- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- ATP-373-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00212-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. (A. K.) atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013-12-19 nutarimu A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 5 d. administracine nuobauda – 300 Lt (penkių šimtų litų) bauda už tai, kad jis 2013-11-08 10.20 val., Pagėgių sav., kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 151 km, vairuodamas automobilį nepraleido, kaip tai reikalauja kelių eismo taisyklės, atvažiuojančios specialios transporto priemonės (policijos automobilio) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, bei specialiu garso signalu. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 191 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 5 d.
Šalies argumentai
A. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės poskyrio 2013-12-19 nutarimo, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-01 nutartimi A. K. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apelianto atstovė advokatė S. Baracevičienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir administracinę bylą A. K. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad su 2014-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nesutinka, kadangi mano, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą.
Pažymi, jog nutartyje teigiama, kad A. K. iš esmės pripažino pamatęs policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalu ir tai, kad nebuvo įjungęs posūkio signalo bei šalikėje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, jis nesustojo, o pagal susiklosčiusią situaciją, atsižvelgdamas į pakrautą automobilį, jame esančius keleivius, tik sumažino greitį ir policijos automobiliui pravažiavus, važiavo toliau. Tokiu būdu matyti, kad A. K. neatliko pagrindinio tokiu atveju būtinu kelių eismo taisyklių reikalaujamo veiksmo - sustoti, o taip pat neįjungė posūkio signalo. Pasak pažeidėjo atstovės, teisėja nutartyje aprašant ATPK 124¹ str. 5 d. išėjo už aprašomosios dalies ribų, nes A. K. nebuvo pateikti kaltinimai dėl posūkio signalo rodymo, jam buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad jis nepraleido, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, atvažiuojančios specialios transporto priemonės (policijos automobilio) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, bei specialiu garso signalu. Akcentuoja, kad teisėja neteisingai nurodė, jog automobilyje buvo tik keleiviai, kadangi be keleivių automobilyje buvo ir krovinys - stikliniai transformatoriai, dėl šios priežasties A. K., būdamas atsakingu, pareigingu ir pavyzdingu vairuotoju, privalėjo ne tik prisilaikyti kelių eismo taisyklių, bet ir saugiai atgabenti darbuotojus ir krovinį į darbo vietą. Nutartyje teigiama, jog bylos medžiaga taip pat nustatyti, kad kartu su A. K. važiavę jo kolegos - liudytojai V. O. ir P. G. parodė, kad A. K. nesustojo, o tik pristabdė automobilį kelyje, tik negalėjo patvirtinti ar buvo įjungtas posūkio signalas. Mano, kad teisėja neigiamai traktuoja liudytojų paaiškinimus, nes jie objektyviai negalėjo patvirtinti A. K. veiksmų, nes sėdėjo automobilio viduje ir dėl to negalėjo matyti kas vyksta automobilio išorėje. Skunde taip pat nurodo, jog teismas savo nutartyje pasisako, kad vertindamas šių liudytojų parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad visi be išimties liudytojais teisme apklausyti policijos pareigūnai parodė priešingai - jog asmuo, vairavęs transporto priemonę visiškai nesureagavo į jų automobilį ir nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų buvę galima spręsti, kad asmuo ketina stabdyti savo transporto priemonę. Be to, vertindamas liudytojų parodymus, teismas negali nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais kurie neva būtent tuo metu dalyvavo atitinkamame Tauragės AVPK Pagėgių PK priemonių plane, kurio tikslas kaip tik ir buvo nustatyti kaip kelių eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių reikalavimo pamatę policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalais ir kurį vykdant buvo pasitelkti tarnybiniai automobiliai. Byloje nėra jokių duomenų apie policijos pareigūnų suinteresuotumą ar susitarimą duoti melagingus, situacijos neatitinkančius parodymus. Pasak apelianto atstovės, jokiais normatyviais aktais nėra numatytas liudytojų - policininkų parodymų prioritetas prieš kitų liudytojų parodymus. Kaip neva byloje nėra pateikta duomenų dėl policijos