Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų ir administracinio akto panaikinimo, nuosavybės teisių gynimo bei bendros žemės sklypo ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą ginčyti administracinius aktus; panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui R. B., kadastrinius matavimus, atliktus IĮ „Busolė“ matininkės D. Z. 2008-12-23, bei juos patvirtinusį administracinį aktą – 2009-08-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“, ir jį keitusį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-03 įsakymą Nr. Ž45-394 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ dalinio pakeitimo; nustatyti sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal VĮ Valstybės žemės fondas matininkų S. S. ir J. V. parengtą 2016-04-04 ieškovo žemės sklypo planą.

2.1. ieškovui priklausančio 0,18 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir besiribojančio atsakovui priklausančio 0,09 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 1999-10-26 įsakymu Nr. 3222-86. Projekto autorius J. K. 1999-10-06 ir 1999-10-07 paženklino ieškovo ir atsakovo žemės sklypus vietovėje ir surašė Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus.

2.2. Nors ieškovo 0,18 ha žemės sklypas buvo suformuotas kaip vienas sklypas, jam buvo suteiktas vienas projektinis numeris 23, o, įregistruojant, buvo suteiktas vienas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau realiai jis buvo paženklintas ir suformuotas dviem sklypais, kadangi juos skiria kelias, neįskaičiuotas į grąžintino sklypo plotą. Tai aiškiai matosi abrise, kur sklypas Nr. 23 yra suformuotas dviem plotais, kurių vienas paženklintas riboženkliais 1-4, o kitas 5-10. Ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, jog žemės sklypo ribos paženklintos 4 (vienas plotas) ir 6 (antras plotas) riboženkliais.

2.3. Atsakovo 0,09 ha žemės sklypas taip pat buvo suformuotas kaip vienas sklypas, jam buvo suteiktas vienas projektinis numeris 27, skaičiuojamas bendras 0,09 ha plotas, o, įregistruojant, buvo suteiktas vienas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau realiai jis buvo paženklintas ir suformuotas dviem sklypais, kadangi juos skiria kelias, neįskaičiuotas į sklypo plotą. Tai aiškiai matosi atsakovo sklypo abrise, kur sklypas Nr. 27 yra suformuotas dviem plotais, kurių vienas paženklintas riboženkliais 1-4 ir identifikuojamas kaip „skl 27 (garažas) pl. 0,04 ha“, o kitas - paženklintas riboženkliais 1-6 ir identifikuojamas kaip „skl 27 (namas) pl. 0,05 ha“. Pastarasis sklypas ribojasi su ieškovo sklypu. Tiek tuometinis žemės sklypo savininkas S. K., tiek besiribojančio sklypo savininkas R. B. matavimuose dalyvavo, su ribomis sutiko, ribų paženklinimo aktus pasirašė;

2.4. 2008-12-23 atsakovas atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Buvo parengtas matininkės D. Z. (K.) žemės sklypo planas M1:500. Pagal Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 22 punktą, anksčiau kaip vienas suformuotas atsakovo žemės sklypas, turėjęs vieną unikalų ir kadastro numerį, po kadastrinių matavimų buvo suformuotas į du atskirus žemės sklypus su atskirais kadastro duomenimis. Su ieškovo žemės sklypu besiribojančiam sklypui suteiktas naujas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o kitam - už kelio esančiam – Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi, nes visiškai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir pirminio suformavimo dokumentų. Pakeista sklypo konfigūracija, ženkliai pakeisti visų kraštinių ilgiai, ploto paklaida viršiją leistiną. Prieš ginčo kadastrinius matavimus sklypo plotas (bendras abiejų sklypų) buvo 0,09 ha. Besiribojančio su ieškovo sklypu sklypo plotas buvo 0,05 ha. Po kadastrinių matavimų besiribojančio sklypo plotas nuo 0,05 ha padidėjo iki 0,0709 ha, t. y. 209 kv. m. Toks pokytis yra reikšmingas, nes sudaro net 30 proc., tikėtina, kad jis padidėjo būtent ieškovo sklypo sąskaita;

