- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-678-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36377-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto apylinkės teismui
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Palangos miesto apylinkės teismui ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai D. V., dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. B. pateikė teismui ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtais teisėjos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė prašė atlyginti jos patirtas 900 Lt bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato teisinei pagalbai civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme teisėjos D. V., atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 900 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme teisėjos D. V.. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 6.272 str. 2 d.): žala ir nuostoliai (CK 2.49 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Šio ieškinio pateikimo metu civilinė byla, kurioje ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš valstybės, nėra išnagrinėta. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų - šiuo atveju Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme, todėl ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5-588/2014 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B.. Bylą nagrinėja teisėja D. V. (J.). Byla dėl testamento nagrinėjama nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio, o per šį laikotarpį įvyko penki parengiamieji posėdžiai ir, perėjus į teismo posėdį, septyni teismo posėdžiai. Todėl šiuo metu yra atsiradęs realus pagrindas vertinti, ar dėl konkrečių teismo (teisėjos D. V.) veiksmų, kurie būtų pripažinti kaltais ir neteisėtais, ieškovė patyrė realią žalą, kuri negali būti jai atlyginta kaip pagrįstos procesinės išlaidos. Nepriklausomai nuo galutinio nagrinėjamos civilinės bylos dėl testamento nuginčijamo rezultato negali būti pateisinami teismo nepagrįstai ir neteisėtai sukuriamos šalių bylinėjimosi išlaidos, kurios nėra priskiriamos pagrįstoms procesinėms išlaidoms. Šios šalių išlaidos yra jų patirti nuostoliai. Teismo nurodytų privalomų atsakomybės sąlygų buvimas sąlygoja ieškovės subjektinę teisę į žalos atlyginimą, o privalomų atsakomybės sąlygų nebuvimas ar trūkumas sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Jeigu teismas išnagrinėjęs bylą nuspręstų, kad visų išlaidų atlyginimo klausimas gali būti nagrinėjamas išskirtinai tik toje byloje, kurioje tokios išlaidos atsirado, kad dėl tokių išlaidų atsiradimo nėra akivaizdžios teisėjos kaltės ar jos neteisėtų veiksmų, tai tokie pagrindai galėtų sąlygoti ieškinio atmetimą. Tačiau galimas ieškinio nepagrindimas ar nepakankamas jo įrodymas nesuteikia teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi tokiu būdu paneigiama šalies konstitucinė teisė kreiptis į teismą, siekiant kad būtų apginta jos pažeista teisė (Konstitucijos 30 str.). Taigi šiuo atveju teismo taikytas teisinis pagrindas, atsisakant priimti ieškinį tuo pagrindu, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Šioje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (ieškovės) D. B. ieškiniu dėl žalos atlyginimo priėjo prie išvados, kad toks ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), iš esmės argumentuodamas tuo, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (nuostolių, kuriuos prašoma priteisti šioje byloje) atlyginimo klausimas bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme. Su tuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
Spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į pareikšto ieškinio dalyką (dėl žalos (nuostolių) atlyginimo) bei jo faktinį pagrindą (galimai neteisėti bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmai). Nors ieškiniu prašomi atlyginti nuostoliai (žala) yra kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4-588/205 (buvęs Nr. 2-5-588/2014) ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau CPK įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisinis reguliavimas (CPK 93 str., 98 str.) neužkerta kelio ieškovei pareikšti ieškinio dėl tokių išlaidų kaip nuostolių (žalos) atlyginimo, kuriuos, anot ieškovės, sąlygojo neteisėti civilinę bylą Nr. 2-4-588/2015 (buvęs Nr. 2-5-588/2014) nagrinėjančios teisėjos veiksmai (CK 6.272 str.). Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantė (ieškovė) D. B. turi teisę pareikšti tokį ieškinį, o teismas turi pareigą (esant tinkamai įvykdytoms teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygoms) šį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepriklausomai nuo to, ar civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2015 ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios šios bylos nagrinėjimo dalyką, yra/bus atlygintos ar ne. Šios aplinkybės, kaip ir visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė), vertintinos bylą išnagrinėjus iš esmės, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės D. B. ieškinio atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Palangos miesto apylinkės teismui ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai D. V., dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.