suinteresuotumo, taip pat nėra įrodymų, kad liudytojai V. O. ir P. G. yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Būtent liudytojai V. O. ir P. G. patvirtino aplinkybę, kad A. K. automobilį lenkė tik vienas policijos automobilis, kurį, kaip vėliau išaiškėjo, vairavo pareigūnas R. A., o kiti 2 automobiliai stovėjo nutolėję nuo įvykio vietos. Pažymi, kad liudytojas R. A., jei jis iš tikrųjų atlikinėjo tikrintojo funkciją dėl vairuotojų laikymosi kelių eismo taisyklių, pats nesustojo ir pats nesustabdė vairuotojo - pažeidėjo, o ryšio priemonėmis perdavė šią informaciją kitiems pareigūnams. Dėl to kitų 2 policijos pareigūnų, kurie liudija byloje, ir kurie nebuvo įvyko vietoje, nematė įvykio aplinkybių, nematė kaip reagavo A. K., ar buvo rodomas posūkis ar ne, rėmėsi tik kolegos R. A. žodžiais, liudijimai yra niekiniais, todėl pagal aritmetika 3 liudytojų parodymai turi nenuginčijamą pagrindą prieš 1 liudytojo parodymus. Atstovės manymu, byloje taip pat nėra nuginčyti A. K. bei liudytojų V. O. ir P. G. parodymai, kad policijos automobilis buvo pastebėtas per vėlai, nes jis išvažiavo iš kelio lanksto ir A. K., pastebėjęs atvažiuojančią specialią transporto priemonę (policijos automobilį) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, bei specialiu garso signalu, sureagavo ir pradėjo stabdyti jo vairuojamą transporto priemonę kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Pasak atstovės, policijos automobilis sėkmingai prasilenkė su A. K. vairuojamu automobiliu, todėl iš vis nėra jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pažymi, jog byloje esant priešingiems parodymams ir įrodymams, teismas privalo atsižvelgti į teisėje galiojantį principą, kad visos byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas atsiliepimų prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 nutartis teisėta ir pagrįsta. Skundžiamos nutarties, kuria A. K. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 5 d., naikinti ir administracinę bylą nutraukti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog A. K. 2013-11-08 10.20 val., Pagėgių sav., kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 151 km, vairuodamas automobilį nepraleido, kaip tai reikalauja kelių eismo taisyklės, atvažiuojančios specialios transporto priemonės (policijos automobilio) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, bei specialiu garso signalu. Šių išvadų A. K. atstovės skundo argumentai nepaneigia.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Apelianto atstovė skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais ir kritiškai vertino kitų liudytojų parodymus. Nurodo, jog byloje nėra nuginčyti A. K. bei liudytojų V. O. ir P. G. parodymai, kad policijos automobilis buvo pastebėtas per vėlai, nes jis išvažiavo iš kelio lanksto ir A. K., pastebėjęs atvažiuojančią specialią transporto priemonę (policijos automobilį) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, bei specialiu garso signalu, sureagavo ir pradėjo stabdyti jo vairuojamą transporto priemonę kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Pasak atstovės, policijos automobilis sėkmingai prasilenkė su A. K. vairuojamu automobiliu, todėl iš vis nėra jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė remiantis visuma byloje esančių duomenų, kurių užteko konstatuoti, jog A. K. vairuodamas automobilį nepraleido, kaip tai reikalauja kelių eismo taisyklės, atvažiuojančios specialios transporto priemonės (policijos automobilio) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, bei specialiu garso signalu. Pirmosios instancijos teismas išklausė pažeidėjo ir jo atstovės, liudytojais apklausė policijos pareigūnus bei tenkinęs pažeidėjo ir jo atstovės prašymą apklausė liudytojus V. O. ir P. G., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis tik iš esmės vieno policijos pareigūno parodymais, pagrindo nėra. Be to, kaip nustatė apylinkės teismas, su kuo sutinka ir apygardos teismas, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų duotais parodymais, teismui nekilo abejonių dėl pareigūnų duotų parodymų objektyvumo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde nurodo apelianto atstovė, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti A. K. atstovės advokatės S. Baracevičienės skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. K. atstovės advokatės S. Baracevičienės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. atstovės advokatės S. Baracevičienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.