- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- A-556-1416-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00339-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Trečiasis asmuo
- S. J., V. M., B. Z., Jurbarko savivaldybės įmonei „Jurbarko planas“
- Pareiškėjas
- Tauragės apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Tauragės apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M. (teisių perėmėjos – G. B. ir E. M.), S. J., B. Z., Jurbarko savivaldybės įmonei „Jurbarko planas“ dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) prašymu (T 1, b. l. 3-4), kurį patikslino (T 1, b. l. 9-13), prašė:
1) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 21 d. išduotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 5 d. išduotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2009 m. sausio 21 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, kurio projektavimo sąlygų 1.13 punkte nurodyta: „gauti gretimų butų kaimynų sutikimus“. Pareiškėjo manymu, išduodant minėto buto (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą (skunde nurodyta – rekonstrukcijos sąlygų sąvadas), sąlygose nebuvo nurodytas reikalavimas gauti daugumos namo patalpų savininkų pritarimo, tuo pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 47 punkte nustatytą tvarką. Teigė, kad išduodant minėtus individualius aktus nebuvo gautas daugiau kaip pusės bendraturčių sutikimas. Pareiškėjo nuomone, nepraleido kreipimosi į teismą termino, todėl prašė panaikinti skundžiamus aktus.
Atsiliepimas
Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 75-77) prašė atmesti prašymą.
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas apie skundžiamus individualius aktus – projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą – sužinojo ne 2009 m. rugpjūčio 3 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. liepos 29 d. rašto Nr. (10.4)-2D-1751, o 2009 m. gegužės mėnesį, gavęs A. ir S. J. bei Jono ir B. Z. skundą dėl V. M. atliekamos buto rekonstrukcijos. Nurodė, jog išduodant projektavimo sąlygas V. M. buvo nurodyta gauti gretimų butų kaimynų sutikimus. Atsakovo manymu, buto perplanavimui (tualeto ir vonios perkėlimui į kitą patalpą) kaimynų sutikimas nereikalingas, nes tai nesusiję su bendrojo naudojimo objektų eksploatacija. Pertvarkomos pertvaros ir konstrukcijos buvo tik rekonstruojamame bute, todėl neturėjo įtakos kitų gyvenamojo namo butų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Sutikimus rekonstrukcijai pasirašė tretieji suinteresuoti asmenys – S. J., B. Z., A. Š. Pažymėjo, jog išduodant statybos leidimą jiems nebuvo žinoma, kad buto viduje esančio pastato nešančios sienos gali būti traktuojamos kaip bendrojo naudojimo objektai, kuriems reikalingas namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Pabrėžė, jog šiuo metu V. M. yra gavusi daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą rekonstrukcijai, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus aktus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Jurbarko planas“ atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 56-57) prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nebuvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 9 punktas, kadangi skaičiuojamos schemos, apkrovos, metalinių konstrukcijų parinkimo skaičiavimai atlikti ir saugomi techninio projekto archyviniame egzemplioriuje, kaip parengiamoji medžiaga konstrukcijų brėžiniams sudaryti, pagal kuriuos konstrukcijos gaminamos ir montuojamos. Pabrėžė, kad vonios kambario grindų apkrovos įtaka perdangai neskaičiuota, nes rekonstravimo metu esama grindų danga keičiama akmens masės plytelių danga, kuri įtakos perdangos plokštėms neturi. Teigė, jog nebuvo pažeistas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ 262.1 punkto ir 262.2 punkto reikalavimai, kadangi suprojektuotos metalinės konstrukcijos, o santechnikos prietaisų perkėlimas iš vienos patalpos į kitą neturi įtakos pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumo gebai bei kitiems esminių statinio reikalavimų parametrams. Nurodė, kad konstrukcijos suprojektuotos saugios. Kompensacinės techninės priemonės nurodytos techninio projekto brėžiniuose ir detalėse, o skaičiuojamosios schemos, apkrovos, metalinių konstrukcijų profilių pasirinkimas atlikti ir saugomi savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“ techninio projekto archyviniame egzemplioriuje, todėl nebuvo pažeisti Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 32.1.5 ir 33.2 punktų reikalavimai. Nurodė, kad atlikti rekonstrukcijos darbai nepažeidė trečiųjų suinteresuotų asmenų interesų, o bendraturčių sutikimas gautas vėliau, todėl prašė palikti galioti statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadą.
