Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (grupės atstovės) asociacijos LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės (grupės atstovės) LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS grupės ieškinį atsakovei World Visitor AS dėl pripažinimo, kad kelionės organizatorius neįvykdė įsipareigojimų ir pažeidė grupės narių teises bei interesus, ir individualių reikalavimų dėl skolos, kompensuojamųjų palūkanų, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su grupės ieškiniu atsakovei World Visitor AS prašydama: 1) nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles; 2) priimti tarpinį sprendimą, bendrą visiems grupės nariams – pripažinti, kad atsakovas World Visitor AS neįvykdė iš anksto organizuotų kelionių ir su kelionėmis susijusių paslaugų į Italiją, Dubajų (JAE), Paryžių (Prancūziją), Sakartvelą, Ispaniją, Monaką, Vokietiją, Turkiją prašyme nurodytomis kelionių datomis grupės nariams ir pažeidė grupės narių teises bei interesus pagal jų sudarytas Organizuotos turistinės kelionės sutartis ar užsakymus su atsakovu, kurių dalykas buvo šios neįvykdytos kelionės ir su kelionėmis susijusios paslaugos; 3) priimti individualius sprendimus ir priteisti iš atsakovo World Visitor AS grupės nariams prašyme nurodyto dydžio skolą, kompensacines palūkanas, neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad teikiamu ieškiniu prašo ginčus dėl turistams grąžintinų pinigų ir žalos atlyginimo dėl neįvykusių organizuotų turistinių kelionių nagrinėti pagal grupės ieškinio taisykles. Nors atsakovas yra Norvegijos Karalystėje registruotas kelionių organizatorius, tačiau organizuotos turistinės kelionės sutarties nuostatos numato, jog ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės (grupės atstovės) LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS grupės ieškinį atsakovei World Visitor AS dėl pripažinimo, kad kelionės organizatorius neįvykdė įsipareigojimų ir pažeidė grupės narių teises bei interesus, ir individualių reikalavimų dėl skolos, kompensuojamųjų palūkanų, neturtinės žalos priteisimo.

4. Teismas nurodė, kad grupės atstovė prieš kreipdamasi į teismą su grupės ieškiniu nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. CPK 441² straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog grupės atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją atsakovo – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba atsakovo – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje apibūdinama grupė, nurodomi jos reikalavimai ir įspėjama, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą. Jeigu per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad atsakovas jos nepatenkino.

5. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad grupės atstovė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, jog nurodytus grupės reikalavimus atsakovė turi įvykdyti per trisdešimt dienų, nurodydama konkrečią įvykdymo datą – iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Ieškovė teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 19 d. registruotos pašto siuntos kvitus (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), patvirtinančius pretenzijos išsiuntimą registruotu paštu atsakovės buveinės adresu ir adresu korespondencijai. Tačiau iš Lietuvos pašto siuntų sekimo programos www.post.lt matyti, kad atsakovei pretenzija pagal siuntų Nr. (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) išsiųsta į Norvegiją tik 2022 m. rugsėjo 29 d., o pačios siuntos grąžintos siuntėjui, nes nebuvo įteiktos. Teismas darė išvadą, kad atsakovei pretenzija registruotu paštu išsiųsta jau praėjus terminui per kurį ji turėjo įvykdyti reikalavimą ir tai negali būti laikoma tinkamu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymusi.

6. Teismo vertinimu, bet kokiu atveju, net jei grupės atstovės pretenzija atsakovei de facto (faktiškai, iš tikro) būtų išsiųsta 2022 m. rugpjūčio 19 d. 18.13 ir 18.15 val., t. y. penktadienio vakare, ji niekaip nebūtų pasiekusi atsakovės – juridinio asmens, esančio Norvegijoje – sekančią darbo dieną ir atsakovė ieškovų reikalavimui įvykdyti niekaip neturėtų net minimalaus įstatymu numatyto trisdešimties dienų termino.

7. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad grupės atstovė prieš kreipdamasi į teismą su grupės ieškiniu nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė (grupės atstovė) LIETUVOS NACIONALINĖ VARTOTOJŲ FEDERACIJA atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį ir ieškovės (grupės atstovės) LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS grupės ieškinio atsakovei World Visitor AS dėl pripažinimo, kad kelionės organizatorius neįvykdė įsipareigojimų ir pažeidė grupės narių teises bei interesus, ir individualių reikalavimų dėl skolos, kompensuojamųjų palūkanų, neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Ieškovės prie ieškinio pridėti įrodymai patvirtina, kad ji siuntė pretenziją atsakovei vadovaujantis CPK 441² straipsnio 1 dalies reikalavimais, t. y. išsiuntė pretenziją atsakovei visais adresais – tiek registracijos, tiek korespondencijos, tiek visais galimais el. pašto adresais, pretenzija pranešdama apie ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio bylos iškėlimo, apibūdindama grupę, jos reikalavimus, ir įspėdama, kad jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti grupės atstovė nustatė ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą.

8.2. Atsakovei pretenzijos, siųstos registruotąją pašto siunta, buvo neįteiktos, o grąžinti vokai patvirtina, jog atsakovė jų neatsiėmė, t. y. nurodyti siuntimo adresai buvo teisingi, tačiau atsakovė siuntų neatsiėmė. Nepaisant to, kokį terminą ieškovė įrašė į grupės išankstinę pretenziją (trisdešimt dienų skaičiuojant nuo įteikimo ar nuo išsiuntimo dienos), atsakovė nei atsiėmė siuntų, siustų registruotu paštu, nei reagavo į išsiųstus el. laiškus. Grupės ieškinys buvo pateiktas gerokai vėliau praėjus trisdešimčiai dienų nuo siuntų neįteikimo atsakovei dienos, atsakovė turėjo pakankamai laiko reaguoti į pretenziją, nes pretenzijas gavo ir el. paštu. Atsakovė nereaguoja, nebendradarbiauja, todėl laikytina, jog grupės atstovė įvykdė reikalavimą.

8.3. Pretenzijos pakartotinis siuntimas, kai atsakovė nereaguoja, nebendradarbiauja, siuntų neatsiima, neturi prasmės. Prie grupės ieškinio pridėtuose pirminiuose atsakovės atsakymuose matyti, jog atsakovė neketina vykdyti jokių grupės narių reikalavimų. Informacija apie tai, kad siuntos buvo išsiųstos 2022 m. rugsėjo 29 d., negali būti tiksli, nes jos jau 2022 m. spalio 1 d. buvo grąžintos siuntėjui. Siuntų išsiuntimo laiką patvirtina prie ieškinio pridėti pirminiai kvitai dėl siuntų išsiuntimo registruotąją pašto siunta. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pirminiais dokumentais, kurie aiškiai patvirtina siuntų išsiuntimo laiką. Todėl teismo pozicija, kad pretenzija registruota pašto siunta išsiųsta praėjus terminui, per kurį atsakovė turėjo įvykdyti reikalavimą, yra nepagrįsta. Bet kokiu atveju grupės ieškinys buvo pateiktas sulaukus trisdešimties dienų termino skaičiuojant ir po siuntų grąžinimo ieškovei.

8.4. CPK 441² straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties dienų termino skaičiavimas pretenzijai įvykdyti nėra detalizuotas. Įstatymas nereglamentuoja, jog trisdešimt dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos įteikimo, o ne nuo išsiuntimo dienos. Todėl nesutiktina su teismu, jog trisdešimt dienų terminas, kuris pretenzijoje buvo nurodytas ir alternatyviai kalendorine data bei buvo paskaičiuotas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos, prieštarauja teisės normai. Be to, įstatymas nenumato, kad pretenzija privalo būti įteikta atsakovui. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų nustačiusi trisdešimties dienų terminą nuo įteikimo dienos, ji niekada negalėtų realizuoti teisės į grupės ieškinį, nes atsakovė registruotų siuntų neatsiima. Tokiu būdu teismas vertindamas, jog ieškovė gali realizuoti teisę į grupės ieškinį tik sulaukusi trisdešimties dienų termino nuo pretenzijos įteikimo dienos, apribojo ieškovės teisę į teismą.

