- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- I-124-162/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00339-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“, V. M., S. J., B. Z.
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Egidijui Mockevičiui ir Jonui Sutkaičiui, atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovei Gražinai Gadliauskienei, trečiojo suinteresuotojo asmens savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“ atstovei Birutei Mineikienei, 2010 m. sausio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V. M., S. J., B. Z., Jurbarko savivaldybės įmonei „Jurbarko planas“ dėl 2009-01-21 projektavimo sąlygų sąvado Nr. A2-12 ir 2009-04-05 statybos leidimo Nr. LNS-71-090405-00023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Tauragės apskrities viršininko administracija (po reorganizacijos teisių perėmėja tapo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos) skundu ir patikslinimu (b.l. 3-4; 9-13) prašo:
panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 21 d. išduotą buto, (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą Nr. A2-12;panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 5 d. išduotą buto, (duomenys neskelbtini), statybos leidimą Nr. LNS-71-090405-00023.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2009 m. sausio 21 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. A2-12 buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, kurio projektavimo sąlygų 1.13 punkte nurodyta: „gauti gretimų butų kaimynų sutikimus“. Mano, jog išduodant minėto buto (duomenys neskelbtini), Jurbarke projektavimo sąlygų sąvadą (skunde nurodyta – rekonstrukcijos sąlygų sąvadas), sąlygose nebuvo nurodytas reikalavimas gauti daugumos namo patalpų savininkų pritarimo, tuo pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 47 punkte nustatytą tvarką. Nuo kitų skundo argumentų pareiškėjos atstovai atsisakė teismo posėdžio metu, pateikdami patikslintą prašymą (b.l. 83-84), kuriame formuluojamas reikalavimas panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 21 d. išduotą buto, (duomenys neskelbtini), Jurbarke projektavimo sąlygų sąvadą Nr. A2-12 bei panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 5 d. išduotą buto, (duomenys neskelbtini), statybos leidimą Nr. LNS-71-090405-00023 tuo pagrindu, jog išduodant minėtus individualius aktus nebuvo gautas daugiau kaip pusės bendratučių sutikimas. Mano, kad nepraleido kreipimosi į teismą termino, todėl prašo panaikinti skundžiamus aktus.
Atsiliepimas
Atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovė Gražina Gadliauskienė prašo atmesti skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Atsakovė atsiliepime (b.l. 75-77) nurodo, jog pareiškėja praleido kreipimosi į teismą terminą. Pažymi, kad pareiškėja apie skundžiamus individualius aktus – projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą – sužinojo ne 2009 m. rugpjūčio 3 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. liepos 29 d. rašto Nr. (10.4)-2D-1751, o 2009 m. gegužės mėnesį, gavusi A. ir S. J. bei J. ir B. Z. skundą dėl V. M. atliekamos buto rekonstrukcijos. Nurodo, jog išduodant projektavimo sąlygas V. M. buvo nurodyta gauti gretimų butų kaimynų sutikimus. Mano, kad buto perplanavimui (tualeto ir vonios perkėlimui į kitą patalpą) kaimynų sutikimas nereikalingas, nes tai nesusiję su bendrojo naudojimo objektų eksploatacija. Pertvarkomos pertvaros ir konstrukcijos buvo tik rekonstruojamame bute, todėl neturėjo įtakos kitų gyvenamojo namo butų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Sutikimus rekonstrukcijai pasirašė tretieji suinteresuoti asmenys – S. J., B. Z., A. Š. Pažymi, jog išduodant statybos leidimą jiems nebuvo žinoma, kad buto viduje esančio pastato nešančios sienos gali būti traktuojamos kaip bendrojo naudojimo objektai, kuriems reikalingas namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Pabrėžia, jog šiuo metu V. M. yra gavusi daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą rekonstrukcijai, todėl mano, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus aktus.
Trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“ atstovė Birutė Mineikienė prašo atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Tretysis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Jurbarko planas“ atsiliepime (b.l. 56-57) nurodo, kad nebuvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 9 punktas, kadangi skaičiuojamos schemos, apkrovos, metalinių konstrukcijų parinkimo skaičiavimai atlikti ir saugomi techninio projekto archyviniame egzemplioriuje, kaip parengiamoji medžiaga konstrukcijų brėžiniams sudaryti, pagal kuriuos konstrukcijos gaminamos ir montuojamos. Pabrėžia, kad vonios kambario grindų apkrovos įtaka perdangai neskaičiuota, nes rekonstravimo metu esama grindų danga keičiama akmens masės plytelių danga, kuri įtakos perdangos plokštėms neturi. Mano, jog nebuvo pažeistas STR 2.02.01: 2004 „Gyvenamieji namai“ 262.1 punkto ir 262.2 punkto reikalavimai, kadangi suprojektuotos metalinės konstrukcijos, o santechnikos prietaisų perkėlimas iš vienos patalpos į kitą, neturi įtakos pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumo gebai bei kitiems esminių statinio reikalavimų parametrams. Nurodo, kad konstrukcijos suprojektuotos saugios. Kompensacinės techninės priemonės, nurodytos techninio projekto brėžiniuose ir detalėse, o skaičiuojamosios schemos, apkrovos, metalinių konstrukcijų profilių pasirinkimas atlikti ir saugomi savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“ techninio projekto archyviniame egzemplioriuje, todėl nebuvo pažeisti Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 32.1.5 ir 33.2 punktų reikalavimai. Mano, kad atlikti rekonstrukcijos darbai nepažeidė trečiųjų suinteresuotų asmenų interesų, o bendratučių sutikimas gautas vėliau, todėl prašo palikti galioti statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadą.
Tretieji suinteresuoti asmenys – B. Z., S. J. ir V. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 97-99), į teismo posėdį neatvyko. B. Z. ir S. J. atsiliepimais (b.l. 64-65, 66-67) prašo tenkinti pareiškėjos reikalavimus. Nurodo, kad pastatas, (duomenys neskelbtini), Jurbarke yra stambiaplokštis, pastatų konstrukcinės schemos yra specifinės, todėl išorės ir vidaus laikančiosios sienos yra bendrojo naudojimo objektai. Rengiant buto rekonstrukcijos dokumentus nebuvo laikomasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 262 punkte nustatytų butų perplanavimo reikalavimų nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinio reikalavimų parametrų, nepateikti Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 9 punkte nustatyti techninio projekto konstrukcinės dalies sprendimų dokumentai. Pažymi, kad jų parašai vykdyti buto rekonstrukcijos darbus yra gauti apgaulės būdu, kadangi joms nebuvo paaiškinta, kad bus vykdomi esminiai buto pertvarkymo darbai, į kitą vietą bus perkelta vonia ir tualetas, nebuvo supažindintos su parengtais buto rekonstrukcijos dokumentais.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu (b.l. 70-71) prašo atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ji gavo reikiamą skaičių (daugiau kaip pusės) name esančių butų savininkų sutikimus, apie tai informavo projektuotoją ir kitas kompetentingas institucijas. Buto rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikantis projekto, nekyla grėsmė namui ir atskirų butų gyventojams.
Po teismo posėdžio gauta medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog V. M. dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį (b.l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V. M., B. Z. ir S. J. nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos skundu ir patikslinimu (b.l. 3-4; 9-13, 83-84) prašo:
panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 21 d. išduotą buto, (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą Nr. A2-12;panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 5 d. išduotą buto, (duomenys neskelbtini), statybos leidimą Nr. LNS-71-090405-00023.
Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo išnagrinėtas 2009 m. gruodžio 11 d. (b.l. 48-49). Klaipėdos apygardos administracinio teismas minėta nutartimi atnaujino prašymo padavimo terminą, konstatuodamas, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl skundo padavimo teismui termino klausimas iš naujo nenagrinėtas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašo panaikinti individualius aktus tuo pagrindu, kad juos išduodant nebuvo gautas daugiabučio namo gyventojų daugumos sutikimas.
Ginčo dalykas – statybos leidimo ir statinio projektavimo sąlygų sąvado teisėtumas ir pagrįstumas (pagrindas – išduodant minėtus individualius aktus nebuvo gautas daugumos gyventojų sutikimas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas), Statybos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir Statinio projektavimo sąlygų sąvadas), Statybos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ ( toliau – ir Statybos leidimas).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). To paties straipsnio 18 punktas nustato, jog statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame name, rekonstrukcijos darbų atlikimo pagrindo (statybos leidimo ir projektavimo sąlygų sąvado) teisėtumo.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Statybos įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta statinio bendraturčių interesų apsauga vykdant statybos darbus. Remiantis ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-1111 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu, yra numatyta sąlyga statybos leidimo išdavimui – bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas. Bendraturčių sutikimas kaip būtinoji sąlyga išduoti statybos leidimą numatyta ir poįstatyminiuose teisės aktuose (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte, STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, 52.3 punkte). Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Šie teisės aktų reikalavimai, garantuodami bendrosios nuosavybės bendraturčių teises, užtikrina, jog rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinį, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, bus atliekami tik tokie rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, dėl kurių yra gautas bendraturčių sutikimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad statybos leidimui ir projektavimo sąlygų sąvadui gauti yra būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, tačiau nereglamentuota kaip toks sutikimas turi būti išreikštas.
Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos (daugiau kaip 50 procentų) sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Daugumos daugiabučių namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo nebuvimas reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (2009 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-764/2009). Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.
Pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija mano, jog vertinant, ar yra tinkamas bendratučių sutikimas leidžiamiems darbams, reikėtų vadovautis tuo, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiai darbais bendraturčiai yra sutikę, t.y. būtina išsiaiškinti, ar sutikimas duotas tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, ar konkretiems statybos darbams atlikti, o taip pat labai svarbu įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 48 punktas nustato, kad pasiūlymai pakeisti daugiabučio namo patalpų paskirtį, kai reikalingas bendrojo naudojimo objektų (laikančių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų) rekonstravimas ar kapitalinis remontas, viešai aptariami Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 47 punkte nurodyta tvarka, tačiau šiuo atveju viešame aptarime turi dalyvauti ir išvadoms pritarti dauguma (daugiau nei 50 procentų) namo patalpų savininkų. Šis reikalavimas galioja ir tuo atveju, kai numatoma atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimą arba kapitalinį remontą, nekeičiant patalpų paskirties. Pagal 47 punkto reikalavimus, pasiūlymai nustatyta tvarka turi būti aptarti su bendrijos nariais ir kitais butų bei patalpų savininkais iki projektavimo sąlygų išdavimo.
Dėl ginčijamų individualių aktų teisėtumo ir pagrįstumo
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė 2009 m. sausio 21 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą A2-12 (b.l. 21) buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Projektavimo sąlygų sąvade nurodytas papildomas reikalavimas gauti gretimų butų kaimynų sutikimus. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 23) patvirtina, jog butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Jurbarkas, nuosavybės teise priklauso V. M. 2009 m. balandžio 2 d. V. M. (procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje – tretysis suinteresuotas asmuo) atsakovei pateikė prašymą išduoti statybos leidimą buto, (duomenys neskelbtini), Jurbarkas, rekonstrukcijai (b.l. 19). Kartu su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateiktas kaimynų sutikimas (S. J., B. Z., A. Š. ir V. M.s, b.l. 20). Jurbarko rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, 2009 m. balandžio 1 d. patikrinusi statinio projektą, nusprendė išduoti statybos leidimą (b.l. 17). Statybos leidimas Nr. LNS-71-090405-00023 išduotas 2009 m. balandžio 5 d. (b.l. 15-16).
Projektiniuose sprendiniuose numatyta rekonstruojame bute, kuris yra daugiabučio pastato antrame aukšte, išardyti pertvarą tarp virtuvės ir holo, tarp holo ir kambario. Tarp holo ir kambario nešančioje sienoje numatyta įrengti angą ir sumontuoti siją S-1 ant metalinių kolonų (b.l. 25-30). Byloje nekyla ginčas dėl statinio esminių reikalavimų (mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos ir aplinkos apsaugos ir kt.) nesilaikymo. Proceso šalių paaiškinimais ir patalpų plano duomenimis (b.l. 31) nustatyta, kad ginčo patalpoje vonia perkelta į kitą vietą (ventiliacija iš projektuojamo vonios kambario lanksčiais gofruotais vamzdžiais prijungta prie esamos ventiliacijos šachtos), tualetas liko toje pačioje vietoje, kur ir buvo, tarp virtuvės ir valgomojo išardyta siena. Trečiojo suinteresuotojo asmens savivaldybės įmonės „Jurbarko planas“ atstovė paaiškino, kad dėl trečiojo suinteresuotojo asmens V. M. sunkios sveikatos būklės buvo praplėsta vonia, įrengta bide, tualetas liko toje pačioje vietoje, išardyta pertvara tarp virtuvės ir holo bei kambario, rekonstrukcija atitiko projekto sprendinius. Pažeidimų nenustatyta ir 2009 m. gegužės 18 d. statybos patikrinimo akte (b.l. 79-80).