Tretieji suinteresuoti asmenys B. Z. ir S. J. atsiliepimais į prašymą (T 1, b. l. 64-65, 67-68) prašė patenkinti pareiškėjo reikalavimus.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pastatas, (duomenys neskelbtini), yra stambiaplokštis, pastatų konstrukcinės schemos yra specifinės, todėl išorės ir vidaus laikančiosios sienos yra bendrojo naudojimo objektai. Rengiant buto rekonstrukcijos dokumentus nebuvo laikomasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 262 punkte nustatytų butų perplanavimo reikalavimų nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinio reikalavimų parametrų, nepateikti Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 9 punkte nustatyti techninio projekto konstrukcinės dalies sprendimų dokumentai. Pažymėjo, kad jų parašai vykdyti buto rekonstrukcijos darbus yra gauti apgaulės būdu, kadangi joms nebuvo paaiškinta, jog bus vykdomi esminiai buto pertvarkymo darbai, į kitą vietą bus perkelta vonia ir tualetas, nebuvo supažindintos su parengtais buto rekonstrukcijos dokumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 70-71) prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog ji gavo reikiamą skaičių (daugiau kaip pusės) name esančių butų savininkų sutikimus, apie tai informavo projektuotoją ir kitas kompetentingas institucijas. Buto rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikantis projekto, nekyla grėsmė namui ir atskirų butų gyventojams.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendimu (T 1, b. l. 112-118) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad klausimas dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo išnagrinėtas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos administracinio teismas minėta nutartimi atnaujino prašymo padavimo terminą, konstatuodamas, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl skundo padavimo teismui termino klausimas iš naujo nenagrinėtas. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame name, rekonstrukcijos darbų atlikimo pagrindo (statybos leidimo ir projektavimo sąlygų sąvado) teisėtumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir Statinio projektavimo sąlygų sąvadas), Statybos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir Statybos leidimas). Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 2 straipsnio 15 dalimi, 2 straipsnio 18 punktu, ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-1111 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu, Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.82 straipsnio 1 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktu, STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 52.3 punktu. Teismas konstatavo, kad teisės aktų reikalavimai, garantuodami bendrosios nuosavybės bendraturčių teises, užtikrina, jog rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinį, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, bus atliekami tik tokie rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, dėl kurių yra gautas bendraturčių sutikimas. Statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad statybos leidimui ir projektavimo sąlygų sąvadui gauti yra būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, tačiau nereglamentuota kaip toks sutikimas turi būti išreikštas. Daugumos daugiabučių namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo nebuvimas reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-764/2009). Teismas padarė išvadą, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Teisėjų kolegijos manymu, vertinant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas leidžiamiems darbams, reikėtų vadovautis tuo, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiai darbais bendraturčiai yra sutikę, t. y. būtina išsiaiškinti, ar sutikimas duotas tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, ar konkretiems statybos darbams atlikti, o taip pat labai svarbu įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 48 punktas nustato, kad pasiūlymai pakeisti daugiabučio namo patalpų paskirtį, kai reikalingas bendrojo naudojimo objektų (laikančių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų) rekonstravimas ar kapitalinis remontas, viešai aptariami Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 47 punkte nurodyta tvarka, tačiau šiuo atveju viešame aptarime turi dalyvauti ir išvadoms pritarti dauguma (daugiau nei 50 procentų) namo patalpų savininkų. Šis