Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Bolivijos Daugiatautės valstybės pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. F. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine B. M. F. metu mažamečio I. M. M. F., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai B. M. F. fizinį skausmą;

be to jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. vasario 16 d. apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine B. M. F. metu, tyčia dešine ranka sugriebęs B. M. F. už plaukų ją tampė ir taip sukėlė nukentėjusiajai B. M. F. fizinį skausmą;

be to jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. vasario 16 d. apie 21.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, tyčia dešine ranka sugriebė mažamečiui sūnui K. M. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), už plaukų ir taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam K. M. F. fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. M. F. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, I. M. F. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2dalyje, ir paaiškino, kad B. M. F. - jo sutuoktinė. Su ja nesusipykęs, santykiai labai geri. Buvo, kad lapkričio mėnesį dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, pripažįsta tai. Verkė vaikas, manė, kad žmona jį mušė. Supranta, kad sutuoktinė jautė fizinį skausmą, jos atsiprašė, sakė, kad ir ji jam gali smūgiuoti, vėliau ji tą ir padarė. Nepilnametis sūnus I. M. M. F. nematė konflikto, jis buvo kitame kambaryje. Sūnus sėdėjo prie kompiuterio kambaryje, o jis nukentėjusiajai sudavė koridoriuje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. M. F. kaltė ir faktinės aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios B. M. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jos sutuoktinis yra I. M. F., su kuriuo susituokę gyvena 14 metų, augina du sūnus - 13 ir 8 metų, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 metų lapkričio mėnesio pradžioje, bet datos tikslios neprisimena, apie 20.00 val. ji su šeima buvo namuose. Ji liepė sūnui K. daryti namų darbus, o jis ėmė atsikalbinėti, todėl ji jam griežtai pasakė, kad jis eitų daryti namų darbus. Tada prie jos priėjo sutuoktinis I. M. F. ir norėjo nusivesti K. į kambarį, nes tuo metu jie buvo koridoriuje. Ji pasakė savo sutuoktiniui, kad sūnus nesimoko ir ji jam liepė daryti namų darbus. Tada sutuoktinis kažką jai atsakė ir dešinės rankos delnu sudavė jai per skruostą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Visą šį įvykį matė jų sūnus I. M.. Dėl sužalojimo pas medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. 1. 36, 37).

Nukentėjusiojo I. M. M. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad kažkurį vakarą mama broliui liepė daryti namų darbus, nes buvo vakaras, kažkur tarp 19.00-20.00 val., o jo brolis mamai sakė, kad „tuoj“ ar „ne“. Tada tėtis priėjo prie mamos ir vieną kartą trenkė jai dešinės rankos delnu į veidą . Tai matė pirmą kartą, išsigando, nes niekada negalvojo, kad tėtis gali mušti mamą. Po to kai tėtis mamai sudavė smūgį į veidą, neliko jokių žymių. Daugiau nematė, jog jo tėtis smurtautų mamos atžvilgiu, tik yra girdėjęs, kaip tėtis užsienio kalba keikia mamą (1 t., b. 1. 48–50).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teismo vertinimu, I. M. F. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – nukentėjusiosios B. M. F. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, kad sutuoktinis dešinės rankos delnu sudavė jai per skruostą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, kuriuos patvirtina ir nepilnamečio sūnaus parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad tėtis priėjo prie mamos ir vieną kartą trenkė jai dešinės rankos delnu į veidą, jis išsigando. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad I. M. F.2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine B. M. F. metu mažamečio I. M. M. F., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai B. M. F. fizinį skausmą. Neabejotina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

(BK 140 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 2019 m. vasario 16 d. veikos)

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, I. M. F. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir paaiškino, kad 2019 m. vasario mėnesį įvyko konfliktas su žmona. Galbūt buvo per daug išgėręs, įtarė, kad žmona su kažkuo susirašinėja žinutėmis ir norėjo pažiūrėti jos telefoną. Tada ir prasidėjo konfliktas. Nepamena, kuriuo momentu žmoną nutvėrė už plaukų, jie stumdėsi, nes jis norėjo paimti telefoną. Mano, kad tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą žmonai. Vėliau telefoną paėmė sūnus. Jis norėjo, kad sūnus atiduotų telefoną jam ir dėl to suėmė sūnui už galvos. Sugriebus vaiką už plaukų, gali būti, kad sūnus jautė fizinį skausmą. Kaip po tokių jo veiksmų jautėsi vaikas, nežino, sūnus neverkė. Grįžęs namo, visų atsiprašė. Žino, kad blogai pasielgė, daugiau taip nesielgs, nes taip elgtis nepadoru. Savo elgesį vertina blogai. Gyvena kartu su nukentėjusiąja.