8.5. Klausimu dėl trisdešimties dienų termino skaičiavimo pradžios teikiant išankstinę pretenziją dėl teisės kreiptis į teismą su grupės ieškiniu ieškovei nepavyko rasti teismų praktikos, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs dėl panašaus pobūdžio teisės normos aiškinimo ir taikymo ankščiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atveju (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-224-302/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas analogiškai atsisakė priimti ieškinį formaliais pagrindais, neatitinkančiais CPK 441² straipsnio 1 dalies tikslų, kadangi registruotos siuntos bet kokiu atveju buvo neįteiktos atsakovei, o trisdešimties dienų terminas visom prasmėm yra suėjęs. Todėl teismas formaliais pagrindais, su kuriais ieškovė nesutinka, užkirto kelią didelei nukentėjusiųjų turistų – vartotojų grupei realizuoti teisę į grupės ieškinį.

8.6. Panašioje byloje nagrinėjant panašaus pobūdžio grupės ieškinį dėl Portugalijos kelionės organizatoriaus atsakomybės (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1076-431/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01915-2018-2), buvo išsiųsta pretenzija pagal CPK 441² straipsnio 1 dalį atsakovui nurodant analogišką trisdešimt dienų skaičiavimo terminą. Pretenzija taip pat buvo neįteikta atsakovui. Tačiau minėtu atveju Vilniaus apygardos teismas grupės ieškinį priėmė, kas reiškia jog laikė, kad ieškovas, kuris buvo atstovaujamas to paties advokato kaip ir šioje byloje, tinkamai laikėsi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. To paties teismo praktika analogiškais atvejais negali būti skirtinga ir, esant suformuotam precedentui, teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio.

8.7. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nutartis privalo būti panaikinta, o nukentėjusiems vartotojams – turistams suteikta teisė į grupės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti (grupės atstovės) LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS grupės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176 – 220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė registruotų siuntų vokų, grąžintų ieškovei su grąžinimo priežastimi, kopijas ir atsakovo 2021 m. sausio 26 d. atsakymą el. paštu. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 4 d. gautas apeliantės (ieškovės) prašymas dėl papildomų dokumentų prie atskirojo skundo prijungimo, kuriame prašoma priimti ir pridėti prie bylos 2023 m. kovo 17 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto atsakymą dėl siuntų į Norvegiją.

14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) pagrindė būtinybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kokias aplinkybes įrodinės pridedamais naujais įrodymais, kokią jie turės reikšmę tinkamam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o jų turinys yra aktualus sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, taigi, yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės teikiamus naujus įrodymus ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškinio nepriėmimo nepagrįstumo

16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 24 punktas).

18. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK XXIV1 skyriaus normos reglamentuoja grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumus.

19. Vadovaujantis CPK 441¹ straipsnio 2 dalimi, pagal grupės ieškinio bylų nagrinėjimo taisykles yra nagrinėjami ginčai, kai ieškinys grindžiamas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų, kurie pareiškė ieškinį, tapačias ar panašaus pobūdžio materialiąsias teises ar įstatymų saugomus interesus. CPK 441³ straipsnyje įtvirtintos tokio ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos: grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu teismas nustato, kad: 1) ieškinys yra pareikštas dėl ginčo, atitinkančio 441¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; 2) buvo laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 3) grupė turi grupės atstovą, kuris atitinka šio Kodekso 441⁴ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grupės ieškinyje turi būti patenkinti ir CPK 441³ straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, tarp kurių – nurodyta, ar buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (6 punktas). Kaip grupės ieškinio priedai turi būti pateikta Kodekso 441³ straipsnio 4 dalyje išvardinti dokumentai, tarp jų – įrodymai, kad buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (5 punktas).

20. CPK 441² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją atsakovo – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba atsakovo – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje apibūdinama grupė, nurodomi jos reikalavimai ir įspėjama, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą. Jeigu per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad atsakovas jos nepatenkino.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą reikšdama grupės ieškinį atsakovei World Visitor AS dėl pripažinimo, kad kelionės organizatorius neįvykdė įsipareigojimų ir pažeidė grupės narių teises bei interesus, ir individualių reikalavimų dėl skolos, kompensuojamųjų palūkanų, neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodė ir su ieškiniu pateikė įrodymus, kad iki ieškinio pateikimo laikėsi CPK 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su grupės ieškiniu nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, savo nesutikimą grindžia netinkamu proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantei ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ieškovės teikiamo ieškinio pobūdį, ieškovės nurodytas aplinkybes ir dėl to nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

