Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 6 dienoms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. G. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 6 d. 8.36 val. iki 2024 m. spalio 7 d. 14.27 val. (2 paros) ir konstatuota, kad jis atliko 2 laisvės atėmimo dienas.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. nuspręsta skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažintas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuspręsta panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Procesas, pradėtas pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 200,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.2. Skunde pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą (BPK 339 straipsnio 3 dalis), nuostatos numato, jog tuo atveju, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 75 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, o šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, bei teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį. Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dieną (Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismui skundžiamu 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta visa neatlikta bausmės dalimi (36 paromis arešto) ir A. G. paskyrus galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui 6 dienoms, bei bausmės vykdymą atidėjus 2 metams (BK 75 straipsnio 2 dalis), paskiriant jam BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 ir 10 punktuose, 7 dalyje numatytus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundžiamo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokurorės pateiktą apeliacinį skundą, byloje paskelbs sprendimą, o ne nuo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

2.3. Kartu skunde pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios, nepagrįstai sutrumpėtų nuosprendžiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir taip būtų pakeista nuosprendžio esmė. Dėl to skundžiamas 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingo bausmės vykdymo atidėjimo bei paskirtų įpareigojimų pradžios termino skaičiavimo, nurodant, kad A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.4. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai išsprendė ir kardomųjų priemonių taikymo A. G. pabaigos klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje turi būti pakeistas dėl neteisingo kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimo išsprendimo, nurodant, kad A. G. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios skaičiavimo ir kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliami tik bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios skaičiavimo ir kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimai. Prokurorės teigimu, nuteistajam A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, jos panaikintinos.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios skaičiavimo

7. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, po to subendrinęs šią bausmę su ankstesniu, t. y. 2024 m. gruodžio 13 d., nuosprendžiu A. G. paskirta bausme, teismas atidėjo ir subendrintos bausmės vykdymą. Taip pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė du kartus. Pažymėtina, kad asmeniui už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pirmiausia turi būti subendrinamos pagal BK 63, 64 straipsniuose nustatytas taisykles ir tik po to gali būti sprendžiamas paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-976/2021). Tačiau šis baudžiamojo įstatymo pažeidimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą skundžiamą nuosprendį pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu ir jį keisti, nes, du kartus pritaikius BK 75 straipsnį, nuteistojo teisinė padėtis nebuvo pabloginta. Be to, nesant prokurorės ir nukentėjusiosios skundų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju negali būti keičiama, nes taip būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, o ją pabloginti apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios. Kaip teisingai pažymėta prokurorės apeliaciniame skunde, BPK 339 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės vykdymo atidėjimą, nurodyta, jog tuo atveju, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). BK 75 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Pagal Probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį. Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dieną (Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymai aiškiai reglamentuoja, kad visos bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios skaičiavimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių taikymo pabaigos

9. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus. Toks teismo sprendimas taip pat nepagrįstas. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, o BPK 139 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsto kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Keisti skundžiamą apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų, kaip skunde prašo prokurorė, nėra pagrindo, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė tik BPK 139 straipsnio 3 dalies ir BPK 339 straipsnio 3 dalies nuostatas, o ne BK nuostatas, ir šie pažeidimai nėra esminiai, jie neturi reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

10. Nesutiktina ir su prokurorės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nurodydamas bausmės vykdymo pradžią ir neteisingai išspręsdamas kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimą, paskyrė A. G. neteisingą, t. y. per švelnią galutinę subendrintą bausmę, nes netinkamai išspręsti minėti klausimai neturi įtakos parenkant kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

12. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gegužės 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-05-27 pažyma Nr. APD-2025-06442 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 125 Eur už nuteistajam A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistasis, nei jo gynėjas, nei prokuroras. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuspręsta panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, jas panaikinti.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.