Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. SP1-4185, kuriuo vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalimi ir 22 straipsnio 5 dalimi, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sustabdytas pareiškėjui paskirtos šalpos pensijos mokėjimas (1 punktas), nustatyta, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui permokėta 2 676,52 Eur šalpos pensijos (2 punktas); paprašyta, pareiškėjo šią permoką iki 2016 m. sausio 1 d. grąžinti į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sąskaitą (3 punktas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, jog atlikdamas pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę nėra valstybės tinkamai aprūpinamas ir išlaikomas, šalpos pensiją, kuri buvo vienintelis jo pajamų šaltinis, naudojo maisto ir higienos priemonių pirkimui.

Dėl pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių esą jis pataisos namuose valstybės nėra aprūpinamas jo sveikatai tinkančiu maistu ir jam reikalingomis higienos priemonėmis, skiriamą šalpos pensiją naudojo šioms reikmėms, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo (laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens) materialinio, buitinio ir sveikatos priežiūros klausimai nepatenka į Valstybinių šalpos išmokų įstatymo reguliavimo sritį ir šioje byloje nenagrinėtini.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinio, buitinio aprūpinimo ir sveikatos priežiūros klausimus įstatymų lygmenyje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XIV skyrius (173-175 straipsniai). Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems: užtikrinamos reikiamos buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (1 dalis); jiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne, išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę (2 dalis); nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (3 dalis); gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (4 dalis); neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos (5 dalis); kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka pagal patvirtintus šių išmokų kriterijus (7 dalis); mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (8 dalis). Šias Bausmių vykdymo kodekso normas įgyvendina poįstatyminiai teisės aktai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims pagal atitinkamus kriterijus (dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, dirbančioms moterims, nedirbančioms moterims, nepilnamečiams). Šio Vyriausybės nutarimo 2.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ligonių, laikomų laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neteko galios, galioja Higienos norma HN 134:2015) 9 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus [4.21]. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Šios Taisyklės (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr.100 redakcija) nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose. Maitinimo organizavimo taisyklėse nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas). Nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas, o nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas). Higienos normos HN 76:2010 63 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. nuoroda [4.20] nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (galioja 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija). Bausmių vykdymo kodeksas ir jo normas detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai numato galimybę nuteistiesiems už savo asmeninėse sąskaitose turimas lėšas pirkti maisto produktus ir kitus nedraudžiamus laisvės atėmimo vietose turėti reikmenis. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad valstybė numato laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų materialinį, buitinį aprūpinimą ir sveikatos priežiūrą minėtų specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Jei pareiškėjas turi pagrindą manyti, kad jo (laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens) teisės materialinio, buitinio aprūpinimo ar sveikatos priežiūros srityje yra pažeidžiamos, jas gali ginti Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybinių šalpos išmokų įstatymas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų materialinio, buitinio aprūpinimo ir sveikatos priežiūros klausimų sprendimui netaikytinas.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo tikslas – nustatyti valstybines šalpos išmokas asmenims, kuriems dėl jų neįgalumo, amžiaus ar dėl kitų šiame įstatyme nustatytų priežasčių teikiama valstybės šalpa (VŠIĮ 1 str. 1 d.).Šalpos išmokos – mėnesinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka neįgaliems vaikams, nedarbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, vaikams našlaičiams, kitiems šiame įstatyme nurodytiems asmenims (VŠIĮ 2 str.11 d.).Šalpos išmokų mokėjimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos (VŠIĮ 4 str.1 d.).Šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinių šalpos išmokų įstatymo ir Vyriausybės patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (VŠIĮ 18 str.).

Byloje nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. SP1-85 (su pakeitimais) paskyrė pareiškėjui šalpos išmoką (šalpos pensiją) nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2999 m. sausio 1 d. (t.y. neterminuotai) kaip asmeniui, neįgaliam nuo vaikystės.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnis numato šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytas ypatumas, kad šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenims, kuriems Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, pirmos dienos. Kai pasibaigia kardomasis kalinimas (suėmimas), taip pat kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo vietos, iš priverstinio gydymo įstaigos, iš specialios auklėjimo įstaigos, paskirta šalpos išmoka, gavus reikiamą prašymą, vėl pradedama mokėti nuo dienos, einančios po jo paleidimo dienos, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką.

Pažymėtina, kad Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnyje numatytas paskirtų šalpos išmokų sustabdymas yra terminuota priemonė, kurios pradžią ir pabaigą lemia atitinkami teisiškai reikšmingi faktai. Paskirtų šalpos išmokų mokėjimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, turintiems teisę į tokią išmoką, šalpos išmokos sustabdymo pradžia siejama su tokių asmenų nuteisimu (nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo nuteisti), o pabaiga su paleidimu iš įkalinimo vietos ( gavus reikiamą prašymą, pradedama mokėti nuo dienos, einančios po paleidimo dienos). Faktas, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją atlieka pataisos namuose byloje yra nustatytas. Šis faktas atsakovui buvo pagrindas taikyti Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir stabdyti pareiškėjui paskirtos šalpos pensijos mokėjimą.

Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalį šalpos išmokos gavėjas ar vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Savivaldybės administracija privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui arba vienam iš jo tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Jei šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2015 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. SP1-4185 įžanginėje dalyje šio įsakymo priėmimo faktiniu pagrindu nurodyta VRM Informatikos ir ryšių departamento 2015 m. rugsėjo 25 d. pažyma „Dėl informacijos pateikimo“. Šią pažymą atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui kaip dokumentą, kuris buvo 2015 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. SP1-4185 priėmimo faktinis pagrindas (b.l.10-12). Minėtoje pažymoje VRM Informatikos ir ryšių departamentas informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją apie tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2015 m. rugsėjo 28 d. duomenimis S. Š. nuo 2014 m. kovo 5 d. atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nurodyta aplinkybė esą apie jo buvimo vietą Socialinės paramos skyrių 2015 m. rugsėjo mėnesį informavo apelianto motina nepagrįsta įrodymais. Pareiškėjas šią aplinkybę abstrakčiais teiginiais nurodė tik apeliaciniame skunde. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. kovo 5 d. Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalį, pranešimas apie šį faktą turėjo būti pateiktas per 10 dienų. Taigi net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų įrodęs pranešimo jo nurodytu būdu faktą, jo nurodytas pranešimo laikas (2015 m. rugsėjo mėnuo) neatitinka Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje nustatytų pranešimo apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, terminų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje nustatytos pareigos pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos mokėjimui. Pareiškėjo teiginius, esą Socialinės paramos skyrius jo neinformavo apie galimas nepranešimo pasekmes, paneigia bylos įrodymai. Pareiškėjo 2006 m. gruodžio 21 d. prašyme šalpos išmokai gauti (SP-6 formoje), be kita ko, yra įrašai (įsipareigojimo per nustatytą terminą pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos mokėjimui, ir nepranešimo pasekmes išaiškinantys tekstai), taip pat duomenys apie informacinio lapelio įteikimą, patvirtinti pareiškėjo parašu, įrodantys, kad priimant pareiškėjo prašymą šalpos išmokai gauti jam buvo išaiškinta pareiga per Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje nustatytą terminą pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos mokėjimui, išaiškintos nepranešimo teisinės pasekmės. Pareiškėjui neįvykdžius minėtos įstatymu nustatytos pareigos, atsakovas, gavęs iš VRM informatikos ir ryšių departamento informaciją apie aplinkybes, apie kurias per įstatymu nustatytą terminą Socialinės paramos skyriui turėjo pranešti pareiškėjas ar jį atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalimi, turėjo pagrindą konstatuoti šalpos pensijos permoką ir pasiūlyti pareiškėjui ją grąžinti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė objektyviai, visapusiškai, spręsdama ginčą materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d.sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.