22. Iš ieškovės pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad grupės atstovė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, jog nurodytus grupės reikalavimus atsakovė turi įvykdyti per trisdešimt dienų, nurodydama konkrečią įvykdymo datą – iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Ieškovė teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 19 d. registruotos pašto siuntos kvitus (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), patvirtinančius pretenzijos išsiuntimą registruotu paštu atsakovės buveinės adresu ir adresu korespondencijai. Tačiau iš Lietuvos pašto siuntų sekimo programos www.post.lt matyti, kad atsakovei pretenzija pagal siuntų Nr. (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) išsiųsta į Norvegiją tik 2022 m. rugsėjo 29 d., o pačios siuntos grąžintos siuntėjui, nes nebuvo įteiktos. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovei pretenzija registruotu paštu išsiųsta jau praėjus terminui per kurį ji turėjo įvykdyti reikalavimą ir tai negali būti laikoma tinkamu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad bet kokiu atveju, net jei grupės atstovės pretenzija atsakovei de facto būtų išsiųsta 2022 m. rugpjūčio 19 d. 18.13 ir 18.15 val., t. y. penktadienio vakare, ji niekaip nebūtų pasiekusi atsakovės, juridinio asmens esančio Norvegijoje, sekančią darbo dieną ir atsakovė ieškovų reikalavimui įvykdyti niekaip neturėtų net minimalaus įstatymu numatyto trisdešimties dienų termino.

23. Apeliantė teigia, kad atsakovei pretenzijos, siųstos registruotąją pašto siunta, buvo neįteiktos, o grąžinti vokai (priedas prie atskirojo skundo) patvirtina, jog atsakovė jų neatsiėmė (vokuose nurodyta – „not picked up“), t. y. nurodyti siuntimo adresai buvo teisingi, tačiau pati atsakovė siuntų neatsiėmė. Nepaisant to, kokį terminą ieškovė įrašė į grupės išankstinę pretenziją, t. y., ar trisdešimt dienų skaičiuojant nuo įteikimo, ar nuo išsiuntimo dienos, atsakovė nei atsiėmė siuntų, siustų registruotu paštu, nei reagavo į išsiųstus el. laiškus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliante, kadangi jos argumentai yra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais ir patvirtina akivaizdžiai pasyvią atsakovės poziciją – siunčiamų dokumentų neimti, nereaguoti, nebendradarbiauti. Tuo tarpu ieškovės ieškinys teismui buvo pateiktas praėjus daugiau kaip trisdešimčiai dienų nuo siuntų neįteikimo atsakovei dienos, taigi, atsakovė turėjo pakankamai laiko reaguoti į pretenziją, nes, be kita ko, nėra paneigta, jog pretenzijas iš ieškovės gavo ir el. paštu. Ieškovės teikiami duomenys (žr. pvz. priedą Nr. 2 prie grupės ieškinio; 2021 m. sausio 26 d. el. laišką grupės nariams ir grupės atstovei) įgalina teigti, kad atsakovė nereaguoja, nebendradarbiauja, todėl yra pagrindas laikyti, jog grupės atstovė įvykdė reikalavimą dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šiuo atveju pretenzijos pakartotinis siuntimas, kai atsakovė nereaguoja, nebendradarbiauja, siuntų neatsiima, prieštarautų išankstiniu ginčų sprendimu siekiamam tikslui – kad atsakovė įvykdytų reikalavimus ne teismo tvarka.

