- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-74-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- Daugiabučio
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Monstavičienė Civilinė byla Nr. 2A- 74- 357/2012 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07302-2010-7
NUTARTIS
2012 m. vasario 3 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-110-79/2011 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, R. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas S. M. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 1665,54 Lt žalos atlyginimo.
Nurodė, kad yra bendrijos narys, moka kaupiamuosius mokesčius. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir nekartą kreipėsi į valdybą dėl balkono, priklausančio jo butui, remonto. Apžiūros metu nustatyti balkono defektai dėl kurių drėksta, pelija ieškovo vidaus patalpų lubos, sienos ir langokraščiai. Visus namo bendro naudojimo objektus turi tvarkyti bendrija, tačiau iki šiol niekas nedaroma, nes kai kurie nariai lėšomis neprisideda prie balkono remonto. Ieškovas teismo posėdžio metu savo reikalavimą pakeitė ir prašė atsakovės R. B. nelaikyti bylos šalimi ir priteisti padarytą žalą iš atsakovo - Daugiabučio namo bendrijos mažindamas ją iki 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nes ieškinyje minimai galimai atsiradusiai žalai atlyginti pasirinktas netinkamas atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai.
Priteisė S. M. iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 500 Lt žalai atlyginti ir 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 18,25 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) ir yra šios patalpos savininkas. Teismas nurodė, kad 2010-09-07 apžiūros metu nustatyti balkono defektai dėl kurių drėksta, pelija patalpų lubos, sienos. Byloje pateikta lokalinė sąmatą patvirtina numatomų remonto darbų ir medžiagų vertę – 1665, 54 Lt, t. y. suma, kurią ieškovas nurodė ieškinyje. DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolas patvirtina, kad 2008-03-13 buvo svarstytas klausimas dėl ieškovui priklausančio buto lubų, balkono remonto, tačiau kaip nurodė ieškovas remontas neatliktas iki šiol. Pateiktas 2011-07-07 DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo svarstytas klausimas dėl namo erkerio remonto, buvo aptarta darbų vertė ir išlaidos, kaip nurodė ieškovas dalį sumos jis davė bendrijai , o ¼ dalis už remontą priklauso mokėti bendrijai, todėl teismas laikė, kad ieškovas pagrįstai sumažino ieškinio sumą iki 500 Lt. Kadangi atsakovas DNSB nevykdė prievolės, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais teismas priteisė ieškovui 500 Lt žalos.
Iš atsakovo DNSB (duomenys neskelbtini) teismas priteisė tenkintų reikalavimų daliai teismo ir pašto išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes už galimai ieškovui padarytą žalą turėtų atsakyti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai — butų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai.
2. Apeliantas laiko, kad atsakovais dėl ieškovui galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai, ne bendrija, kadangi daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti už žalą pagal CK 6.266 straipsnį, nes nėra objektų savininkas.
3. Teismas privalėjo išaiškinti ieškovui teisę pakeisti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją tinkamu atsakovu, t. y. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkais, tačiau to nepadarė, tuo užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas S. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Laiko, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija yra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi visi bendrijos nariai, įskaitant ir ieškovą, moka kaupiamuosius mokesčius proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
2. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrija ir jos nariai susirinkimuose ne kartą svarstė klausimą dėl namo erkerio remonto, buvo aptarta darbų vertė ir išlaidos. Tokiu būdu, svarstydama šį klausimą ir priimdama sprendimus, DNSB (duomenys neskelbtini) pripažino savo prievolę veikti bendrijos nariu interesais, bei pareigą bendro naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, laiku ir tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo patalpas. Nurodo, kad bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, tai yra: bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys).
3. Teigiama, kad teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją tinkamu atsakovu ir proceso metu ieškovas turėjo galimybę šia teise pasinaudoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus specialistas atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto 8 buto balkono, esančio virš erkerio apžiūrą ir nustatė balkono defektus dėl kurių drėksta, pelija vidaus patalpų lubos, sienos ir ankokraščiai ir nurodymus dėl balkonų defektų šalinimo perdavė daugiabučio namo savininkų bendrijai. Taip pat 2010-09-29 raštu informavo, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, balkono ir erkerio konstrukcijos yra bendrosios namo konstrukcijos. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, paskaičiuota lokalinė sąmata, pagal kurią numatomų remonto darbų bei medžiagų vertė sudarytų 1665, 54 Lt. 2008-03-13 DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl ieškovui priklausančio buto lubų ir 8 buto balkono remonto, 2011-07-07 DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl namo erkerio remonto. Ieškovas dalį remonto sumos apmokėjo, o kitą dalį – 500 Lt prašė priteisti iš bendrijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bendrija nevykdė prievolės atlikti remontą, todėl priteisė prašomą 500 Lt sumą CK1.5, 6.38, 6.63 str. pagrindais.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik bendrija privalo rūpintis šių objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Gyvenamojo namo bendraturčiai turi prievolių bendrijai, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, ši prievolė yra dali ir padalijama visiems savininkams pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles. Bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra skirta namų bendrojo naudojimo patalpoms, bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti, aplinkai (priskirtam žemės sklypui) tvarkyti. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje (3k-7-345/2007) yra pažymėjęs, kad įgyvendinant teises ir pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos ir trečiųjų asmenų, susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja savininkus atstovaujanti bendrija. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl civilinė atsakomybė atsiranda bendraturčiams, kuriuos šioje byloje atstovauja bendrija. Apelianto nurodomas pažeidimas dėl bendrijos atsakomybės negalimumo ir netinkamo atsakovo nėra pagrįstas. Pagal bendraturčių tarpusavio prievoles, žalą atlygina ne bendrija, bet bendraturčiai per Bendrijai mokamas įmokas iš jos disponuojamų lėšų, tačiau byloje visų bendraturčių teisės bei pareigos įgyvendinamos per bendriją.
Bendrojo naudojimo objektų sąvoka apibrėžta ir detalizuota 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 - 2 str. 5 dalyje ir nurodoma, kad bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taip pat bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys), bendroji inžinerinė įranga ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose.
Namo bendraturčiai turėtų sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (CK 4.245 str., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai 5.2 punktas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas 23 str. 6 ir 7 dalys). Bendrieji civilinės teisės principai reglamentuoja subjekto atsakomybę už savo nuosavybės priežiūrą (eksploataciją). Nepatvirtinus vidaus naudojimo tvarkos, neatribojus atsakomybės, butų savininkai tokiu neveikimu prisiėmė pareigą atlyginti vienas kitam atsiradusius nuostolius dėl atsiradusių defektų bendrojo naudojimo konstrukcijose. Sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas ir tokiu pačiu principu sprendžiamas išlaidų pasidalijimo klausimas.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas reglamentuoja, kad buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Daugiabučių patalpų savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Bendrija nepateikė gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių, narių susirinkimų sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo nustatytos tvarkos, lėšų kaupimo suvestinės bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t., todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, neprieštarauja įstatyme nustatytoms pareigoms bendrijai.
Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto sprendimo. Tokiu būdu, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.