Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl A. K. (A. K.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio S. P. g. 6-3, skundo dėl 2013 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-5119335-13, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 300 Lt dydžio bauda.

Teisme gautas A. K. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su Kelių policijos biuro nutarimu ir prašo jį panaikinti. Savo skundą motyvuoja tuo, kad administracinė nuobauda jam skirta nepagrįstai, nes nutarime ir protokole yra nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios neatitinka buvusios situacijos.

Teisminio nagrinėjimo metu A. K. patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes ir parodė, kad 2013 m. lapkričio 8 d. kai jį pakeliui į Pagėgius sustabdė policijos pareigūnai, jis vairavo darbinį, pusiau krovininį automobilį, kuris buvo pakrautas ir jame dar sėdėjo keleivių. Oro sąlygos buvo blogos, kelias vingiuotas, lijo ir jis iš karto nesureagavo, kad priešais, į jį atvažiuoja kelių policijos automobilis su švyturėliais. Priartėjus prie nedidelio posūkio, pamatęs policiją jis pradėjo iš lėto stabdyti, tačiau tai darė labai atsargiai ir lėtai dėl stiklinio krovinio ir keleivių. Policijos automobilis pravažiavo ir jis nematydamas jokios kliūties, pilnai nesustojo ir nuvažiavo toliau. Pareigūnai matyt per raciją pranešė, kad jis pilnai nesustojo, jį sustabdė ir paėmė vairuotojo pažymėjimą bei nurodė vykti į Pagėgių policijos komisariatą, o patys nuvažiavo toliau. Jis policijos pareigūnams aiškino, jog nesustojo dėl oro sąlygų, dėl aplinkybių, tačiau į jo paaiškinimus sureaguota nebuvo.

Atstovė advokatė S. Baracevičienė patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog, jos nuomone, policijos pareigūnai elgėsi nesąžiningai, jų parodymai vertintini kritiškai, be to, kyla abejonių ar iš tiesų buvo atliekama akcija tikrinant taisyklių laikymąsi. Tai buvo tik veiksmų imitacija ir tikro nusižengimo padaryta nebuvo. Tuo atveju jeigu tai buvo veiksmų imitavimas, už tai negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Be to, A. K. paaiškino, jog policijos transporto priemonę jis pastebėjo staigiai ir į ją sureagavo taip kaip sugebėjo, be to ir kiti automobilyje buvę asmenys paaiškino, jog kitaip sureaguoti nebuvo galimybės, nes sustabdžius automobilį staiga, pasekmės būtų buvę sunkesnės. Atsižvelgiant į tai prašo skundą tenkinti ir administracinę bylą nutraukti.

Kelių policijos biuro atstovas R. P. parodė, jog nutarimas A. K. atžvilgiu priimtas teisėtai, jis pažeidė KET reikalavimus, už tai jam buvo paskirta bauda, kurios dydis yra artimas numatytos nuobaudos vidurkiui.

Liudytojas A. V. parodė, jog 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje Pagėgių PK buvo eisme, kaip kiti dalyviai laikosi KET. Šios priemonės metu buvo pasitelkti trys ekipažai. Tuo atveju Anužių kaimo ribose priekyje važiavo jo kolega R. A. su įjungtais švyturėliais ir garso signalu ir stebėjo kaip eismo dalyviai laikosi taisyklių. Pamatęs, kad iš priekio atvažiuojantis automobilis nereaguoja į signalus, nors privalėjo tai padaryti, jis pranešė kokios markės ir koks automobilis nevykdo reikalavimų. Sustabdžius automobilį, vairuotojui buvo paaiškinta kokius pažeidimus jis padarė, dėl ko buvo sustabdytas ir buvo iškviestas į Pagėgių P. K. jie važiavo maždaug 400-500 metrų atstumu, matė kaip priekyje važiavęs ekipažas prasilenkė su vėliau sustabdytu automobiliu. Liudytojas taip pat paaiškino, kad kelio būklė tą dieną buvo normali, nelijo.

Liudytojas R. Š. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir jo kolega A. V. ir taip pat patvirtino, jog buvo vykdoma policijos priemonė, būtent dėl to, kad tikrinti kaip kelių eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių pamačius policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalais. Taip pat parodė, jog tą dieną buvo apsiniaukę, tačiau nelijo, nesnigo, kelio danga buvo normali.

Liudytojas R. A. parodė, jog tą dieną vykdant policijos priemonę, jis važiavo tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garso signalu, o priekyje atvažiuojantis automobilis VW Transporter, jį pamatęs nerodė posūkio signalo, nesustojo šalikelėje ir nekeisdamas krypties nuvažiavo toliau. Jis apie tai pranešė kolegoms. Automobilį vairavęs asmuo tikrai turėjo galimybę bent parodyti posūkį, pristabdyti ir pasukti dešiniau, tačiau to nepadarė. Net vizualiai matėsi, kad vairuotojas net nesulėtino automobilio greičio.

