- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-737-570/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00513-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pažeidėjas
- M. L.
- Advokatai
- Andželika Vosyliūtė
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jos atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. kaltinama tuo, jog 2016-04-06 apie 20 val. 50 min. Gedimino g. 11, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį AV, neturėdama teisės vairuoti, kai teisės vairuoti šią transporto priemonę nėra įgijusi. Tokiais savo veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d.
M. L. taip pat kaltinama tuo, jog 2016-04-29 apie 18 val. 20 min. Vytauto-Vingio g. sankryžoje, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį AV, neturėdama teisės vairuoti, kai teisės vairuoti šią transporto priemonę nėra įgijusi. Tokiais savo veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu M. L. dėl šių pažeidimų kalta prisipažino pilnai, nuoširdžiai gailisi. Jos atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė pateikė prašymą dėl šios administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Nurodė, jog policijos pareigūnai, M. L. surašydami administracinių teisės pažeidimų protokolus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 9 p. ir policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2014-06-10 raštu Nr.5-S-2017 „Dėl apribojimų vairuoti transporto priemones“ priėmė sprendimą apriboti M. L. įgyti teisę vairuoti transporto priemones iki 2017-04-29. M. L. VĮ „Regitra“ 2016-05-04 neleido laikyti valstybinio praktikos (vairavimo) egzamino, kadangi jai jau yra apribota teisė įgyti teisę vairuoti transporto priemones iki 2017-04-29, todėl M. L. jau yra nubausta už 2016-04-06 ir 2016-04-29 pažeidimus. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 str. 9 p. sankcija (už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones) pagal savo pobūdį yra administracinė nuobauda, kuri buvo pritaikyta policijos pareigūnų, surašiusių administracinių teisės pažeidimų protokolus. Pagal SEAKĮ 22 str. 9 p. baudimas pasireiškia tuo, jog teisę vairuoti transporto priemones gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo pažeidimo padarymo dienos, o pagal ATPK 128 str. 1 d. už analogišką veiką baudžiama bauda nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administraciniu areštu. M. L. paskirtas apribojimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones metams laiko yra pakankamai griežtas ir atitinka ATPK 21 str. 1 d. 4 p. nuobaudos rūšį – specialiosios teisės atėmimą. Nurodo, jog principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Taigi prašymas grindžiamas dvigubo baudžiamumo negalimumo principu.
Iš M. L. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės pateikto Marijampolės AVPK rašto „Dėl duomenų pateikimo“ matyti, jog M. L. už vairavimą transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai ji nėra įgyta, duomenis į Administracinių teisės pažeidimų registrą 2016-04-29 įvedė Marijampolės AVPK pareigūnas, vadovaudamasis SEAKĮ 22 str. 9 d. bei policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2014-06-10 raštu Nr. 5-S-2017 „Dėl apribojimo įgyti teisę vairuoti transporto priemones”. Teismas nesutinka su prašyme nurodytu argumentu, jog apribojimas M. L. įgyti teisę vairuoti transporto priemones ATPK 21 str. prasme gali būti prilygintas organų ar pareigūnų skiriamai administracinei nuobaudai, kadangi iš esmės buvo tik įvesti duomenys registre apie tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, t.y. jam taikomi tam tikri apribojimai (nepatogumai), numatyti specialiame įstatyme.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 224 str. 1 d. įtvirtinta, jog administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriuose protokolai surašyti pagal ATPK 128 str. 1 d. nagrinėja apylinkių teismai. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog nutarimu nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d., padarymą gali skirti išimtinai tik teismas. Šiuo atveju M. L. atžvilgiu Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. R. jokio nutarimo nepriėmė. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta, jog duomenų įvedimas į administracinių teisės pažeidimų registrą yra administracinė nuobauda.
M. L. atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė poziciją dėl šios administracinės bylos nutraukimo grindžia non bis in idem principu. Teismas pažymi, jog non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, be kitų svarbių aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas) ir ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Kaip minėta, apribojimas M. L. įgyti teisę vairuoti transporto priemones nelaikytinas administracine nuobauda, todėl šiuo atveju nėra pažeidžiamas non bis in idem principas. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nustatyta, jog M. L. teismo anksčiau nebuvo nubausta už administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos jai 2016-04-06 ir 2016-04-29 surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Todėl vadovaujantis ATPK 280 str. 8 p., kaip nurodo M. L. atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė, nutraukti šią administracinio teisės pažeidimo bylą nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
M. L. atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė prašymą dėl ATPK 30¹ str. taikymo. Nurodo, jog pažeidimais jokia žala nepadaryta, pažeidimus M. L. padarė pirmą kartą, pagal ATPK bausta niekada nebuvo, šiuo metu yra dar kartą išlaikiusi teorijos egzaminą B kategorijai įgyti, sėkmingai užbaigusi vairavimo mokymo kursus ir išlaikiusi galutinę mokyklinę praktikos įskaitą B kategorijai įgyti. Yra moksleivė, pažeidimų padarymo metu buvo nepilnametė, savo lėšų ar turto neturi, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Be to, atkreipė dėmesį, jog ji yra įgijusi teisę vairuoti B1 ir AM kategorijų transporto priemones, todėl būdama nepatyrusi, nepasidomėjo vairuojamos transporto priemonės variklio galingumu ir vairavo per didelio galingumo transporto priemonę.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir pan.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes – neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. M. L. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Pažeidėjai administracinės teisė pažeidimo protokolai surašyti 2016-04-06 ir 2016-04-29, tai reiškia, jog pažeidėjos atžvilgiu vieną kartą surašius protokolą, ji toliau vairavo automobilį, neturėdama teisės jo vairuoti ir nepasimokė iš netinkamo savo elgesio. Laikytina, kad pažeidėjai dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pažeidėja gailisi dėl padaryto pažeidimų ir pažeidimų padarymo metu buvo nepilnametė) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Nustatytas faktines aplinkybes ir M. L. kaltę padarius pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d. be jos pačios visiško prisipažinimo įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolai ROIK: 16056726819 ir 16057486389, Marijampolės AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimai dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašai apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, asmens duomenys.
Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų, numatyto ATPK 128 str. 1 d. sudėtį. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.
Kaip minėta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidėja prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų bei tai, kad teisės pažeidimus padarė būdama nepilnametė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 128 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. ATPK 24 str. 4 d. numatyta, kad už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse. Skiriant M. L. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimus, nuoširdžiai gailisi, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisės pažeidimus M. L. padarė būdamas nepilnamete, ji anksčiau administracine tvarka nebausta, todėl jai skirtina pusė minimalios ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos – 144 Eur. Tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinės nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str. 4 d., 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str.,
nutaria:
M. L. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą (2016-04-06 pažeidimas), numatytą ATPK 128 str. 1 d., ir jai paskirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.
M. L. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą (2016-04-29 pažeidimas), numatytą ATPK 128 str. 1 d., ir jai paskirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinus, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.
Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjai išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinius kodus ROIK, kurie yra – 16056726819 ir 16057486389. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimo kopiją siųsti Marijampolės AVPK.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.