Būtent dėl vykdomos buto rekonstrukcijos daugiabučio namo gyventojai S. ir A. J. (gyv. (duomenys neskelbtini), Jurbarkas) ir J. bei B. Z. ((duomenys neskelbtini), Jurbarkas) kreipėsi į Tauragės apskrities viršininką. Kaip matyti iš skundų gavimo žymų, pirmasis prašymas ištirti rekonstrukcijos teisėtumą buvo gautas 2009 m. gegužės 12 d. (b.l. 41), vėliau gautas 36 daugiabučio namo gyventojų pareiškimas (2009 m. rugpjūčio 24 d., b.l. 42-43), 2009 m. spalio 12 d. gautas dar vienas S. J. prašymas (b.l. 40). Gyventojų prašymuose nurodytos abejonės dėl rekonstrukcijos teisėtumo: t.y. blokiniame name V. M. išgriovė virtuvės ir kambario sienas, išgriovė tualeto ir vonios sienas ir į greta esantį kambarį perkėlė tualetą bei vonią. Kaip nustatyta rašytine bylos medžiaga, tretysis suinteresuotas asmuo S. J. kreipėsi į Seimo narį Bronių Paužą dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų. Seimo narys prašymą persiuntė nagrinėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2009 m. liepos 29 d. raštu Nr. (10.4)-2D-1751 (b.l. 37-39) prašė Tauragės apskrities viršininką kreiptis į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Pareiškėja Tauragės apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. V5-968 (b.l. 33) kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu (b.l. 34-36) atsisakyta ginti viešąjį interesą ar taikyti kitas įstatymo numatytas reagavimo priemones pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos raštą. Konstatuota, jog S. J. reiškia pretenzijas dėl privataus asmens galimo interesų pažeidimo. Vėliau (2009 m. lapkričio 19 d.) Tauragės apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą.
Tačiau kaip matyti iš byloje esančio gyventojų sutikimo (b.l. 20), kuris buvo pateiktas prieš išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, S. J. ir B. Z. neprieštaravo dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų. Sutikimo turinys: „vykdant kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbus bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsiprašome už suteiktus nepatogumus ir prašome sutikimo kaimynų gyvenančių žemiau ir virš 34-to buto“ (kalba netaisyta). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutikimo turinys neaiškus, jame nėra atskleista, kokiems statybos darbams būtinas bendratučių sutikimas, gyventojų parašai nereiškia, jog jie suprato atliekamos rekonstrukcijos turinį. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų rašytinius sutikimus (b.l. 85), jog jie neprieštarauja dėl buto Nr. 34 rekonstrukcijos pagal paruoštą B. M. projektą. Iš 55 butų, dėl rekonstrukcijos pasirašė 32 butų gyventojai (daugiau kaip 50 procentų), todėl jis atitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“ 15.3 ir 48 punkto reikalavimus. Nenuginčytas teiginys, kad visiems daugiabučio namo gyventojams buvo atskleistas rekonstrukcijos turinys pagal parengtą projektą, tokiu būdu užtikrinant bendraturčių interesų apsaugą vykdant statybos darbus. Tačiau minėtas sutikimas nebuvo pateiktas prieš išduodant projektavimo sąlygų sąvadą. Sutikimo data – 2009 m. balandžio 1 d., o ginčijamas projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2009 m. sausio 21 d. Pažymėtina, kad statybos leidimo išdavimui (išduotas 2009 m. balandžio 5 d.) bendratučių sutikimas buvo gautas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išduodant projektavimo sąlygų sąvadą atsakovė savo nuožiūra interpretavo teisės aktų reikalavimus dėl bendratučių sutikimo, nurodydama papildomą reikalavimą – gauti gretimų butų gyventojų sutikimus, taip pat buvo nesilaikyta Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.3 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad bendratučių sutikimas nebuvo gautas prieš išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau kaip nustatyta rašytine bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais, toks sutikimas buvo gautas vėliau. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog formalus reikalavimų neatitikimas esant pagal teisės aktus gautam sutikimui negali būti pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą. Byloje nepateikti įrodymai, jog dėl atliekamos rekonstrukcijos darbų buvo pažeisti kitų gyvenamojo namo butų savininkų interesai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. J. ir B. Z. skunduose nurodytos aplinkybės dėl to, kad jos patiria nepatogumus dėl perkelto tualeto, vertintinos kaip jų subjektyvi nuomonė ir su vykdomais rekonstrukcijos darbais patirtų nepatogumų išraiška. Nustatyta, kad tualetas nebuvo perkeltas, o skunduose nurodyta, kad triukšmas keliamas virš anūkų (neaišku, ar gyvena nuolat) kambarių. Faktinė aplinkybė, kad V. M. bute buvo padidinta vonia, nereiškia bendratučių interesų pažeidimo, nes byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad naudojimasis vonia pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų keliamų abejonių dėl metalinių strypų ir pertvarų išardymo pakenkimo daugiabučio gyvenamojo namo patvarumui. Formalus individualių aktų panaikinimas nesukels realių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjos reikalavimas netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėti interesai.
Teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.