2.5. 2009-08-27 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-14258-(86) patvirtino naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis. Šis administracinis aktas sukėlė teisines pasekmes - patvirtino atliktų matavimų teisingumą ir suteikė teisę įregistruoti šiuos duomenis viešajame registre. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemės sklypas suformuotas neteisingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir dėl to tiek atlikti kadastriniai matavimai, tiek administracinis aktas, kuriuo šie matavimai buvo patvirtinti, ir vėlesnis administracinis aktas, kuriuo iš dalies buvo keičiamas 2009 m. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, turi būti panaikinti kaip neteisėti;

2.6. apie tai, kad atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, bendra riba nustatyta neteisingai, neatitinka ilgus metus faktiškai naudotos ribos, nepagrįstai ieškovo žemės sklypo ploto sąskaita „pritraukta“ itin arti ieškovo gyvenamojo namo sienos, kas apsunkina šio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, ieškovas sužinojo tik turtą paveldėjęs. Nuo 2015 m. prasidėjo ginčo dėl bendros sklypo ribos nagrinėjimas. Buvo kreiptasi į institucijas, atliekami patikrinimai vietovėje, sprendžiama dėl atsakovo žemės sklypo suformavimo teisingumo;

2.7. 2016-07-01 ieškovo žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir parengtas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 28-1. Atsakovas R. B. pasirašyti aktą atsisakė. 2016-08-03 ir 2016-08-04 buvo parengti žemės sklypų planai. Dėl sklypą skiriančio kelio po kadastrinių matavimų buvo suformuoti du atskiri sklypai. Lyginant ieškovo žemės sklypo planą po kadastrinių matavimų su pirminiais šio sklypo suformavimo dokumentais (Žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenimis ir abrisu), matyti, kad jis visiškai tapatus šiems teritorijų planavimo dokumentams. Visos kraštinės yra būtent tokių ilgių, kaip nustatyta abrise, visiškai atitinka ir konfigūracija, planas atitinka ir ilgametį faktinį sklypų naudojimą natūroje. Šie kadastriniai matavimai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus patikrai. Buvo surašytas 2016-09-05 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 45KAM-84287. Iš akto turinio matyti, kad rastas vienintelis „pažeidimas“ - „kertamo sklypo (duomenys neskelbtini) riba taškuose 3-4“. Tai bendra su atsakovo žemės sklypu riba. Jokių kitų pažeidimų ir / ar neatitikimų nenustatyta. Vadinasi, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti teisingai, tik tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendros ribos tarp taškų 3-4 (pagal ieškovo kadastrinių matavimų žemės sklypo planą).

3. Atsakovas R. B. prašė ieškinį atmesti.

4.1. ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo žemės sklypo riba „pritraukta“ itin arti ieškovo gyvenamojo namo sienos. Nuosavybės teisių atkūrimui sklypai buvo formuojami pagal ilgametį faktinį naudojimą. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-08-27 įsakymu Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino atsakovui nuosavybės teise priklausančio 0,09 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Minėtas įsakymas buvo patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus 2010-12-03 įsakymu Nr. Ž45-394 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ dalinio pakeitimo“. Nuo šio momento atsakovo žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, formavimas baigėsi;

4.2. reikalavimams panaikinti administracinius aktus taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje numatytas 1 mėnesio terminas. 2010 metais tuometinis žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas S. K. turėjo teisę ginčyti administracinius aktus, kuriais patvirtintos atsakovo žemės sklypo ribos. Šią teisę jis turėjo įgyvendinti iki 2011-01-03. Jam mirus 2015 metais, įvyko universalus jo teisių perėmimas, ieškovas perėmė tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo S. K., ir tokį turtą, koks priklausė mirusiajam. Teismui pateiktas reikalavimas reiškia paveldėto žemės sklypo ribų pakeitimą pagal naujo turto savininko pageidavimus. Ieškovas yra praleidęs terminą dėl ginčijamų administracinių aktų, nes kreipėsi į teismą tik 2018 m. Ieškovo nurodytas susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis nėra svarbios termino praleidimo priežastys. Todėl termino skundui paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį;

