Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (toliau – A. D.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant A. D. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityta 1 (viena) diena, kurią A. D. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 9 d., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 7 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo svetainėje, kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę E. D., apie 10 kartų užlauždamas jai rankas bei vieną kartą nustumdamas nuo sofos, tuo padarydamas kraujosruvą dešiniame dilbyje, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą kairio kelio srityje, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant A. D. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas klausimas, teigiant, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio instituto taikymui svarbių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje.

6. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ir tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc) sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kartu – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366-222/2017).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos bylos medžiagą matyti, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir tai skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, ką E. D. patvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Duomenų apie nusikalstamais A. D. veiksmais E. D. padarytą žalą, kurios atlyginimas yra viena pagrindinių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, sąlygų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Ir vis tik, vien tik šių aplinkybių, priešingai nei apeliaciniu skundu teigia A. D., sprendžiant iš aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo, BK VI skyriuje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu instituto taikymui nepakanka. Būtina konstatuoti ir tai, kad kaltininko asmenybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikaltimų.

7.1. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, kurioje konstatuota, kad nusikalstama veika žala padaroma ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir teisės saugomam interesui, todėl vien kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas negali nulemti BK 38 straipsnio taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366-222/2017). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra specifinė sritis, šiuo atveju nukentėjęs asmuo yra saistomas ryšių su kaltininku, kurie turi įtakos nukentėjusiojo elgesiui, taip pat šiam pareiškiant ir apie susitaikymą, kas sprendžiant klausimą dėl galimybės kaltininko atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, itin aktualu.

8. Sutinkant su skundžiamo nuosprendžio motyvais bei jų kontekste vertinant A. D. asmenybę, visų pirma pažymėtina, kad vertinamo konflikto metu A. D. ir E. D. siejo pakankamai įtempti, konfliktiški santykiai – A. D. teigimu, šeima ruošėsi skyryboms, nusikaltimas buvo įvykdytas A. D. apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų atlikimui. Neteisėti A. D. veiksmai E. D. atžvilgiu truko apie tris valandas, jie buvo atlikti nepilnamečio vaiko akivaizdoje (E. D. į sodybą atvyko su vaiku, telefoninio pokalbio metu, kai į įvykio vietą ji kvietė policijos pareigūnus, girdėjosi vaiko verksmas (1 t., b. l. 35-38)), konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties, A. D. siekiant išsklaidyti savo nuogąstavimus dėl sutuoktinei vėlų vakarą pranešimus rašančių asmenų, kas visumoje ne tik didina paties nuteistojo bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja apeliantą, todėl vien tai, kad šiuo metu A. D. su E. D. gyvena darnoje, augina tris mažamečius vaikus, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik nesudaro.

9. Darant šią išvadą paminėtina, kad nors praeityje A. D. teistas ir nebuvo, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojai E. D. (1 t., b. l. 116-118), tačiau jau 2018 m. balandžio 7 d. įvykdė naują nusikalstamą veiką laiduotojos/sutuoktinės atžvilgiu, kas leidžia teigti, jog ankstesnis A. D. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veiksmų padarymo. Be to, A. D. yra ne vieną kartą baustas už įvairių administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų padarymą, tame tarpe padarytų jau ir po aptariamos nusikalstamos veikos įvykdymo (2 t., b. l. 15-32).

10. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje pagrįstai manyti, jog A. D. ateityje nedarys naujų nusikaltimų, kaip to reikalaujama BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priešingai nei tai savo apeliaciniu skundu teigia nuteistasis, pagrindo nėra. A. D. asmenybė bei jo elgesys, įvertinus tiek jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek ir jo elgesį iki komentuojamo konflikto, pakankamo pasitikėjimo, reikalingo jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik nekelia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik bausmė šioje situacijoje gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti A. D. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nevertina taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas neatsižvelgiama, juolab, kad nagrinėjamu atveju A. D. paskirta pakankamai švelni bausmė.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį A. D. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.