- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-1232-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01498-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 12 d. 6 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,74 prom. girtumas), vairavo transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad nutarimas neteisėtas, nes teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, netinkamai įvertino aplinkybes, kad anksčiau A. K., būdamas neblaivus jau yra sukėlęs eismo įvykį, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių dėl ko turėtų būti švelninama administracinė nuobauda. Institucijos nuomone, apylinkės teismo nurodytos aplinkybės negali būti priežastimi skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). ATPK 126 str. 1 d. sankcija teisės pažeidėjui numato piniginę baudą su specialios teisės atėmimu. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).
Taikant ATPK 30¹ str. 1 d., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju A. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas girtumo laipsnis – 0,74 promilės), tokiu elgesiu sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.
Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Teisės pažeidimo pobūdis, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, savaime parodo neatsakingą A. K. kaip vairuotojo požiūrį. Nors šiuo metu pažeidėjas galiojančių nuobaudų neturi, tačiau praeityje yra tris kartus baustas administracine tvarka, du pažeidimai padaryti esant neblaiviam, kas parodo, kad A. K. nėra padaręs tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidžia įstatymo reikalavimus.
Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sutiktina su Institucijos nuomone, jog apylinkės teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes sprendžiant švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos skyrimo klausimą. Su teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu buvo nuspręsta švelninti įstatymo nustatytą minimalią administracinę nuobaudą, nesutiktina. Išdėstyti argumentai, kad pažeidėjas neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, nebuvo sukeltas eismo įvykis bei nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai nesuteikia pagrindo spręsti kad tai išskirtinio pobūdžio, o vadovaujantis teismų praktika, asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ str. prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, žinodamas šias aplinkybes, ir tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam yra numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tik transporto priemonę vairavo neblaivus, kas nulėmė dabartines pasekmes. Tai, kad pažeidėjo žmona yra prastos sveikatos, nedirbanti taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė. Taip pat aplinkybės, jog vaikai yra studentai ir jų mokslas yra mokamas, negali būti pagrindu švelninti A. K. administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. vienas išlaiko šeimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teismo vertinimu, pažeidėjas turėjo įvertinti ir atsakingai žiūrėti į tai, jog būtų išvengta tokių pasekmių, nuo kurių nukentės ir kiti asmenys. Darytina išvada, jog A. K. nurodytos aplinkybės dėl ko būtina neprarasti specialiosios teisės, nesuponuoja išvados dėl aukščiau minėto išskirtinumo, neproporcingo suvaržymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 20 str. įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.
Konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai vertino A. K. nurodytas aplinkybes kaip išskirtines dėl mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimo ir tokiu būdu netinkamai ją individualizavo.
Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), ir pagrįstai A. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., tačiau už šį pažeidimą pažeidėjui paskyrė neteisingą administracinę nuobaudą, kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą pakeisti:
A. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir paskirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.