reikalavimas galioja ir tuo atveju, kai numatoma atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimą arba kapitalinį remontą, nekeičiant patalpų paskirties. Pagal 47 punkto reikalavimus, pasiūlymai nustatyta tvarka turi būti aptarti su bendrijos nariais ir kitais butų bei patalpų savininkais iki projektavimo sąlygų išdavimo. Teismas nurodė, kad 2009 m. balandžio 2 d. V. M. atsakovui pateikė prašymą išduoti statybos leidimą buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Kartu su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateiktas kaimynų sutikimas (S. J., B. Z., A. Š. ir V. M.). Projektiniuose sprendiniuose numatyta rekonstruojame bute, kuris yra daugiabučio pastato antrame aukšte, išardyti pertvarą tarp virtuvės ir holo, tarp holo ir kambario. Tarp holo ir kambario nešančioje sienoje numatyta įrengti angą ir sumontuoti siją S-1 ant metalinių kolonų. Byloje nekyla ginčas dėl statinio esminių reikalavimų (mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos ir aplinkos apsaugos ir kt.) nesilaikymo. Proceso šalių paaiškinimais ir patalpų plano duomenimis nustatyta, kad ginčo patalpoje vonia perkelta į kitą vietą (ventiliacija iš projektuojamo vonios kambario lanksčiais gofruotais vamzdžiais prijungta prie esamos ventiliacijos šachtos), tualetas liko toje pačioje vietoje, kur ir buvo, tarp virtuvės ir valgomojo išardyta siena. Trečiojo suinteresuotojo asmens savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“ atstovė paaiškino, kad dėl trečiojo suinteresuotojo asmens V. M. sunkios sveikatos būklės buvo praplėsta vonia, įrengta bide, tualetas liko toje pačioje vietoje, išardyta pertvara tarp virtuvės ir holo bei kambario, rekonstrukcija atitiko projekto sprendinius. Pažeidimų nenustatyta ir 2009 m. gegužės 18 d. statybos patikrinimo akte. Būtent dėl vykdomos buto rekonstrukcijos daugiabučio namo gyventojai S. ir A. J. (gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. bei B. Z. (gyv. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Tauragės apskrities viršininką. Kaip matyti iš skundų gavimo žymų, pirmasis prašymas ištirti rekonstrukcijos teisėtumą buvo gautas 2009 m. gegužės 12 d., vėliau gautas 36 daugiabučio namo gyventojų pareiškimas (2009 m. rugpjūčio 24 d.), 2009 m. spalio 12 d. gautas dar vienas S. J. prašymas. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio gyventojų sutikimo, kuris buvo pateiktas prieš išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, matyti, kad S. J. ir B. Z. neprieštaravo dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad sutikimo turinys neaiškus, jame nėra atskleista, kokiems statybos darbams būtinas bendraturčių sutikimas, gyventojų parašai nereiškia, jog jie suprato atliekamos rekonstrukcijos turinį. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų rašytinius sutikimus, jog jie neprieštarauja dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos pagal paruoštą B. M. projektą. Iš 55 butų dėl rekonstrukcijos pasirašė 32 butų gyventojai (daugiau kaip 50 procentų), todėl jis atitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“ 15.3 ir 48 punkto reikalavimus. Nenuginčytas teiginys, kad visiems daugiabučio namo gyventojams buvo atskleistas rekonstrukcijos turinys pagal parengtą projektą, tokiu būdu užtikrinant bendraturčių interesų apsaugą vykdant statybos darbus. Tačiau minėtas sutikimas nebuvo pateiktas prieš išduodant projektavimo sąlygų sąvadą. Sutikimo data - 2009 m. balandžio 1 d., o ginčijamas projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2009 m. sausio 21 d. Teismas pažymėjo, kad statybos leidimo išdavimui (išduotas 2009 m. balandžio 5 d.) bendraturčių sutikimas buvo gautas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad išduodant projektavimo sąlygų sąvadą atsakovas savo nuožiūra interpretavo teisės aktų reikalavimus dėl bendraturčių sutikimo, nurodydama papildomą reikalavimą - gauti gretimų butų gyventojų sutikimus, taip pat buvo nesilaikyta Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.3 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, jog formalus reikalavimų neatitikimas esant pagal teisės aktus gautam sutikimui negali būti pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą. Byloje nepateikti įrodymai, jog dėl atliekamos rekonstrukcijos darbų buvo pažeisti kitų gyvenamojo namo butų savininkų interesai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. J. ir B. Z. skunduose