Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2024 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį;

2) 2024 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – areštas 36 (trisdešimt šešioms) paroms. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendis įsiteisėjo 2025-01-07, bausmės neatlikęs, teistumas neišknykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2024 m. spalio 6 d. apie 07.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 15 kartų, rankomis smogė savo šeimos nariui – sugyventinei J. K. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai padarydamas muštinę žaizdą su kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairiame žaste, pilve, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinio paakio srityje, kairio paakio srityje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, nosikaulių lūžius, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl nosikaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Policijos pareigūno 2024 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pabendravus su akivaizdžiai neblaivia nukentėjusiąja J. K., ji paaiškino, kad 2024 m. spalio 6 d. per visą naktį, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, prie lovos, mušė jos sugyventinis A. G.. Kiek kartų sudavė, pasakyti negalėjo, nes nesuskaičiavo. Sudavė į įvairias kūno vietas. Sukeltą fizinį skausmą 10 balų sistemoje įvertino 10 balų. Dėl ko įvyko konfliktas, įvardinti negalėjo dėl girtumo. Pabendravus su A. G., jis nurodė, kad nieko čia nebuvo, tik truputį apsižodžiavo, kad ji pati jį pasikviečia ir pradeda paskui šūkauti. Minėjo, kad konflikto nebuvo. J. K. nustatytas 2,99 promilės neblaivumas, A. G. nustatytas 2,64 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 20-23)

Policijoje 2024 m. spalio 6 d. 08.03 val. registruotas pranešėjo D. N. pranešimas, kad iš kaimyninio buto sklinda konflikto garsai, gyvena moteris, pas ją dažnai lankosi vyras. Konflikto garsai jau apie pusvalandį, bijo pranešėjas, kad gali susimušti asmenys, nežino, ar medikų reikia (1 t., b. l. 26-27).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29-31, 32-37).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota J. K. apžiūra, atlikta 2024 m. spalio 6 d. Užfiksuota, kad moteris vilki juodą striukę, mėlynos spalvos džinsus, avi baltus sportinius batelius. Apžiūrint J. K. veidą, matosi sužalojimai: praskelta viršutinė lūpa, po abejomis akimis bei virš akių matomos mėlynės bei kraujosruvos, visas J. K. veidas patinęs, abejose veido pusėse yra kraujosruvos. Ant J. K. kaklo abejose pusėse yra odos paraudimai bei kraujosruvos. Plaukuose yra raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Ant nugaros yra apie 20 cm ilgio odos įbrėžimas. Ant moters pilvo šoninės dalies yra apie 20 x 10 mm mėlynė. Ant dešinės kojos priekinės pusės yra apie 10 x 10 mm mėlynė. Ant moters dešinės rankos yra mėlynė (1 t., b. l. 53-56, 57-68).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. nustatyta: muštinė žaizda su kraujosruva viršutinėje lūpoje; poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairiame žaste, pilve, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimai dešinio paakio srityje, kairio paakio srityje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje; nosikaulių lūžiai. J. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 5-7 paras iki jos apžiūros, atliktos 2024 m. spalio 11 d. J. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. J. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių metu. J. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai J. K. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus nosikaulių lūžius, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, J. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui, vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 79-80).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. Teismas atsižvelgia į A. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas du kartus, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 129-149). A. G. yra du kartus teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu yra teisiamas, padarė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. G. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 redakcija). Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo ir kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs nusikalsti, smurtauti šeimos nario atžvilgiu. Išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustačius mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, įvertinus dvi atsakomybę lengvinančias ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. G. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta iki 2024-12-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2024-12-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu. Teismas, bendrindamas bausmes, taiko visišką bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. G. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-10-06 8 val. 36 min. iki 2024-10-07 14 val. 27 min. (dvi paros) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 2 laisvės atėmimo dienas (2 t., b. l. 5-12).

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jais sukeltus padarinius, tai, kad veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiosios dėl šių įvykių atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, tai, jog kaltinamasis Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas, atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus jo nuo visuomenės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, o atidėtos laisvės atėmimo bausmę vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti A. G. elgesį.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidedamas terminui, kuris yra lygus įstatyme numatytam bausmės vykdymo atidėjimo laiko vidurkiui, t. y. 2 (dvejiems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat A. G. tikslinga skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimus įvykdė savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas). Tokia bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia A. G. skaičiuotina nuo 2024 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti (2 t., b. l. 17-20, 24-25), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 200,49 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 107-109). Teismui pateiktas pinigų pervedimo kvitas ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pranešimas (2 t., b. l. 111, 116), patvirtinantys, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra visiškai atlyginta, todėl pradėtas procesas dėl ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-12-12 nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, A. G. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, A. G. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. G. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-10-06 8 val. 36 min. iki 2024-10-07 14 val. 27 min. (dvi paros) ir konstatuoti, kad jis atliko – 2 laisvės atėmimo dienas.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 redakcija).

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Procesą, pradėtą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 200,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-12-12 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. G. turtui – piniginėm lėšoms, esančioms: 1) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 200,49 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Apribojimo pagrindas – civiliniam ieškiniui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 1038,00 Eur; 2) UAB ,,R. B.“ sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 200,49 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Apribojimo pagrindas – civiliniam ieškiniui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 1038,00 Eur.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 vnt. kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.