Liudytojas V. O. paliudijo, kad tą dieną jie darbo reikalais važiavo į Pagėgių pastotę, automobilį vairavo Aleksejus. Netoli Pagėgių kelio jie pamatė atvažiuojantį policijos autobusiuką su įjungtais švyturėliais. Tada Aleksėjus atleido gazą, pradėjo lėtinti, laikytis dešiniau. Policijos automobiliui pravažiavus, jis vėl padidino greitį ir važiavo toliau. Po to juos sustabdė policijos pareigūnai. Liudytojas nurodė nepamenantis ar Aleksejus rodė posūkio signalą, tačiau tikrai sulėtino ir važiavo dešiniau. Taip pat parodė, jog pamačius policijos automobilį, jam būtų užtekę laiko įjungti posūkio signalą.

Liudytojas P. G. paliudijo, kad tą dieną jie važiavo į darbą link Pagėgių į VW Transporter pasikrovę stiklinių elektros izoliatorių. Automobilį vairavo A. K. kai netoli Pagėgių prieš posūkį jiems priešais atvažiavo policijos automobilis. Prieš pamatant policijos automobilį, jie pristojo, niekas jų nestabdė ir jie nuvažiavo toliau. Po to juos sustabdė kiti policijos pareigūnai, paėmė A. K. vairuotojo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

A. K. skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalis numato, jog transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu A. K. iš esmės pripažino, jog iš tiesų, pamatęs policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalu, nebuvo įjungęs posūkio signalo bei šalikelėje, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, jis nesustojo, o pagal susiklosčiusią situaciją, atsižvelgdamas į pakrautą automobilį, jame esančius keleivius, tik sumažino automobilį greitį ir policijos automobiliui pravažiavus, važiavo toliau. Tokiu būdu matyti, jog A. K. neatliko pagrindinio tokiu atveju būtino Kelių eismo taisyklių reikalaujamo veiksmo – sustoti, o taip pat ir nejungė posūkio signalo.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog kartu su A. K. automobilyje važiavę jo kolegos, liudytojai V. O. ir P. G. taip pat parodė, jog A. K. nesustojo, o tik pristabdė automobilį kelyje ir negalėjo patvirtinti, jog posūkio signalas buvo įjungtas.

Vertindamas šių liudytojų parodymus teismas atsižvelgia į tai, jog visi be išimties liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai parodė priešingai – jog asmuo vairavęs transporto priemonę visiškai nesureagavo į jų automobilį ir nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų buvę galima spręsti, jog asmuo ketina stabdyti savo transporto priemonę. Be to, vertindamas liudytojų parodymus, teismas negali nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais, kurie būtent tuo metu dalyvavo atitinkamame Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK priemonių plane, kurio tikslas kaip tik ir buvo nustatyti, kaip kelių eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų pamatę policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalais ir kurį vykdant buvo pasitelkti trys tarnybiniais automobiliai (b. l. 26). Byloje nėra jokių duomenų apie policijos pareigūnų suinteresuotumą ar nusistatymą duoti melagingus, situacijos neatitinkančius parodymus.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog liudytojai V. O. ir P. G. ne vairavo, o automobilyje važiavo tik kaip keleiviai, atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo pakrautas kroviniu, manytina, jog jų galimybė objektyviai įvertinti vairuoto veiksmus ir automobilio greitį, bei tai, kiek jis buvo sumažintas, palyginus su kelių policijos pareigūnų, vairavusių tarnybinius automobilius ir tiesiogiai mačiusių įvykį, buvo labiau ribota, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir teismas jais nesivadovauja.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, ir tai, jog 2013 m. lapkričio 15 d. kelyje Kaunas – J. Š.- Klaipėda 151 km iš tiesų buvo vykdoma Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK priemonė pagal priemonių planą Nr. 85-29-IL-1128, kuri buvo ir teisėta ir pagrįsta.

A. K. argumentai dėl to, jog sustabdyti automobilį jam buvo sudėtinga dėl krovinio, keleivių saugumo ir blogų oro sąlygų atmestini kaip nepagrįsti, nes automobilio krovinys, jame sėdinčių keleivių skaičius ir net oro sąlygos neeliminuoja vairuotojo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad A. K. (A. K.) 2013 m. lapkričio 8 d., kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, vairuodamas automobilį VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) nesustojo ir nepraleido policijos automobilio – specialios transporto priemonės su įjungtais švyturėliais ir garso signalu kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis), sutinka, kad A. K. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Paskirta A. K. (A. K.) administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsnių reikalavimų, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtas nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutarė:

A. K. (A. K.) skundo netenkinti.

2013 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro nutarimą, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalį paskirta 300 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.