nurodytos aplinkybės dėl to, kad jos patiria nepatogumus dėl perkelto tualeto, vertintinos kaip jų subjektyvi nuomonė ir su vykdomais rekonstrukcijos darbais patirtų nepatogumų išraiška. Nustatyta, kad tualetas nebuvo perkeltas, o skunduose nurodyta, kad triukšmas keliamas virš anūkų (neaišku, ar gyvena nuolat) kambarių. Faktinė aplinkybė, kad V. M. bute buvo padidinta vonia, nereiškia bendraturčių interesų pažeidimo, nes byloje nėra faktinių duomenų apie tai, jog naudojimasis vonia pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų keliamų abejonių dėl metalinių strypų ir pertvarų išardymo pakenkimo daugiabučio gyvenamojo namo patvarumui. Formalus individualių aktų panaikinimas nesukels realių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo reikalavimas netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėti interesai. Teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 121-122) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas vienpusiškai, neišsamiai vertino teisminio nagrinėjimo metu pateiktą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų daugumos sutikimą, nebuvo reikalauta atsakovo pateikti įrodymus, kad sutikimą pasirašę gyventojai yra namo butų savininkai.
2. Teismas nepasisakė dėl Inspekcijos 2009 m. liepos 19 d. rašte Nr. (10.4)-2D-1751 išdėstytų nustatytų pažeidimų, išduodant ginčijamus dokumentus ir atliekant buto rekonstrukciją rėmėsi tik pareiškėjo ir atsakovo, kurie buvo suinteresuoti tokiu teismo sprendimu, paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu.
3. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad atsakovą teisminio nagrinėjimo metu atstovavo G. G., o Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. P11-37 G. G. už šio buto rekonstrukcijos dokumentų išdavimo metu nustatytus pažeidimus skyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą.
4. Atsakovo atstovas teismui nepateikė įrodymų, kad teisminio nagrinėjimo metu pateiktą namo bendraturčių sutikimą pasirašė butų savininkai bei nepateikė įrodymų, kada šis sutikimas buvo registruotas Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje ir kokia buvo jo vykdymo eiga. Namo gyventojai A. M. ir V. K. raštu paliudija, kad gyventojų sutikimai buvo renkami 2010 m. sausio mėnesį, t. y. teisminio nagrinėjimo išvakarėse. Todėl teismas turi spręsti klausimą, ar nebuvo pagamintas ir realizuotas suklastotas dokumentas, kuriuo remiantis buvo priimtas jai nepalankus sprendimas ir, ar tai nėra pagrindas kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Atsiliepimas
Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 1, b. l. 146-147) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad V. M. yra gavusi daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą rekonstrukcijai. Nors šie sutikimai nebuvo gauti projektavimo sąlygų išdavimo metu, jie buvo gauti vėliau. Savivaldybės administracija turi galimybę, naudodamasi nekilnojamojo turto registro duomenų baze patikrinti, kokie asmenys yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai, ir tai buvo padaryta. Kadangi abejonių dėl to, jog sutikimus rekonstrukcijai pasirašė ne butų savininkai, o kiti asmenys, teisme neiškilo, nebuvo pagrindo teikti ir tokius įrodymus. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog dauguma namo butų savininkų neprieštarauja dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos pagal paruoštą B. M. projektą ir šis sutikimas atitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“ 15.3 ir 48 punktų reikalavimus. Atstovavimą teisme reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnis, kuriame nenumatyta jokių apribojimų įstaigų darbuotojams pagal įgaliojimą atstovauti savo įstaigą. Kadangi Urbanistikos skyriaus vedėja - vyriausioji architektė G. G. tiesiogiai susijusi su projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo išdavimu ir yra geriausiai susipažinusi su visomis bylai reikšmės turinčiomis aplinkybėmis, atsakovo manymu, ji tinkamai gali atstovauti atsakovą teisme. Atkreipia dėmesį, jog atstovo asmenybė negali būti traktuojama kaip bylai svarbi aplinkybė ir tokiu būdu nėra teisminio nagrinėjimo objektu. Atsakovas, kaip ir kitos proceso šalys, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę laisvai pasirinkti asmenį, jį atstovausiantį teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 1, b. l. 140-142) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas nevertino to