4.3. kadastriniai matavimai atsakovo žemės sklypui Nr. 27, kurio plotas 0,09 ha, buvo atlikti formuojant du 0,0274 ha ir 0,0709 ha žemės sklypus prie turimų pastatų. Kadastrinių matavimų atlikimo metu atsakovo žemės sklypų plotas padidėjo (0,0083 ha) leistinos paklaidos ribose. Sklypų ribos buvo sutapatintos su natūraliais reljefo elementais – takeliais tarp pastatų. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovo kadastrinių matavimų metu padarytus Kadastro nuostatų reikalavimų pažeidimus. Gretimo sklypo savininkas S. K. buvo informuotas apie vykstantį atsakovo R. B. sklypo paženklinimą vietoje, jame dalyvavo, sutikdamas su sklypo ribomis, pasirašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą. Ieškovo teisės yra išvestinės iš S. K. teisių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jos yra pažeistos.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, jog atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, bendra su ieškovo žemės sklypu riba buvo suderinta su anksčiau buvusiu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku S. K., kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai, todėl pagrįstai buvo priimtas ir įsakymas patikslinti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininkės D. K. parengtas kadastro duomenų bylas. Ieškovo reikalavimams panaikinti administracinius aktus turi būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje numatytas 1 mėnesio terminas, kurį ieškovas yra praleidęs, nes kreipėsi į teismą tik 2018 metais. Ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos 2015-11-12 raštu Nr. 1SS-3126-(10.5) buvo informuotas, kad išnagrinėjus matininkės pateiktą informaciją bei įvertinus atsakovo žemės sklypo suformavimo dokumentus, matininkei išduotas matininko pažymėjimas nebus stabdomas, o tai reiškia, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai ir nėra pagrindo juos naikinti. Ieškovas, sužinojęs, kad priimti administraciniai aktai jam nėra palankūs, savalaikiai galėjo juos ginčyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo prašymo atnaujinti terminą ginčyti administracinius aktus netenkino, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

8.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje senaties naikinamojo termino pasibaigimas siejamas su skundžiamo teisės akto priėmimu, t. y. nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Nors ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018-12-27 , t. y. nepraėjus daugiau nei dešimt metų nuo skundžiamų aktų priėmimo, tačiau ieškovas neįrodė savo reikalavimo atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą administraciniam aktui apskųsti pagrįstumo;

8.2. ieškovas šioje civilinėje byloje įrodinėjo, kad ankstesnis sklypo savininkas S. K. nepasirašė 2018-12-18 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (sudarymo vieta (duomenys neskelbtini)) 4 punkto trečioje pastraipoje, po žodžių „Gretimi: (6-7-8-1) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) S. K.“. Ieškovo atstovės prašymu 2019-06-19 byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė. 2019-09-05 ekspertizės Nr.11-1223(19) išvadoje pažymėta, kad nustatyti, ar žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (sudarymo vieta (duomenys neskelbtini)) po žodžių „gretimi: (6-7-8-1) Kad. Nr. (duomenys neskelbtini) S. K.“, pasirašė pats S. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje;

8.3. nors ieškovas ir teigia, kad nuo pat sužinojimo apie pažeistas teises momento 2015 m. (nagrinėjant bylą nustatyta, kad sužinojo 2014 m. pabaigoje), nuolat ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti (kreipėsi į atsakingas institucijas, inicijavo ir dalyvavo patikrinimuose, rašė skundus, prašymus, atliko savo sklypo kadastrinius matavimus ir turėjo teisėtus lūkesčius, kad būtent Nacionalinė žemės tarnyba imsis priemonių savo klaidoms (neteisingai patvirtintiems kadastriniams matavimams) taisyti), tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2018-12-27, t. y. praėjus 4 metams po to, kai sužinojo apie galimai pažeistą savo teisę;

8.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius pagal ieškovo pareiškimą atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrą vietovėje, 2015-03-24 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 45ŽN-11, kuriame pažymėjo, jog riboženkliai yra nestandartiniai bei ribos pažymėtos ne visais reikiamais riboženkliais. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-03-24 rašte Nr. 453D-(14.45.104.)-827 nurodė, kad atsisako pradėti administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bei pažymėjo, kad šis atsakymas (raštas) gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka. Nors ieškovui priimti administraciniai aktai nebuvo palankūs, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, kad ieškovas būtų minėtą Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą / raštą apskundęs nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad jis nebuvo pakankamai apdairus ir aktyvus gindamas savo turtinę teisę;

8.5. S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo sūnui J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip liudijo teisme S. K. anūkas D. K., senelis iki pat mirties buvo šviesaus proto, todėl daugiau tikėtina nei priešingai, jog esant bet kokiems nesutarimams su kaimynu R. B. dėl jiems priklausančių gretutinių žemės sklypų ribos, jis būtų gynęs savo teises aktyviais veiksmais. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog S. K. būtų pareiškęs atsakovui pretenzijas dėl neteisingai suformuoto sklypo ir jo ribų, ar kreipęsis tuo klausimu į kompetentingas institucijas;