Kaltinamojo I. M. F. kaltė ir faktinės aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios B. M. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. vasario 16 d. jos vyras I. M. F. grįžo namo apie 20.30 val., buvo neblaivus, tai matėsi iš jo neįprasto elgesio, kadangi buvo priekabus. Ji tuo metu buvo virtuvėje. Sutuoktinis, atėjęs į virtuvę, ėmė jai reikšti nepagrįstas pretenzijas apie tai, kad neva ji su kažkuo susirašinėja, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji ėjo iš virtuvės į kambarį, o jis buvo koridoriuje prie vonios kambario durų. Jie stovėjo vienas priešais kitą, kuomet sutuoktinis ranka sugriebė jai už plaukų ir, sugriebęs už plaukų, ėmė ją purtyti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to ją paleidęs, sutuoktinis nuėjo į virtuvę ir ji pamatė, kad jis paėmęs jos telefoną. Ji liepė jam grąžinti jos telefoną ir tarp jų įvyko susistumdymas, tačiau fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Grumtynių metu sutuoktiniui iš rankų iškrito telefonas ir telefoną paėmė sūnus K. Vyras nuėjo paskui sūnų į kambarį, o ji jam pasakė, kad iškvies policiją. Tada sutuoktinis sugrėbė ją už dešinės kojos, norėdamas pargriauti, tačiau jai fizinis skausmas tuo metu sukeltas nebuvo. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Ji nematė, ar sutuoktinis nuėjęs į kambarį paskui sūnų K. kambaryje jį tampė už plaukų. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. 1. 31, 33–37).

Nukentėjusiojo K. M. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad prisimena, kad jo tėtis I. M. F. buvo paėmęs mamos B. M. F. telefoną, o jis vėliau tą telefoną paslėpė į skalbinių dėžę, nes nenorėjo, kad tėtis rastų mamos telefoną. Manė, kad tėtis, radęs mamos telefoną, jo neatiduos, o telefone yra mamos klienčių telefono numeriai. Tėtis buvo girtas. Kada visa tai vyko, datos neprisimena. Taip pat prisimena, kad namuose, kambaryje, jo tėtis paklausė, kur yra mamos (B. M. F.) telefonas. Tėčiui jis nepasakė nieko, tada tėtis jam ranka suspaudė galvą, suėmęs už plaukų, ir tai matė jo brolis M. Kai tėtis jį sugrėbė už plaukų, jis juto fizinį skausmą galvos srityje. Tėtis netempė plaukų, nepurtė jo, tik laikė sugriebęs už plaukų, o po kurio laiko paleido. Tuo metu jis išsigando. Po šio įvykio jo tėtis jo atsiprašė, jis jam atleido. Po to prisimena, kad tėtis buvo paėmęs nuo namų raktus ir nedavė jų mamai, o mama dėl to paskambino policijai. Policija atvykusi sulaikė jo tėtį ir jį išsivežė. Nematė, kad tėtis muštų mamą. Tėvai buvo susipykę, nes tėtis galvojo, kad mama turi kitą vyrą, nors iš tikro taip nebuvo (1 t., b. 1. 58–61).

Nukentėjusiojo I. M. M. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jo tėtis I. M. F. grįžo išgėręs alaus - jis tai suprato iš jo elgesio, kalbėsenos. Namuose buvo mama B. M. F., brolis K. M. F.. Kada visa tai vyko, datos neprisimena. Virtuvėje tėtis su mama stumdėsi, nes tėtis norėjo paimti iš mamos telefoną. Tada mama pasakė, kad jie su broliu paimtų jos telefoną. Jis (I. M. M. F.) paėmė tėčiui už rankos, siekdamas neleisti paimti mamos telefono, tada telefonas iškrito jam iš rankos, jis griebė telefoną, o brolis K. paslėpė mamos telefoną į skalbinių dėžę. Paskui tėtis atėjo į kambarį ir klausė, kur telefonas, bet tiek jis, tiek brolis K. atsakė, kad nežino. Tada tėtis paėmė broliui už plaukų. Netrukus atvažiavo policija, o jis su broliu nuėjo į kambarį. Dėl ko tėtis iš mamos norėjo paimti telefoną, nežino. Tėtis mamos nemušė, tik bandė paimti iš jos telefoną (1 t., b. 148–150).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 20.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu B. M. F. už plaukų tampė sutuoktinis I. M. F. (nustatytas 1,10 promilių girtumas), taip sukeldamas jai fizinį skausmą. I. M. F. sulaikytas ir nukreiptas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (1 t., b. 1. 1).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019 m. vasario 16 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), B. M. F. nurodė, kad jos neblaivus sutuoktinis I. M. F. tampė ją už plaukų, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Namuose įvykio metu buvo du nepilnamečiai vaikai (1 t., b. 1. 8–11).

2019 m. vasario 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 12–16).

2019 m. kovo 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2019 m. vasario 16 d. garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kad B. M. F. nurodė, kad prieš ją vaikų akivaizdoje smurtauja neblaivus sutuoktinis, atiminėja raktus. Padaryta pokalbio suvestinė (1 t., b. 1. 70, 71).

