Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. sausio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. SP1-4185 „Dėl šalpos išmokos mokėjimo sustabdymo S.Š.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Pagal Įstatymo 18 straipsnį šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas S.Š. 2006 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyrių prašydamas skirti šalpos pensiją (b.l. 27-30). 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. SP1-85 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas paskyrė šalpos išmokas asmenims, inter alia pareiškėjui S.Š. (b.l. 35-36). Vėlesniais atsakovo administraciniais aktais – 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. SP1-389, 2008 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. SP1-1795, 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. SP1-585, 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. SP1-3297 šalpos išmokos dydžiai buvo perskaičiuojami (b.l. 37-44). 2015 m. rugsėjo mėn. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos raštu (b.l. 46) informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2015 m. rugsėjo 28 d. duomenimis S.Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. kovo 5 d. atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtą informaciją bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalimi, 22 straipsnio 5 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas ginčijamu 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. SP1-4185 „Dėl šalpos išmokos mokėjimo sustabdymo S.Š.“ sustabdė pareiškėjui šalpos pensijos mokėjimą nuo 2015 rugsėjo 1 d. ir nustatė, jog pareiškėjui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. permokėta 1407,52 Eur ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. permokėta 1269,00 Eur, iš viso permokėta 2676,52 Eur šalpos pensijos suma (b.l. 45).

Įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumus, 5 dalyje įtvirtinta, jog šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenims, kuriems Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, pirmos dienos. Kai pasibaigia kardomasis kalinimas (suėmimas), taip pat kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo vietos, iš priverstinio gydymo įstaigos, iš specialios auklėjimo įstaigos, paskirta šalpos išmoka, gavus reikiamą prašymą, vėl pradedama mokėti nuo dienos, einančios po jo paleidimo dienos, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką. Minėta įstatymo nuostata leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuo 2014 m. balandžio 1 d. pareiškėjas S.Š., kaip laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, neturėjo teisės gauti šalpos išmokų.

Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 15 punktu, šalpos išmokos gavėjas ar vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Tokia pati pareiga nustatyta ir prašymo šalpos išmokai gauti formoje, kurią kreipdamasis į atsakovą 2006 m. gruodžio 21 d. užpildė pareiškėjas. Kadangi S.Š. Įstatymo 19 straipsnio 15 punkte įtvirtintos pareigos nevykdė ir informaciją apie pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gavo tik 2015 m. rugsėjo mėnesį iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl dėl šalpos išmokos pareiškėjui mokėjimo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. susidarė 2676,52 Eur šalpos pensijos permoka. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog jeigu šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas, o visa permokėtos šalpos išmokos suma neišieškota, likusi skola išieškoma iš savivaldybės administracijos mokamos bet kurios kitos išmokos. Jeigu asmuo jokių išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Analizuojant skundžiamą 2015 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. SP1-4185 teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi atsakovo 2015 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. SP1-4185 turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatavus, kad Įstatymo 22 straipsnio 5 dalis imperatyviai draudžia mokėti šalpos išmoką asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, ir pripažinus, jog pareiškėjas apie jo nuo 2014 m. kovo 5 d. atliekamą laisvės atėmimo bausmę atsakovo per Įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą 10 dienų terminą neinformavo, darytina išvada, jog 2676,52 Eur šalpos pensijos permoka susidarė būtent dėl atsakovo S.Š. neteisėto neveikimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius jokių ginčijamo 2015 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. SP1-4185 „Dėl šalpos išmokos mokėjimo sustabdymo S.Š.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo S.Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S.Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.