8.6. Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui, pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu būtų pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Būtina pažymėti ir tai, kad pagal paveldėjimo teisę paveldėtojas negali daugiau priimti turto nei jam buvo palikta, t. y. net jeigu ir buvo padaryta klaida atliekant kadastrinius atsakovo ginčo sklypo matavimus, ją ištaisyti, praėjus daugiau nei 10 metų nuo atliktų matavimų, su jais susijusių administracinių aktų priėmimo bei daugiau kaip penkeriems metams nuo kaimyninio žemės sklypo buvusio savininko mirties nėra pagrindo, nes S. K. ieškovui paliko tiek turto ir tiek teisių, kiek jų turėjo, priešingu atveju būtų pažeisti paveldėjimo teisės ir teisinių santykių stabilumo principai. Ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, o jo nurodytos termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti netenkinamas;

8.7. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovo J. K. 2015-04-28 skundą dėl žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, 2015-05-26 raštu Nr. 1SS-12191-(10.5) informavo ieškovą apie skundo nagrinėjimo rezultatus. Šio atsakymo J. K. neskundė bei į administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo nesikreipė. Nacionalinės žemės tarnybos Nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2015-10-23 išvadoje Nr. 1KI-(11.28)-6, išnagrinėjusi 2015-08-05 Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos J. T. tarnybinį pranešimą dėl matininkei D. K. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo (pagal J. K. skundą), nusprendė šio pažymėjimo galiojimo nestabdyti, tai reiškia, kad matuojant aukščiau paminėtą atsakovo R. B. žemės sklypą bei nustatant jo ribas, matininkės darbe grubių pažeidimų nebuvo nustatyta;

8.8. kiti ieškovo reikalavimai yra susiję su prašymu atnaujinti praleistą terminą, todėl teismas dėl jų nepasisako, nes, neatnaujinus termino ir nepanaikinus administracinių aktų, kuriais buvo patvirtinti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, tvirtinti prašomus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir atnaujinti terminą ieškovui ginčyti administracinius aktus: 2009-08-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir jį keitusį Nacionalinės žemės tarnybos prie Ž emės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-03 įsakymą Nr. Ž45-394 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ dalinio pakeitimo; grąžinti bylą į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės nenagrinėjo ir ieškinį atmetė dėl to, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovui praleistą terminą ginčyti administracinius aktus. Spręsdamas dėl termino atnaujinimo ginčyti ieškovo ginčijamus administracinius aktus, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos;

9.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas. Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo, teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Ieškovas šia praktika rėmėsi, prašydamas atnaujinti praleistus terminus;

9.3. byloje yra aiškūs duomenys, kad nuo pat sužinojimo apie pažeistas teises momento ieškovas nuolat ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti: kreipėsi į atsakingas institucijas, inicijavo ir dalyvavo patikrinimuose, rašė skundus, prašymus, atliko savo sklypo kadastrinius matavimus ir pan. Nacionalinės žemės tarnybos 2015-05-26 raštas Nr. 1SS-12191-(10.5) sukėlė ieškovui pagrįstus lūkesčius, kad ši institucija, nustačius akivaizdžius pažeidimus, imsis priemonių šias klaidas ištaisyti. Iš šio rašto taip pat matyti, kad ieškovui buvo atsisakyta pateikti atsakovo žemės sklypo dokumentus (kadastrinių matavimų bylą), motyvuojant asmens duomenų apsauga, o tai taip pat akivaizdžiai sukliudė ieškovui tinkamai įvertinti savo pažeistų teisių apimtį, pagrindus ir laiku kreiptis į teismą. Ieškovo atstovei skundžiami administraciniai aktai buvo pateikti tik 2018-12-14. Ieškinys buvo pateiktas jau po kelių dienų, t. y. net nepraėjus 1 mėnesio terminui nuo realios ieškovo galimybės susipažinti su skundžiamais aktais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatnaujinti termino administraciniams aktams ginčyti yra formalus, nepagrįstas ir neteisingas, užkertantis ieškovui teisę ginti savo pažeistą fundamentalią teisę į nuosavybė, kurios svarbą konstatuoja ne tik teismų praktika bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