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad siuntos su pretenzija buvo išsiųstos 2022 m. rugpjūčio 19 d., ką patvirtina prie grupės ieškinio pridėti kvitai, tačiau į Norvegiją (atsakovės buveinės adresu) jos išsiųstos tik 2022 m. rugsėjo 29 d., todėl atsakovė ieškovų reikalavimui įvykdyti neturėjo minimalaus įstatymu numatyto trisdešimties dienų termino. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas jai pritaria, kadangi informacija apie tai, jog siuntos buvo išsiųstos 2022 m. rugsėjo 29 d., negali būti tiksli, nes jos jau 2022 m. spalio 1 d. buvo grąžintos siuntėjui. Siuntų išsiuntimo laiką patvirtina prie ieškinio pridėti pirminiai kvitai dėl siuntų išsiuntimo registruotąją pašto siunta, t. y. 2022 m. rugpjūčio19 d. 18.13 val. ir 18.15 val. (priedai Nr. 76, 77 prie grupės ieškinio). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pirminiais dokumentais, kurie aiškiai patvirtina siuntų išsiuntimo laiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pretenzija registruota pašto siunta išsiųsta praėjus terminui, per kurį atsakovė turėjo įvykdyti reikalavimą, ir pastaroji neturėjo net minimalaus įstatymu numatyto trisdešimties dienų termino ieškovų reikalavimui įvykdyti.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 441² straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties dienų termino skaičiavimas pretenzijai įvykdyti nėra detalizuotas. Įstatymas nereglamentuoja, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos įteikimo, o ne nuo išsiuntimo dienos. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog trisdešimties dienų terminas, kuris ieškovės pretenzijoje buvo taip pat nurodytas alternatyviai kalendorine data ir buvo apskaičiuotas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos, prieštarauja teisės normai. Įstatymų leidėjas nenurodė tokio termino skaičiavimo pradžios momento. Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad, be kita ko, būtų nelogiška, jog toks terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, nes įstatymas nenumato, kad pretenzija privalo būti įteikta atsakovui. Ieškovo teisė realizuoti teisę į grupės ieškinį negali būti paliekama priklausoma nuo pretenzijos įteikimo (neįteikimo) atsakovui. Šiuo atveju, jeigu ieškovė būtų nustačiusi trisdešimties dienų terminą nuo įteikimo dienos, ji iš esmės niekada negalėtų realizuoti teisės į grupės ieškinį, nes atsakovė registruotų siuntų neatsiima. Dėl to pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog ieškovė iš esmės gali realizuoti teisę į grupės ieškinį tik sulaukusi trisdešimties dienų termino nuo pretenzijos įteikimo dienos, nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teismą. Tokio reikalavimo nėra ir CPK 441² straipsnio 1 dalyje bei nėra nurodyta, kad trisdešimties dienų terminas pretenzijai įvykdyti skaičiuojamas nuo jos įteikimo. Todėl ieškovė, nurodydama trisdešimties dienų terminą skaičiuojant kalendorine data nuo išsiuntimo dienos, nepažeidė minėtos teisės normos. Be kita ko, kalendorinę datą ieškovė nurodė alternatyviai, nes pretenziją prašė įvykdyti per trisdešimties dienų terminą. Šiuo atveju, kokią datą ieškovė įrašė į pretenziją, neturi reikšmės, nes siuntos atsakovei buvo neįteiktos dėl jos neveikimo ir proceso vengimo, o ieškovė grupės ieškinį pateikė sulaukusi daugiau nei trisdešimties dienų termino po siuntų neįteikimo.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS grupės ieškinį formaliais pagrindais, neatitinkančiais CPK 441² straipsnio 1 dalies tikslų, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, registruotos siuntos bet kokiu atveju buvo neįteiktos atsakovei, o trisdešimties dienų terminas yra pasibaigęs. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais užkirto kelią nukentėjusiųjų turistų – vartotojų grupei realizuoti teisę į grupės ieškinį. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas iš esmės analogiškoje civilinėje byloje (Nr. e2-1076-431/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01915-2018-2), kurioje pretenzija pagal CPK 441² straipsnio 1 dalį atsakovui buvo išsiųsta nurodant analogišką trisdešimties dienų skaičiavimo terminą ir neįteikta atsakovui, grupės ieškinį priėmė, kas reiškia jog laikė, kad ieškovas tinkamai laikėsi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. To paties teismo praktika analogiškais atvejais negali būti skirtinga esant suformuotam precedentui.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog grupės atstovė prieš kreipdamasi į teismą su grupės ieškiniu nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl padaroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Dėl nurodytų argumentų apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o ieškovės ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės (grupės atstovės) LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS grupės ieškinio atsakovei World Visitor AS dėl pripažinimo, kad kelionės organizatorius neįvykdė įsipareigojimų ir pažeidė grupės narių teises bei interesus, ir individualių reikalavimų dėl skolos, kompensuojamųjų palūkanų, neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.