Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų V. P. ir D. P. (D. P.) solidariai nukentėjusiajai V. I. priteista 79,75 € nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas D. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018-08-06, apie 20 val., būdamas prie pastato, esančio Jeruzalės g. 17, Vilniuje, veikdamas kartu su D. P., atvirai pagrobė nukentėjusiosios V. I. turtą, t. y. pribėgęs prie nukentėjusiosios V. I. iš jos rankų išplėšė jai priklausančią rankinę, kurios vertė 50 €, kurioje buvo jos vardu išduota „Swedbank“ banko kortelė, parduotuvės „Iki“, „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, 80 € grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“ A5, kurio vertė 500 €, su dėklu, kurio vertė 15 €, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurio vertė 10 €, „Vilniečio kortelė“, kurios vertė 5 €, su 15 vienetų vienkartinių visuomeninio transporto važiavimo bilietų, kurių vieneto vertė 0,65 € (iš viso 9,75 €), po ko, D. P. iš nukentėjusiosios kairės rankos ištraukė pirkinių krepšį, kuriame buvo 2 buteliai 0,7 l talpos degtinės „Zelionaja marka“ („Kedrovaja“ ir „Tradicionaja“), kurių vieneto vertė 8 € ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu iš V. I. atvirai pagrobė turtą, kurio vertė 605,75.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Taip pat, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. V. P. pripažintas kaltu padaręs tyčinę turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Taip pat nuteistajam V. P. pagrįstai nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad jam inkriminuotą nusikaltimą V. P. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas V. P. asmenybę, šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios nevertina.

8. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, V. P. praeityje teistas 11 kartų, tarp jų ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (vagystės, plėšimas), baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. P. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus labai trumpam laiko tarpui (šiek tiek daugiau nei mėnesiui) po jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, dėl savanaudiškų tikslų. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad V. P. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Apeliantas teigia, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių duomenų, kad V. P. oficialiai dirbtų, nėra. Be to, pažymėtina, kad nei gyvenamoji vieta, nei tariamas darbas nesulaikė V. P. nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl ankščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. skyrė griežčiausią jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

9. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad apeliantas charakterizuojamas neigiamai, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą paskyrė V. P. laisvės atėmimo bausmę, artimesnę sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (2 metus ir 3 mėnesius). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bausmės vidurkis – 3 metai ir 1,5 mėnesio, o pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnę nei vidurkis bausmę, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu (iki 1 metų 6 mėnesių). Taigi paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienam nuteistajam bausmė yra individualizuojama įvertinus konkrečias su tuo asmeniu susijusias aplinkybes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė kitam nuteistajam švelnesnę bausmę, nereiškia, kad bausmė apeliantui buvo individualizuota netinkamai.

10. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.