10. Atsakovas R. B. prašo ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. 2008-12-18 ženklinant šalių sklypus buvo sudarytos sąlygos kaimynams bendradarbiauti, kad būtų išvengta tolesnių šalių ginčų. Apeliantui pareiškus, kad atsakovo žemės sklypo 2008-12-18 paženklinimo-parodymo akte pasirašė ne S. K., teismas šią aplinkybę nustatinėjo pagal rašysenos ekspertizės rezultatus. Kadangi atlikus ekspertizę, S. K. parašo tikrumas nebuvo paneigtas, teismas pagrįstai pripažino atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Išsami bylai svarbių aplinkybių analizė pateikta skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas dėl ieškinio dalyko pagrįstumo / nepagrįstumo nesprendė;

10.2. ieškinio pagrindas ir dalykas nesusiję su nuosavybės teisės apsauga. Tarp šalių ginčas kilęs dėl sklypo ribos, o ne dėl nuosavybės teisės pažeidimo. Kadangi iki šiol apelianto žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, jo žemės sklypui tokių kadastro duomenų, kaip ribų posūkio taškų koordinatės, nėra nustatyta. Reiškia, atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys yra nevisiškai surinkti ir šis nuosavybės teisės objektas negali būti tiksliai identifikuotas valstybinėje koordinačių sistemoje. Jeigu apeliantas suderintų savo sklypo kadastrinių matavimų planą su besiribojančio, geodeziškai pamatuoto, atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planu, jo turimo žemės sklypo plotas (0,18 ha) po kadastrinių matavimų padidėtų 44 kv. m ir taptų 0,1844 ha;

10.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kreipimasis dėl atitinkamų sprendimų panaikinimo į kitas, o ne į įstatymo numatytas ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes tokie asmens veiksmai yra susiję su subjektyviu asmens pasirinktu elgesio būdu. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios, aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6 - 601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad sužinojo apie savo teisių pažeidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-26 rašto Nr. 1SS-12191-(10.5). Taigi gavęs šį raštą, apeliantas turėjo nedelsdamas, per 1 mėnesį, imtis įstatyme nustatytų veiksmų. Apeliantas nepateisinamai ilgai, 3 metus, neatliko jokio teisiškai reikšmingo veiksmo.

11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. spendimą palikti nepakeistą. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir iš esmės juos pakartoja savo atsiliepime į apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 2015 m. vasario 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Pradinis žemės sklypo savininkas S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 4 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) S. K.“ pagrindu.

15. Atsakovui priklauso su ieškovo žemės sklypu besiribojantis 0,0709 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos ir plotas pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500 patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. Ž45-394 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ dalinio pakeitimo“ buvo pakeisti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, susiję su žemės sklypo vidutine rinkos verte.

16. Ieškovas teigia, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, šių kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta atsakovo žemės sklypo riba, besiribojant su ieškovo žemės sklypu, neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo procese nustatytos žemės sklypo ribos, ilgametės faktinės žemės sklypų ribos, yra nepagrįstai ieškovo žemės sklypo sąskaita „pritraukta“ itin arti ieškovo gyvenamojo namo sienos, kas apsunkina naudojimąsi namu ir jo priežiūrą. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ žemės sklypo planą M 1:500, šiuos kadastrinius matavimus įteisinančius Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-14258-(86) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. Ž45-394 ir ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribą nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. balandžio 4 d. parengtą ieškovo žemės sklypo planą.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės dėl to, kad ieškovas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą paduoti teismui skundą dėl administracinių aktų – Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-14258-(86) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. Ž45-394, ir nebuvo nustatyti pagrindai šį terminą atnaujinti.

18. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto arba pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

19. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822/2012).

20. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-615/2019).

21. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar ABTĮ nustatyto vieno mėnesio procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).

23. Ieškovas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimus, t. y. apie aplinkybę, kad atsakovo žemės sklypo riba, besiribojanti su ieškovo žemės sklypu, neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo procese nustatytos žemės sklypų ribos, ilgametės faktinės žemės sklypų ribos, yra nepagrįstai ieškovo žemės sklypo sąskaita „pritraukta“ itin arti ieškovo gyvenamojo namo sienos, ieškovui tapo žinoma 2015 m. pradžioje, kai, ieškovui atliekant žemės darbus savo žemės sklype, atsakovas įspėjo ieškovą, kad dalis darbų „persikėlė“ už ieškovo žemės sklypo ribos ir atliekami atsakovo žemės sklype.

24. Iš byloje esančio 2008 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo ribos pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą buvo paženklintos vietoje 8 riboženkliais, šiame paženklinime dalyvavo pradinis ieškovo žemės sklypo savininkas S. K., kuris pasirašė 2008 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir jokių pastatų / prieštaravimų dėl pažymėtos atsakovo žemės sklypo ribos taškuose 6-7-8-9, besiribojančios su ieškovo žemės sklypu, nei akto surašymo metu, nei beveik 7 metus iki savo mirties nereiškė. Nors ieškovas teigė, kad S. K. parašas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra suklastotas, ši aplinkybė, atlikus rašysenos ekspertizę, nebuvo patvirtinta. Taigi, atsakovo žemės sklypo riba taškuose 6-7-8-9 pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą, besiribojanti su ieškovo žemės sklypu, buvo suderinta su pradiniu ieškovo žemės sklypo savininku.

25. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 26 d. rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodytų aplinkybių matyti, kad 2015 m. balandžio mėn. 22 d. ieškovo skundo Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pateikimo metu ieškovui buvo žinomas 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtas žemės sklypo planas, pagal kurį buvo atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, ir jo duomenys, t. y. šiuo planu nustatytos atsakovo žemės sklypo ribos. Šiame skunde ieškovui taip pat buvo pateikta informacija apie Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. Ž45-394 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriais buvo nustatyti / patikslinti ieškovo ginčijami atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, tame tarpe ir atsakovo žemės sklypo ribos pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą.

26. Apie tai, kad Nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2015 m. spalio 23 d. posėdyje, įvertinusi atsakovo žemės sklypo suformavimo dokumentus, nusprendė, kad D. K. (tiesiogiai parengusiai 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ žemės sklypo planą) nebus stabdomas išduoto matininko pažymėjimo galiojimas, Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovą 2015 m. lapkričio 12 d. raštu.

27. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius, patikrinęs VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. balandžio 4 d. parengtą ieškovo žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovas prašo nustatyti bendrą ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribą, nustatė, kad šiame plane pažymėta ieškovo žemės sklypo riba kerta atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribą taškuose 3-4, kas daro negalimą ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimą pagal šį planą ne ginčo tvarka.

28. Taigi, ieškovui 2015 m. – 2016 m. balandžio mėn. laikotarpiu tapo žinoma apie atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą ir šiuo planu nustatytą bendrą ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribą, apie tai, kad yra priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. Ž45-394 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ dalinio pakeitimo“, taip pat, kad ieškovui nepavyko ne teismo keliu išspręsti ginčo dėl atsakovo žemės sklypo ribos, besiribojančios su ieškovo žemės sklypu, pakeitimo.

29. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo atliktus veiksmus po 2016 m. balandžio mėn., siekiant nuginčyti atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą ir šiuos kadastrinius matavimus patvirtinusius administracinius aktus. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems su puse metų po sprendimo 28 punkte nurodyto termino pabaigos.

30. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškiniu ginčijami administraciniai aktai jo atstovei buvo pateikti tik 2018 m. gruodžio 14 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kodėl ieškovas, jau 2015 m. žinodamas apie atsakovo žemės sklypo matavimus pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą, šio plano duomenis, taip pat žinodamas informaciją, kad yra priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 2.3-14258-(86) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. Ž45-394 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ dalinio pakeitimo“, ankščiau nesikreipė dėl šių administracinių aktų kopijų gavimo.

31. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis su skundu dėl administracinių aktų - Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-14258-(86) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. Ž45-394, kuriais buvo patvirtinti / patikslinti atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys pagal 2008 m. gruodžio 23 d. IĮ „Busolė“ parengtą žemės sklypo planą, panaikinimo. Sprendžiama, kad ieškovas šį terminą žymiai praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis, ir todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

32. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas ir jo neatnaujinimas yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-14258-(86) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. Ž45-394, o tuo pačiu ir kitus ieškinio reikalavimus, kuriais siekiama pakeisti atsakovo žemės sklypo ribas, patvirtintas nurodytais administraciniais aktais.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos 600 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovo R. B. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.