- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-271-737/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29500-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.
D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Peugeot 307“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę – 1 100 Eur.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. J. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 06.32 val., Kaune, Rugiagėlių ir Jazminų gatvėmis vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybiniai numeriai, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. J. išteisinti, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.
3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. nebuvo nustatyta, kad D. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Neblaivumas nustatytas kai lengvasis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau stovėjo pastatytas ir variklis buvo užgesintas, automobilio raktai mėtėsi ant žemės, o jis automobilio viduje gulėjo užsimerkęs. Transporto priemonę vairavo A. J.. Šiuos faktus pripažino ir pats A. J. pirmos instancijos teisme.
3.2. Liudytoja I. S. nurodė, kad ji nematė automobilio „Peugeot“, tik girdėjo automobilio skleidžiamą garsą, o patį automobilį, apie 06.34 val. pastebėjo jau įsukusį į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nurodė, kad pravažiuojant automobilį „Peugeot“ matė stovintį vienoje vietoje, o paskui – kitoje. Liudytoja tik spėja, kad automobilį galimai vairavo D. J. vien todėl, kad stovinčio automobilio vairuotojo vietoje gulėjo jis. Panašias aplinkybes patvirtino ir kiti du liudininkai M. D. ir S. P.. Vienintelis įrodymas, kad galimai transporto priemonę vairavo D. J., buvo jo draugų pasakyti žodžiai: „Dainiau nieko nesakyk, niekas nevairavo, neįrodysite“, kurie nebuvo užfiksuoti nei „body“ kamerų.
3.3. Kritiškai vertintini liudytojos E. Š. parodymai, kad apie antrą, trečią valandą nakties matė D. J. vairuojantį lengvąjį automobilį „Peugeot“, nors įvykis fiksuotas 06.32 val. Be to, ji nurodo, kad įvykis įvyko rudenį, nors tai buvo 2022 m. rugpjūčio 27 d. Liudytoja nenurodė nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis matė apeliantą vairuojantį.
3.4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų J. Z., A. J., E. V. ir D. K. parodymais, kad automobilį vairavo A. J.. Taip pat, nevertinta, dėl kokių priežasčių policijos patruliai nesekė automobilio, nebuvo įsijungę garsinių ir šviesos sirenų, o į vietą atvyko jau tada, kai automobilio variklis buvo užgesintas ir automobilis stovėjo.
3.5. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai paskirta 90 parų arešto bausmė, neatsižvelgta, kad apeliantas yra dirbantis ir arešto bausmę atlikti jam bus sudėtinga. Jeigu būtų nuteistas, jam turėtų būti skirta bauda.
3.6. Paskirtas nepagrįstai ilgas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 5 metams. Jeigu teismas manytų kad jis padarė nusikalstamą veiką, tai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jam turėtų būti sutrumpintas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
7. Nuteistasis D. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visumą, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino D. J. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. J. sulaikymo metu (2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 06.32 val.) buvo neblaivus, tai patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad D. J. pirmojo tikrinimo – 07.06 val. metu nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 07.29 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 78). Iš esmės to neginčija ir pats nuteistasis D. J., tačiau teigia, kad automobilį įvykio metu vairavo ne jis, o A. J.. D. J. nurodo, jog jis išlipus A. J., vairavusiam automobilį, persėdęs į vairuotojo sėdynę, miegojo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. J. taip pat teigė, jog įvykio metu, automobilį vairavo jis, o ne D. J., tačiau iki atvykstant policijos pareigūnams išlipo iš automobilio ir išėjo. Visgi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, šią nuteistojo versiją atmetė kaip neįtikinamą ir liudytojų A. J., J. Z. ir E. V. parodymus laikė nepatikimais, kam iš esmės pritaria ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija.
10. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismo nebuvo nustatyta, kad D. J. būdamas neblaivus 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 06.32 val. vairavo automobilį „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija šiuos apelianto skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, rėmėsi teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, liudytojų policijos pareigūnų I. S., M. D., S. P., parodymais, liudytojos A. R.-F. bei liudytojos E. Š. parodymais. Liudytoja A. R.-F. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 06:30 val. ryto, išgirdo labai garsų važiuojančio automobilio garsą, pažiūrėjusi per langą pamatė, kad jos kieme ant įvažiavimo stovi nematytas automobilis ir policijos pareigūnų automobilis. Kas parodo, kad kaltinamojo automobilis ir policijos pareigūnai privažiavo liudytojos kiemą praktiškai tuo pačiu metu. Nors liudytoja E. Š. ir tiesiogiai nematė, kad D. J. būtent sulaikymo metu (apie 06:30 val.) vairavo transporto priemonę, tačiau ji matė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 27 d. naktį, apie 3 val. vairavo automobilį, o apie 6 val. jai einant į darbą, vaikinai, tame tarpe ir kaltinamasis, dar stovėjo prie šio automobilio, šalia buvo alkoholio buteliai. Ji paskambino policijai ir apie tai pranešė. O ta aplinkybė, kad pusvalandžio bėgyje automobilis, kuriame prie vairo sėdėjo būtent D. J., buvo sulaikytas jau kitoje vietoje, parodo, kad vis tik automobiliu laikotarpyje nuo 6 iki 6.30 val. buvo važiuota. E. Š. parodymus patvirtina ir išrašas iš policijos duomenų bazės, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. 6 val. 4 min. telefonu gautas E. Š. pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje stovi automobilis Peugeot valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja D. J. ir galimai yra neblaivus. Asmenys su automobiliu važinėja aplink rajoną nuo 3 h be duslintuvo ir garsiai klausosi muzikos bei rėkauja“. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. P. nurodė, kad atvykę pagal pranešimą į įvykio vietą, išgirdo garsiai važiuojantį automobilį, kurį pradėjo sekti. Matė, kad automobilis įsuko į kiemą, staigiai sustojo, užgesino variklį. Matė, kad užgeso užpakalinės šviesos, niekas iš automobilio neišlipo, priėjus prie automobilio, už vairo sėdintis asmuo neigė vairavęs automobilį, vengė girtumo patikrinimo. Policijos pareigūnas M. D. apklausiamas liudytoju patvirtino analogiškas aplinkybes Taip pat nurodė, kad priėjęs prie automobilio girdėjo kaip vienas iš automobilio keleivių pasakė „nieko nesakyk, niekas čia nevairavo“, nors jis pats tą patį automobilį matė pieš keturias ar penkias minutes stovintį kitoje vietoje. Policijos pareigūnas M. D. pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 06.27 val. pastebėjo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kol ėjo link jo norėdamas patikrinti, automobilis nuvažiavo, pagal automobilio skleidžiamą stiprų ir aiškų sugedusio duslintuvo garsą, jis su kolegomis automobilį pavijo ties namu (duomenys neskelbtini), esančiu Jazminų g., kai automobilis jau buvo įsukęs į šio namo kiemą. Automobilio variklio dangtis buvo šiltas, matėsi automobilio staigaus stabdymo vėžės įsukant į kiemą, automobilio rakteliai buvo numesti ant kilimėlio prie priekinės keleivio sėdynės. Automobilio viduje sėdėjo trys asmenys, visi jie buvo užmerkę, priėjus prie vairuotojo D. J. pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, visi asmenys buvę automobilio salone pradėjo garsiai rėkti, kad „niekas nevairavo, nieko neįrodysit, Dainiau nieko nekalbėk, nieko nesakyk“ (1 t., b. l. 45-46). Liudytoja policijos pareigūnė I. S. pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino girdėjusi automobilio keliamą triukšmą, pastebėjo automobilį, stovintį prie įvažiavimo į kiemą, jame sėdėjo neblaivūs asmenys, jie išlipę iš automobilio pradėjo neigti, kad vairavo. Liudytoja pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo pagarsintus parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 06.27 val. būnant Marių gatvėje pastebėjo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo sankryžoje prie kitų automobilių, automobilio vairuotojas užkūrė automobilį, kuris skleidė garsų triukšmą ir nuvažiavo, jie apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui skleidžiamą garsą. Tą patį „Peugeot“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 06.34 val. pastebėjo jau įsukusį į (duomenys neskelbtini) kiemą. Jie iškart sustojo, priėjo prie automobilio, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo D. J., šalia vairuotojo sėdėjo J. Z. ir ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo E. V.. Automobilio variklio dangtis buvo šiltas, matėsi automobilio staigaus stabdymo vėžės įsukant į kiemą, automobilio rakteliai buvo numesti ant kilimėlio prie priekinės keleivio sėdynės. Jai su kolegomis priėjus prie minėtų asmenų, visi asmenys buvo užmerkę akis, priėjus prie vairuotojo pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, visi asmenys pradėjo garsiai rėkti, kad „niekas nevairavo, nieko neįrodysit, D. nieko nekalbėk, nieko nesakyk“ (1 t., b. l. 39-40). Alkoholio matuoklio duomenimis 07.29 val. – nuteistajam antruoju blaivumo patikrinimo bandymu buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Taigi, nors nuteistasis ir nebuvo sustabdytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę, tačiau aptarti liudytojų parodymai bei kiti pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai suteikia pagrindą daryti išvadai, kad būtent D. J. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sujungus aptartus įrodymus į loginę ir nuoseklią visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, pakarotinai įvertinęs pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų dėl apelianto kaltės, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų betarpiškai atliekančių savo darbines funkcijas duotais parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojų A. R.-F. bei E. Š. parodymai.
12. Liudytojo A. J. versija, kad būtent jis vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir prieš pat atvažiuojant policijos pareigūnams išlipo iš automobilio, paneigta apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kad nuo automobilio sustojimo momento iki jiems prieinant prie automobilio, niekas iš automobilio neišlipo. Apeliantas bei kartu su juo sulaikymo metu automobilyje buvę liudytojai J. Z. ir E. V. šios aplinkybės nenurodė įvykio vietoje, o versija, kad automobilį vairavo būtent A. J., iškelta vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Be to, apkaustų policijos pareigūnų parodymams, kad iš automobilio niekas neišlipo, prieštarauja ir liudytojo J. Z. išsakyta versija, jog D. J. sėdėjo gale, o kai atvažiavo policija, jis persėdo į priekį. Be to, ir pats D. J. pirmos instancijos teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl jis persėdo į vairuotojo vietą, jeigu automobilio nevairavo. Taigi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme apelianto bei liudytojų J. Z., E. V., A. J. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaravo kitiems ištirtiems įrodymams, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip nepatikimus.
13. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma, iš kurios teismas padarė teisingas išvadas apie D. J. kaltumą ir to nepaneigia nuteistojo skunde išdėstyti argumentai.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei ištirtus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas pagrįstai D. J. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
Dėl bausmės
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatė.
16. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. D. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo skirta 90 parų arešto bausmė. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad D. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kad jo veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. ankščiau buvo teistas du kartus (2 t., b. l. 132-137), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 130-144). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų 10 kartų už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, 2 kartus už eismo įvykių sukėlimą neturint teisės vairuoti, 1 kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino D. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo D. J. paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad būtent arešto bausmė yra tinkama sulaikyti D. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl švelninti paskirtą bausmę neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, pagrindžiančius arešto bausmės ir jos dydžio parinkimą, be to D. J. 2021 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas arešto bausme, kas eliminuoja nuteistajam galimybę taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantui bus sunku atlikti arešto bausmę bei pateikta būsto nuomos santykius pagrindžianti sutartis, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.
17. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam turėtų būti skirta baudos bausmė, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl jo baudos sumokėjimo galimybės yra labai abejotinos. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino
18. D. J. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams – taikymo terminą. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti.
19. BK 68 straipsnio (iki 2022 m. lapkričio 1 d. galiojusi straipsnio redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. padarė nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.
21. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmojo tikrinimo – 07.06 val. metu nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 07.29 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 78). Taip pat D. J. automobiliu važiavo ne vienas, gyvenvietėje, taigi dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ankstesnius apelianto padarytus KET pažeidimus (1 t., b. l. 130-144), kurie patvirtina, kad D. J. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų 10 kartų už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, 2 kartus už eismo įvykių sukėlimą neturint teisės vairuoti, 1 kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ir tai, kad D. J. nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.
22. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, D. J. nėra per griežtos, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.