Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-948-450/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2-948-450/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00800-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-948-450/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.1.14.8.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ata Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m rugsėjo 14 d., individualiai įmonei (toliau – BIĮ) „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Renema“.

Šalies argumentai

2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. m. balandžio 30 d. pateikė skundą dėl 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo protokolinių sprendimų panaikinimo BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje, kuriuo prašė pripažinti 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimą neteisėtu, o jo metu priimtus protokolinius sprendimus panaikinti; iš bankroto administratorės MB „Renema“ išreikalauti dokumentus, patvirtinančius, kad 2018 m. sausio 2 d., t. y. įgaliojimo J. S. išdavimo dieną, V. D. buvo MB „Renema“ vadovas ir turėjo teisinį pagrindą J. S. išduoti (pasirašyti) 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimą Nr. 18/11/09; iš bankroto administratorės išreikalauti dokumentus, patvirtinančius, kad 2019 m. kovo 25 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo balsuojama už 2019 m. kovo 25 d. pažymą apie administravimo išlaidų sąmatos vykdymą ir piniginių lėšų panaudojimą, kuri yra pateikta teismui kartu su administratorės prašymu dėl įmonės veiklos pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti A. M. skundą dėl 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo protokolinių sprendimų panaikinimo.

4. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą kaip BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ įmonės savininkės sutuoktinis, o ne kaip įmonės savininkas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodyta, jog minėtas asmuo traukiamas kaip trečiasis asmuo, o ne kaip atsakovas, todėl teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, kreipdamasis į teismą dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. aiškiai nurodyti, kokiu būdu ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Teismas iš pateikto skundo turinio sprendė, kad trečiasis asmuo savo teisinio suinteresuotumo nepagrindė.

5. Teismas taip pat nustatė, kad skundas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, nes ginčijami sprendimai buvo priimti 2019 m. kovo 25 d. ir apie juos trečiajam asmeniui, kaip atsakovės I. M. sutuoktiniui, turėjo būti žinoma vėliausiai 2019 m. kovo 28 d., nes pati I. M. BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog jai 2019 m. kovo 28 d. tapo žinoma apie 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktą bankroto administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos, prie kurio buvo pridėtas ir 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo protokolas. Be to, iš bankroto administratorės pateiktų duomenų bankroto byloje Nr. eB2-616-640/2019 matyti, jog I. M. buto tinkamai informuota ne tik apie 2019 m. kovo 25 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, bet ir apie priimtus susirinkimo sprendimus, ką patvirtina bankroto administratorės 2019 m. kovo 13 d. ir 2019 m. kovo 25 d. siųsti laiškai I. M.. Teismas darė išvadą, jog A. M., kuris pats nurodė jog yra I. M. sutuoktinis nagrinėjamu metu, taip pat buvo žinoma apie vyksiantį kreditorių susirinkimą bei jame priimtus nutarimus jau 2019 m. kovo 25 d.

6. Teismas sprendė, jog trečiojo asmens nurodomos aplinkybės dėl skundo padavimo termino, nėra pagrįstos ir skundas dėl kreditorių susirinkimo yra paduotas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašoma atnaujinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas A. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą dėl 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas 2017 m. gruodžio 8 d. priimdamas procesinį sprendimą įtraukti apeliantą dalyvauti byloje trečiojo asmens procesine padėtimi atsakovo pusėje, konstatavo, kad nagrinėjama byla turės reikšmės apelianto turtinei padėčiai ir bendrosios nuosavybės teise kartu su sutuoktine turimam turtui, t. y. pripažino apelianto teisinį suinteresuotumą dėl priimtų sprendimų nagrinėjamoje byloje.

7.2. Individualios įmonės savininkės sutuoktinis, kurios (K. Š.) finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus.

7.3. Po įmonės bankroto bylos iškėlimo, asmeniniai santykiai tarp apelianto ir jo sutuoktinės de facto nutrūko, jie jau kuris laikas gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio. Nors kartais su sutuoktine pabendrauja, tačiau tai savaime nereiškia, kad sutuoktinė jį informavo apie skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą. Apie 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo protokolinius sprendimus apeliantui tapo žinoma 2019 m. balandžio 16 d., kai jam buvo įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, konstatavus, kad jis nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo bei skundą pateikė praleidęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašė atnaujinti.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. M., kaip I. M. sutuoktiniui, apie vyksiantį susirinkimą bei jame priimtus sprendimus jau buvo žinoma 2019 m. kovo 25 d., todėl skundas paduotas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašoma atnaujinti.

11. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 24 5 dalyje nustatytas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010).Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus savo esme yra ne procesinis terminas, o ieškinio senaties terminas, todėl teismas nepagrįstai aptariamu pagrindu atsisakė priimti trečiojo asmens skundą dėl kreditorių nutarimų.

12. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, pripažįstamas įmonės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi teisę ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163-157/2015).Kai kurių iš nurodytų asmenų teisinis suinteresuotumas yra preziumuojamas dėl jų pareigų ar teisinio statuso (įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas), tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į teismą, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. aiškiai nurodyti, kokiu būdu ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-35-464/2019).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas teisę pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų siekia įgyvendinti kito suinteresuotas asmens statusu, t. y. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, iš esmės akcentuodamas individualios įmonės turto teisinį režimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinį, tiek ir apelianto skundo dėl jų bei atskirojo skundo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas A. M. neturėjo subjektinės teisės paduoti skundo dėl 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kadangi pareiškėjas nėra nei įmonės kreditorius, nei pagrindė savo suinteresuotumą minėtų nutarimų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl susirinkimo pirmininkaujančio asmens išrinkimo bei dėl galimybės, kreditoriams paskirsčius lėšas, kreiptis dėl įmonės pabaigos. Taigi, nei susirinkimo pirmininkaujančio asmens rinkimo klausimas, kuris priklauso kreditorių kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnio 14 punktas),nei įmonės pabaigos klausimas, dėl kurio sprendimą priima bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis), neturi tiesioginės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Duomenų, kad ginčijamais nutarimais būtų buvę sprendžiami klausimai, susiję su trečiojo asmens turtu ar bendrosios nuosavybės teise kartu su sutuoktine turimu turtu, nėra. Pats apeliantas taip pat nenurodo, kokiu būdu ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

15. Apeliantas nepagrįstai tapatina savo įgytą procesinį trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą bei tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiamas procesines teises bankroto procese (CPK 47 straipsnio 1 dalis) su teisiniu interesu ginčyti konkrečius bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus. Apelianto akcentuojama įtaka jo turtinei padėčiai ir bendrosios nuosavybės teise kartu su sutuoktine turimam turtui savaime nereiškia, kad nesilaikydamas įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atitinkamam teisminiam procesui inicijuoti, jis turi teisę kelti klausimą dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo neturi teisės reikalauti, kad įmonės kreditoriai, priimdami atitinkamus konkrečius sprendimus, atsižvelgtų į jo interesus, taip pat neturi teisės savo galimai pažeistų interesų, susijusių su jo turtine padėtimi, gynybą įgyvendinti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę skųsti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2019 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, todėl iš esmės teisėtai atsisakė priimti apelianto skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė