Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-75-186/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
e2-75-186/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02101-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
R. Š.
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-75-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02101-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1; 122.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kiti bendraatsakoviai V. Š. ir bankrutavusi V. Š. individuali įmonė.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atskirojo skundo priėmimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas G. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. Š. be pagrindo įgytą turtą – 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Radviliškio r., (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė R. Š. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino bankrutuojančios V. Š. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa“ prašymą ir įtraukė bankrutuojančią V. Š. individualią įmonę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Šiaulių apylinkės teisme 2014 m. birželio 5 d. buvo gautas bylos šalių prašymas patvirtinti 2014 m. birželio 5 d. taikos sutartį, pagal kurią atsakovė sutiko perleisti ieškovui ginčo žemės sklypą bei patvirtino, kad ieškovas jai yra sumokėjęs 4 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą ir perdavė ją nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kuriame nagrinėjama šios bylos atsakovės R. Š. sutuoktinio V. Š. individualios įmonės bankroto byla.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, ją pridėjo prie atsakovo V. Š. individualios įmonės bankroto bylos bei nustatė, kad šioje byloje bankrutavusi V. Š. individuali įmonė bei V. Š. laikomi bendraatsakoviais.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje iš naujo sprendė klausimą dėl byloje dalyvaujančių asmenų – bendraatsakovių bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bei V. Š. – procesinės padėties. Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovo atstovė advokatė I. B. nurodė, kad teismas, ieškovui nesutikus, kitus asmenis gali patraukti tik trečiaisiais asmenimis. Atsakovo atstovas A. D. sutiko su ieškovės atstovės argumentais. Atsakovės bankrutavusios V. Š. individualios įmonės atstovas advokatas G. M. prašė jį palikti bendraatsakoviu, nes turtas, dėl kurio vyksta šioje byloje ginčas, yra parduodamas iš varžytinių.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. protokoline nutartimi nutarė palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi nustatytą bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bei V. Š. procesinę padėtį ir juos laikyti bendraatsakoviais.

Šalies argumentai

Ieškovas G. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir 2014 m. rugsėjo 3 d. protokolinę nutartį bei klausimą dėl bankrutavusios V. Š. individualios įmonės ir V. Š. procesinės padėties išspręsti iš esmės - juos laikyti trečiaisiais asmenimis. Ieškovas nurodė, kad teismas viršijo įgaliojimus, nepasiūlydamas ieškovui į procesą įtraukti naujus atsakovus ir tai padarydamas savo iniciatyva. Ginčas byloje vyksta dėl turto, kuris atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise (jį atsakovė paveldėjo), o jos sutuoktinis V. Š. bei bankrutavusi V. Š. individuali įmonė neturi teisės į šį turtą. Be to, bankrutavusios V. Š. individualios įmonės pozicija nesutampa nei su ieškovo, nei su atsakovės R. Š. pozicija. Bylose dėl turto kreditoriai traukiami trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais. Ieškovas teigė nesuprantąs, kodėl šią bylą perėmė Šiaulių apygardos teismas, jei bankrutuoja tik V. Š. valdoma individuali įmonė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (kurioje padarytą rašymo apsirikimą ištaisė tos pačios dienos kita nutartimi) atsisakė priimti ieškovo G. Š. atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio nutartis, kuria bendraatsakoviais patraukti bankrutavusi V. Š. individuali įmonė ir V. Š., neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1-2 p.). Be to, šis ieškovo reikalavimas nagrinėjamas bankroto byloje, kurioje atsakovais jau yra R. Š., V. Š. ir bankrutavusi V. Š. individuali įmonė. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą bei pažymėjo, kad atskirojo skundo motyvus ieškovas galės nurodyti apeliaciniame skunde (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 334 str. 1 d., 338 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas G. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti bei tenkinti ieškovo G. Š. atskirąjį skundą, paduotą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties ir 2014 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutarties. Ieškovas nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:

dispozityvumo principas nesuteikia teismui teisės įtraukti į procesą kitų atsakovų savo iniciatyva, nesant ieškovo sutikimo bei net nepasiūlius ieškovui tokius atsakovus įtraukti (CPK 43 str. 2 d., 45 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-83/2013);bankroto byloje yra daugiau dalyvaujančių asmenų, tačiau teismas įtraukė tik du atsakovus ir to nepaaiškino. Be to, ši ir V. Š. individualios įmonės bankroto bylos nėra sujungtos, jos turi atskirus numerius. Ieškovas reiškia reikalavimus tik atsakovei R. Š. ir neturi jokių pretenzijų V. Š. ar jo įmonei. Ginčas kilęs dėl turto, kuris priklauso atsakovei R. Š. asmeninės nuosavybės teise. Nei atsakovės sutuoktinis V. Š., nei jo įmonė neturi teisių į šį turtą. Bankrutavusi įmonė nesutinka nei su vienos bylos šalies pozicija, kas reiškia, kad nėra procesinio bendrininkavimo požymių (CPK 43 str.). Teismų praktikoje bylose dėl turto kreditoriai traukiami trečiaisiais asmenimis;ieškovas nesupranta kodėl šią bylą perėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas, nors atsakovė R. Š. nebankrutuoja, kas reiškia šioje byloje priimto būsimo teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.); nutartis, kuria į bylą įtraukti nauji atsakovai, skundžiama atskiruoju skundu, nes bylos eiga negalima, kol nėra aiškios proceso šalys, ką patvirtino ir pats teismas, atidėjęs šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas (CPK 331 str. 1 d. 2 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas bankrutavusi V. Š. individuali įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nutartis, kuria į bylą įtraukti atsakovai, neskundžiama, nes ji neužkerta kelio bylos eigai. Be to, bankrutuojanti įmonė, tapusi atsakove, įgijo teisę ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ir nesutikti su taikos sutartimi, kuria ginčo sklypas perleidžiamas tik už simbolinę kainą. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties (CPK 335 str. 1 d.). Kadangi atsakovei R. Š. kaip V. Š. sutuoktinei bankrutavusi V. Š. individuali įmonė priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ši byla pagrįstai buvo perduota minėtos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kurioje atsakovais yra patraukti ir abu sutuoktiniai. Ginčo sklypas yra areštuotas bankroto byloje ir iš jo bus tenkinami kreditorių reikalavimai, nes individuali įmonė turto neturi. Kadangi atsakovė R. Š. yra bendraatsakovė bankroto byloje, tuo atveju, jei bus patenkintas ieškovo reikalavimas, jis turės būti įtrauktas į kreditorių reikalavimų sąrašą ir tenkinamas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 45 straipsnyje, reglamentuojančiame netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarką bei atvejus, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria teismas į bylą įtraukė bendraatsakoviais naujus asmenis. Be to, naujų bendraatsakovių įtraukimas niekaip neapriboja ieškovo procesinių teisių bei neeliminuoja ieškovo galimybės ir toliau reikšti reikalavimus pradiniam atsakovui. Taigi, tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, net ir tuo atveju, jei teismas naujus bendraatsakovius įtraukė į bylą, pažeisdamas CPK 45 straipsnyje įtvirtintą netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarką, tai yra neturėdamas ieškovo sutikimo (CPK 45 str. 1 d.). Tokiu atveju ieškovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria buvo į bylą įtraukti nauji bendraatsakoviai, nesutikimo motyvus gali nurodyti apeliaciniame skunde (CPK 334 str. 3 d.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius proceso normų, reglamentuojančių teisę paduoti atskirąjį skundą, ieškovo atskirojo skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja teismo nutartį dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama galint būti savarankišku apeliacinio apskundimo objektu (CPK 12 str. ir 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis kelia šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, neįtakoja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, nes minėta nutartimi tokio pobūdžio klausimas nebuvo spręstas. Bylos rūšinio teismingumo klausimas buvo išspręstas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria ši civilinė byla buvo sustabdyta ir perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, nagrinėjančiam V. Š. individualios įmonės bankroto bylą (b.l. 75). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 35 straipsnio 1 dalimi, aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam buvo perduota neteisėtai, turi prerogatyvą nutartimi perduoti tokią civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas