa. Ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra virš atsakovės bute. Jos bute taip pat buvo sausa, per stogą vanduo nebėgo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmenį (subrogacija, t.y. subjektų pasikeitimas prievolėje). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subrogacijos sampratą ir jos tikslą reikia aiškinti kaip įstatymo nustatytą bendrosios taisyklės, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išimtį. Išimtys nustatomos tam, kad draudikas, įstojęs vietoj draudėjo (naudos gavėjo), išlaikytų visas jo teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko. Asmens prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti, jeigu dėl jo kaltės pavėluotai nustatomas žalos dydis, įvykio kaltininkai, neišmokama laiku draudimo išmoka ir kita. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo asmens draudikas sumokėjo draudimo išmoką 2012 m. rugsėjo 18 d., ir tokiu būdu įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo). Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kad vidiniuose draudiko ir draudėjo santykiuose draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį. Nagrinėjamu atveju šių nuostatų buvo laikomasi. Laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusiam asmeniui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusio asmens prievolė tenkinti tokius reikalavimus. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma apsprendžia sutrumpinto 1 metų ieškinio senaties termino taikymą tik tarp draudimo teisinių santykių subjektų – draudiko ir draudėjo. Tuo tarpu CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Toks aiškinimas atitinka ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-554/2007; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad ginčas tarp šalių kildinamas iš delikto, draudikui perėmus reikalavimo teisę jau po draudimo išmokos išmokėjimo, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal CK 1.125 straipsnio 8 punkto nuostatas, numatančias 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas nepraleido. Ieškovas dėl įvykusio draudiminio įvykio draudimo išmoką K. U. išmokėjo 2012-09-18, o į teismą dėl šios išmokos priteisimo kreipėsi 2014-10-06.
Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ir K. U. 2011 m. lapkričio 9 d. sudarė būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 11 d., jos pagrindu buvo išduotas Būsto draudimo liudijimas serija LD Nr.96020443. Sudarant sutartį galiojo būsto draudimo taisyklės Nr.064, 2006 m. gruodžio 14 d. redakcijos, todėl vykdant minėtą sutartį, negali būti taikomos vėliau patvirtintos taisyklės. Akivaizdu, kad šios taisyklės galioja visam sutarties tarp ieškovo ir K. U. sudarymo laikotarpiui, todėl atsakovės teiginys, jog žalos nustatymui ir draudimo išmokos mokėjimo tvarka turi būti taikoma pagal AB ,,Lietuvos draudimas“ valdybos 2011-12-19 sprendimu Nr.105 patvirtintos Būsto draudimo taisyklės Nr.064, įsigaliojusiomis nuo 2012-01-01 laikytinas klaidingu, ir neatitinkančiu susiklosčiusios teisinės situacijos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad draudėjas AB ,,Lietuvos draudimas“ 2011m. lapkričio 9 d. sudarė draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuria draudimo laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 11 d. apdraudė draudėjos turtą nuo ugnies, vandenio, gamtinės jėgos ir kitų rizikų. Draudėjas K. U. informavo draudiką apie vandeniu aplietas patalpas. Draudimo įmonės atstovas žalų ekspertė R. A. 2012-09-14 apžiūrėjo aplietą butą ir surašė turto sunaikinimo aktą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) užliejimo fakto, nurodė, kad manoma, kad viršuje esantys kaimynai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo aplieti dėl netvarkingos santechnikos, sudarė turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą, kuriame aprašė nuostolius: kambario lubos dėmėtos 16,03 kv.m., siena dėmėta 5,38x2,48 kv.m. Lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas žalos dydis 719 litų. 2012-09-18 mokėjimo nurodymu 719 Lt pravesta į V. U. sąskaitą. Dėl turto sugadinimo K. U. buvo padaryta žala, kurią draudėjui atlygino ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėdamas 719 Lt dydžio draudimo išmoką. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buto savininke, dėl kurio kaltės įvykio apliejimas, yra V. K., Ieškovas 2012 m. lapkričio 8 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę V. K. apie išmokėtą draudimo išmoką bei siūlė sumokėti išmoką geruoju.
CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Įstatymas numato, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltė. Civilinė atsakomybė galima tik nustačius šias civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi, ieškovo ieškinio pagrįstumas priklauso nuo to, ar šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, įstatymas numato, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų, tame tarpe užtikrinti, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, nurodė, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ekspertė R. A. nebuvo atsakovės bute ir jo neapžiūrėjo. Kaip paaiškino ekspertė teismo posėdžio metu ji paprastai užeina į butą iš kurio įtariamas vandens nutekėjimas. Kadangi senas laikas ji konkrečiai negali pasakyti ar buvo atsakovės bute. Kadangi užlietus butus apžiūri dienos metu dažnai namuose nieko neranda, todėl mano ir šiuo atveju galėjo taip atsitikti. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo ekspertė patvirtino, kad K. U. buto užliejimo židinys yra atsakovei priklausantis butas, ir tai grindė tuo, kad trečiojo asmens K. U. aplieta kambario siena ir atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos susisiekia santechniniais įrenginiais, esančiais atsakovės vonioje ir virtuvėje, o virš K. U. esančio buto, nėra jokių santechninių įrenginių, nes yra tokia pati kambario siena kaip ir pas K. U. bute. Atsakovė nurodė, kad ji tuo pat grįžusi apžiūrėjo savo butą ir jokių gedimų ir vandens nutekėjimų nerado. Tai patvirtino ir liudytoja N. S. kuri kartu su atsakove apžiūrėjo pastarosios butą ir matė, kad atsakovę bute buvo sausa, kad nesimatė jokio vandens nutekėjimo. Tretysis asmuo K. U. patvirtino, kad sutiko atsakovę su kita kaimyne ir pasakė, kad aplietos jo buto lubos bei siena. Tiek atsakovė, tiek liudytoja apžiūrėjo jo bute aplietą kambario sieną bei lubas. Atsakovė jam patvirtino, kad jos bute jokio vandens nutekėjimo nėra. K. U. į atsakovės butą nėjo. O Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ekspertė buto užliejimo priežastį nurodė iš draudėjos žodžių, kadangi draudėja manė, kad butas galėjo būti užlietas dėl netvarkingos buto Nr. (duomenys neskelbtini) santechnikos. Turto apžiūros aktas patvirtina, kad trečiojo asmens butas buvo aplietas ir akto priede aiškai buvo užfisuoti K. U. būsto apgadinimai.
Pagal suformuotą praktiką ieškovas tokios kategorijos bylose neprivalo įrodinėti užpylimo priežasties, jis privalo įrodyti tik patį užpylimo faktą - iš atsakovo buto. Tačiau byloje nenustatyta, jokio vandens nutekėjimo iš atsakovės buto. Ieškovas neprivalo įrodyti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovų buto, tačiau ieškovas turi įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Atsakovės butas yra ne virš trečiojo asmens buto. Ieškovas šioje byloje nepateikia jokių kitų įrodymų, kad užpylimas atsirado iš atsakovės buto, o ne iš kitų šaltinių pavyzdžiui viršuje, esančio buto ir pan. Nors ieškovas nurodo, kad viršuje esantis butas negalėjo būti užliejimo židiniu, tačiau tai grindžia tik tuo, kad virš K. U. esančio buto nėra santechninių įrenginių iš kurių galėjo nubėgti vanduo žemyn. Tačiau šioje byloje nėra nustatyta užpylimo priežastis, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad vanduo galėjo nutekėti tik per santechninius įrenginius, o ne dėl kitų priežasčių dėl kurių galėjo nutekėti vanduo.
CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei priklausantis butas, po trečiojo asmens K. U. buto užliejimo, ieškovo nebuvo apžiūrėtas, kad ieškovas būtų ėmęsis priemonių, siekdamas nustatyti užliejimo šaltinį, o atsakovė būtų tam prieštaravusi ir trukdžiusi, duomenų nėra. Siekiant nustatyti užliejimo šaltinį nebuvo tiriama užpylimo galimybė iš kitų butų, nors tam galėjo būti pagrįstas manymas, nes kaip nustatyta bylos duomenimis užliejimo priežastis nenustatyta, todėl nebūtinai tai galėjo įvykti dėl santechninių įrenginių netinkamos priežiūros ar gedimo, tai galėjo būti visiškai atsitiktinė priežastis. Ieškovas atsakovės kaltę grindžia prielaidomis, kad atsakovės buto siena ribojasi su ta pačia trečiojo asmens buto siena, kuri ir buvo užpilta, o būtent atsakovės buto toje sienoje yra santechniniai įrenginiai. Tačiau teismas sprendžia, kad vien tik tokia prielaida, kad K. U. sugadintų patalpų ir atsakovės patalpose esančių santechninių įrenginių išdėstymas, jų sugretinimas, vonios ir virtuvės santechnikos įrenginių buvimo viršuje ir lubų bei sienos apliejimo, vandens nutekėjimo sienomis vieta, neduoda teismui pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad tai buvo buto apliejimo priežastis, kadangi nagrinėjamojoje byloje nėra akivaizdu ir aišku, kad vandens nutekėjimas įvyko iš atsakovės buto iš santechninių įrenginių. Ieškovas neįrodė atsakovės nerūpestingumo ar aplaidumo naudojimosi turtu nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad 2012-09-07 atsakovei priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Liudytoja, ieškovo ekspertė R. A., patvirtino, kad užliejimo priežastį nurodė iš draudėjos žodžių, savo darbinės patirties bei santechninių įrenginių išsidėstymą, esantį atsakovės bute, visiškai atmesdama galimybę, kad nutekėjimas galėjo įvykti ne tik dėl nutekėjimo iš santechninių įrenginių, tačiau ir dėl kitų priežasčių. Esant nurodytomis aplinkybėmis nenustatyta, kad atsakovė netinkamai valdė savo turtą, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, nes nenustatytos visos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.246-6.249 str.)
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimois išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1d.) Atsakovė nepateikė kvitų dėl atstovavimo išlaidų. Teismas, turėjo 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei, iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ kodas 110051834, 6,66 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.