fakto, jog atsakovo pateiktas daugiabučio namo gyventojų sutikimas nėra registruotas Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje. Teismas visiškai nepasisakė dėl Inspekcijos 2009 m. liepos 19 d. rašte Nr. (10.4)-2D-1751 išdėstytų nustatytų pažeidimų, išduodant ginčijamus dokumentus buto rekonstrukcijai ir ją atliekant. Teismas ignoravo ir nepasisakė dėl Inspekcijos rašte nurodytų aplinkybių, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija, išduodama projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pažeidė Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį, STR 1.0507:2002 10.3 punktą ir 44 punktą, taip pat STR 107.01:2002 48 punkto reikalavimus gauti namo bendraturčių sutikimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 1, b. l. 148-151) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas išsamiai aptarė gyventojų sutikimų gavimo aplinkybes. Pažymi, kad Inspekcijos 2009 m. liepos 29 d. raštas Nr. (10.4)-2D-1751 laikytinas teismui neprivaloma tik šios institucijos nuomone. Byloje nekyla ginčas dėl statinio esminių reikalavimų (mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos ir aplinkos apsaugos ir kt.) nesilaikymo.
Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teisių perėmėjos G. B. ir E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 32-35) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 21 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. balandžio 5 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame name, rekonstrukcijai teisėtumo ir pagrįstumo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl aukščiau įvardytų administracinių aktų panaikinimo, nes statybos leidimo išdavimui (išduotas 2009 m. balandžio 5 d.) daugiabučio namo bendraturčių sutikimas buvo gautas.
Vadovaujantis Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, o po to – ir statybos leidimą, statytojas (užsakovas) be kitų privalomų reikalavimų savivaldybės administratoriui turi pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. apeliaciniame skunde išreiškė abejonę, ar nebuvo suklastotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų rašytinis sutikimas dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatęs, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų rašytinio sutikimo dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos suklastojimo, ir kad šis dokumentas itin teisiškai reikšmingas, sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje pagal S. J. pareiškimą dėl galimo oficialių dokumentų klastojimo, vykdant buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją.
Jurbarko rajono apylinkės prokuratūra informavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00016-10 yra baigtas, ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus – Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00016-10, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo; Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą atmesti skundą ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį. Todėl priėmus galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00016-10 dėl galimo oficialių dokumentų klastojimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą atnaujino.
Baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00016-10 buvo pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu S. J. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog bendraturčių rašytiniai sutikimai buvo rašomi 2009 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2010 m. sausio mėnesį, ant sutikimo užrašius atgalinę datą - 2009 m. balandžio 1 d.
Jurbarko rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. spalio 14 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00016-10, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę, kuriems esant būtų galima pateikti įtarimus E. M. ar V. M. pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. spalio 14 d. nutarime konstatuota, jog tai, kad S. J. vertina kai kurių gyventojų sutikimų gavimo faktą, kaip neatitinkančius realiai jų valios išraiškai, vertintina kaip subjektyvi jos nuomonė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojų rašytiniai sutikimai dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos pagal paruoštą B. M. projektą (iš 55 butų dėl rekonstrukcijos pasirašė 32 butų gyventojai – daugiau kaip 50 procentų) atitinka teisės aktų reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.