Asmens blaivumo testo duomenimis 2019 m. vasario 16 d. 22.14 val. I. M. F. nustatytas 1,10 promilių girtumas, 2019 m. vasario 16 d. 22.07 val. B. M. F. nustatytas 0,00 promilių girtumas (1 t., b. 1 26–28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G459/2019(02), nustatyta, kad B. M. F. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t., b. 1. 41).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teismo vertinimu, I. M. F. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – nukentėjusiosios B. M. F. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad sutuoktinis ranka sugriebė jai už plaukų ir, sugriebęs už plaukų, ėmė ją purtyti, taip sukeldamas skausmą, taip pat nukentėjusiojo K. M. F. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad tėtis suėmė jį už plaukų, dėl ko jam skaudėjo, kuriuos patvirtino nukentėjusysis I. M. M. F., nurodęs, kad tėtis paėmė broliui K. už plaukų. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad I. M. F. 2019 m. vasario 16 d. apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine B. M. F. metu, tyčia dešine ranka sugriebęs B. M. F. už plaukų ją tampė ir taip sukėlė nukentėjusiajai B. M. F. fizinį skausmą, be to jis tą pačią dieną apie 21.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, tyčia dešine ranka sugriebė mažamečiui sūnui K. M. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), už plaukų ir taip sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam K. M. F. fizinį skausmą. Neabejotina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis atsiprašė, su sutuoktine susitaikė. Nukentėjusioji B. M. F. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su sutuoktiniu susitaikė, gyvena kartu. Kaltinamojo advokatė Albina Cirulienė prašė leisti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikyti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prisipažįsta dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, gailisi, civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė, ką B. M. F. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Vadinasi, yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytos sąlygos, tačiau vien šių sąlygų nepakanka BK 38 straipsnio taikymui, nes būtina konstatuoti ir tai, kad kaltininko asmenybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pažymi, kad dvi nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų atlikimui, 2018 m. lapkričio mėn. neteisėti veiksmai (smūgis į veidą nukentėjusiajai B. M. F.) buvo atlikti mažamečio vaiko akivaizdoje, 2019 m. vasario 16 d. viena nusikalstama veika buvo atlikta prieš nepilnametį vaiką, visi konfliktai kilo dėl menkaverčių priežasčių (vaiko verkimo ir įtarimo, kad jo sutuoktinei rašo žinutes kiti vyrai), kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, nors I. M. F. ir neteistas, tačiau 2016 m. rugpjūčio 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojai B. M. F., tačiau jau 2018 m. lapkričio mėn. įvykdė naują nusikaltimą laiduotojos / sutuoktinės atžvilgiu, o 2019 m. vasario 16 d. dar vieną nusikalstamą veiką jos atžvilgiu ir vieną nusikalstamą veiką savo mažamečio vaiko K. M. F. atžvilgiu, kas leidžia teigti, jog ankstesnis kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veiksmų padarymo, o nusikalstamas kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio. Be to, jis du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės, vieną kartą jau ir po paskutinių nusikalstamų veikų padarymo (1 t., b. l. 84).

Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl, nenustačius visų keturių privalomų sąlygų, prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius netenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-837-594/2018).

Kaltinamojo I. M. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, sunkinančios aplinkybės tos, kad dvi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei kad vieną nusikalstamą veiką padarė mažamečiui.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriama bauda arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis I. M. F. padarė tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus. Jis praeityje neteistas tačiau vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 78–83), baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta (1 t., b. l. 84), nedirba (1 t., b. l. 85), registruotas užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 86), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 77). Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas padariusį asmenį, atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias ir aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, dėl ko baudos skirti nėra tikslinga, nes tai pasunkintų ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiųjų finansinę padėtį, kadangi jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, sprendžia, kad tam, jog būtų pakeistas jo elgesys bei pašalintos priežastys, privedusios prie nusikaltimų įvykdymo, vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, kaltinamajam turi būti skiriamos BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose numatyta arešto bausmė, nustatant minimalų terminą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis (viso 9 paras). Nustatydamas pridėtinas dalis, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad iš karto po nusikalstamų veikų padarymo jis atsiprašė nukentėjusiųjų, toliau kartu gyvena šeimoje, nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimų bei kritiškai vertina savo elgesį.

Prokurorė prašė kaltinamajam paskirti arešto bausmę, ją atliekant poilsio dienomis. Kadangi skirtina bausmė neviršija 45 parų, kaltinamasis turi du nepilnamečius vaikus, kaip pats nurodė, muzikuoja, arešto bausmė skirtina atlikti areštinėje poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 16 d. 22.10 val. iki 2019 m. vasario 18 d. 15.04 val.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintinos ir leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas kaltinamajam.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskai (2 vnt.) su mažamečių nukentėjusiųjų I. M. M. F. ir K. M. F. apklausų vaizdo įrašais bei CD diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

I. M. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas padarytas 2018 m. lapkričio mėn.), ir paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

I. M. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas padarytas 2019 m. vasario 16 d.), ir paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

I. M. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikaltimas padarytas 2019 m. vasario 16 d.), ir paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir I. M. F. paskirti subendrintą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti I. M. F. 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuoti I. M. F. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 16 d. 22.10 val. iki 2019 m. vasario 18 d. 15.04 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

I. M. F. paskirtas kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti ir leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti I. M. F.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskus (2 vnt.) su mažamečių nukentėjusiųjų I. M. M. F. ir K. M. F. apklausų vaizdo įrašais bei CD diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. M. F., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.