Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-14 · Civilinė byla Nr. e2S-484-590/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-14
Bylos Nr.
e2S-484-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36377-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Palangos miesto apylinkės teismui
Kategorijos
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-484-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36377-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6.2.; 121.14.;121.2.;122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7193-595/2015 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Palangos miesto apylinkės teismui ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai D. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtais teisėjos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas 900 Lt bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato teisinei pagalbai civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme teisėjos D. V., atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartimi teismas priėmė ieškovės ieškinį ir pašalino iš civilinio proceso ieškinyje dėl žalos atlyginimo trečiuoju asmeniu įtrauktą Palangos miesto apylinkės teismą ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėją D.V.. Nurodė, kad ieškinyje įtraukti tretieji asmenys Palangos miesto apylinkės teismas ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėja D. V., tačiau pagal Civilinio kodekso nustatytą reglamentavimą valstybė atlygina dėl jos institucijų kaltės atsiradusią žalą, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga į civilinį procesą dėl žalos atlyginimo papildomai įtraukti pačią teisėją bei apylinkės teismą, kuriame ji dirba. Remiantis nurodytomis teisės normomis, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiuoju asmeniu nurodyto teismo bei teisėjos dalyvavimas byloje tik apsunkintų bylos nagrinėjimą ir užvilkintų civilinį procesą, todėl ieškinyje nurodyti tretieji asmenys šalintini iš proceso.

Atskiruoju skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartį. Nurodo, kad asmenų, dėl kurių veiksmų galimai atsirado žala valstybei, pašalinimas iš proceso greta kitų teismo ieškinio priėmimo bei nagrinėjimo trukdžių šioje byloje laikytinas šališkumo nagrinėjant bylą išraiška. Sprendimo, kuris turi įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms priėmimas sąlygotų tokio sprendimo neteisėtumą. Todėl tokio trūkumo palikimas būtų naudingas tik atsakovams, siekiant tokį sprendimą panaikinti ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju. Nagrinėjamoje byloje tikėtina, kad gali būti nustatyta ne tik bylą dėl testamento nagrinėjančio teismo ir teisėjos kaltė, bet galima ir tyčia kaip kaltės forma akivaizdžiai ir sąmoningai vilkinant procesą. Todėl, nors kaltės formos nustatymas būtų reikšmingas tik valstybės byloje prieš kaltus žalos padarymu asmenis, tačiau šio teismo sprendimas neabejotinai gali turėti įtakos įtrauktų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Aktualiu atveju yra galima ne tik civilinė, bet ir kitokio pobūdžio šių trečiųjų asmenų teisinė atsakomybė (pvz. tarnybinė, administracinė, institucinė ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, remdamasi tais pačiais šiame ieškinyje nurodytais pagrindais, nustatyta tvarka pareiškė nušalinimą bylą dėl testamento nagrinėjančiai teisėjai, tačiau šis nušalinimas Palangos miesto apylinkės teismo pirmininko nutartimi buvo atmestas. Tai sąlygoja aplinkybę, kad galimai teisėjos padaryta žala nebuvo užkardyta institucine teismo pirmininko galimybe laiku nušalinti teisėją, kuomet šio teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi, taip pat procesiniai (ar netgi etikos) pažeidimai buvo akivaizdūs. Todėl pagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu yra įtraukta ne tik žalos padarymu kaltinama Palangos miesto apylinkės teismo teisėja D. V., bet ir Palangos miesto apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas ieškovės ieškinio priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartį, tačiau atskirojo skundo argumentai dėstomi dėl nutarties dalies, kuria tretieji asmenys pašalinti iš proceso, panaikinimo.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu. Atsiradus papildomam bylos dalyviui, neišvengiamai pasidaro ilgesnis bylos teisminis nagrinėjimas, padidėja bylos nagrinėjimo (bylinėjimosi) išlaidos, kurias patiria tiek dalyvaujantys byloje asmenys, tiek valstybė, kurios vardu veikia teismas. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimui į bylos procesą turi egzistuoti teisinis pagrindas – bylos išsprendimo įtaka trečiojo asmens teisėms ir/ar pareigoms. Nepakankamas privalomam įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu yra netgi toks atvejis, kai, išsprendus bylą, būtų nustatyti prejudiciniai faktai, turintys reikšmę šio asmens materialinėms teisėms ir / arba pareigoms. Įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų gali būti privalomas ir neišvengiamas, o gali būti išsprendžiamas, atsižvelgiant į bylos proceso sudėtingumą, trukmę, proceso pažangą, šalies, kurios pusėje įtraukiamas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valią ir kita (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2106-585/2015). Pažymėtina, kad valią į bylą įtraukti Palangos miesto apylinkės teismą ir šiame teisme dirbančią teisėją yra išreiškusi tik apeliantė (ieškovė). Visgi, nei procesinėms, nei materialinėms apeliantės teisėms, teisėjo, kurio veiksmai skundžiami, įtraukimas ar neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu apskritai neturi jokios reikšmės. Nedalyvavusiam byloje asmeniui netaikomas prejudicinio fakto poveikis, todėl toks faktas, ketinant jį panaudoti prieš nedalyvavusį byloje asmenį, kitoje byloje turi būti įrodinėjamas iš naujo, tačiau prejudicinio fakto poveikio taikymas trečiųjų asmenų, esančių atsakovo pusėje, šiuo atveju apeliantei (ieškovei) nėra aktualus. Pati apeliantė atskirajame skunde teisingai nurodo, kad kaltės formos nustatymas būtų reikšmingas tik valstybės byloje prieš kaltus žalos padarymu asmenis. Apeliantės nurodomos kitos atsakomybės formos (tarnybinė, administracinė, institucinė ir kt.), kurios galimai galėtų būti taikomos prašomiems įtraukti į bylą tretiesiems asmenims yra nesusiję su bylos nagrinėjimu, neturi jokios teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius