Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams G. V. ir advokatui Linui Mažonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. T. skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 80 MGL (3 012,80 eurų) baudos bausme, ir V. T. skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL (3 012,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir/ar tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Š. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, M. Š. perduotas automobilio „Nissan Juke“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas, grąžinant jam šią transporto priemonę, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, taip pat M. Š. grąžinta: minėto automobilio originalios knygos, 1 vnt. raudonos spalvos, 1 vnt. juodos spalvos, trys pranešimai dėl automobilio parkavimo taisyklių pažeidimų, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 206-0999423 ir Nr. 208-0016158 dėl automobilio Nissan Juke valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 16 d. transporto priemonės laikinosios registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis dėl automobilio Nissan Juke pardavimo, automobilio Nissan Juke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) itališki dokumentai, registracijos liudijimas italų kalba, išrašas apie transporto priemonę iš (duomenys neskelbtini), supakuotus į voką ir saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje.

Priteista iš V. T. M. Š. naudai 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) advokato išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. T. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 22 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. V. paėmęs remontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Nissan Juke“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 18 d. neteisėtai garažų masyve, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Nissan Juke“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 200 eurų pardavė M. Š., tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 200 eurų turtinę žalą.

2. Apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nurodė, kad šią inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį nusikaltimą, už kurį skirta bausmė nėra atlikta, bauda savanoriškai nesumokėta, bauda išieškoma antstolio priverstine tvarka, vėl nusikalto ir yra teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudos ar viešųjų darbų bausmę, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnį teistumą, taikytą bausmę bei jos efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, apylinkės teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

9. Šių apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis aktas apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi byla nagrinėti teismo posėdyje perduota dėl V. T., kuris kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 105-106). Taigi, nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimus, kurie nebuvo spręsti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant prokuroro prašymo pakeisti faktines aplinkybes, nėra galimybės svarstyti klausimo dėl kaltinamojo akto papildymo arba tam tikrų naujų aplinkybių įtraukimo į kaltinimą, priešingu atveju būtų išplėsta inkriminuotų nusikaltimų apimtis. Nekyla abejonių, kad asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, jis neprivalo numatyti, kad atskiri baudžiamajame įstatyme nustatyti nusikalstamos veikos požymiai gali būti pakeisti kitokiais arba kad gali būti nustatyti nauji, papildomi požymiai. Tik žinodamas kaltinimą asmuo gali tinkamai pasirengti gynybai. Priešingas apeliacinės instancijos teismo sprendimas sąlygotų esminius BPK normų pažeidimus, nes suvaržytų nuteistojo V. T. teisę į teisingą bylos procesą. Nagrinėjamu atveju, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei esant suformuluotam susijusiam reikalavimui apeliaciniame skunde, apeliacinis skundas nagrinėjamas pareikšto ir išnagrinėto kaltinimo ribose.

Dėl bausmės

10. Už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apylinkės teismas paskyrė V. T. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir V. T. paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 80 MGL (3 012,80 eurų) baudos bausme, ir V. T. skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL (3 012,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir/ar tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai apeliaciniame skunde dėl nuteistajam V. T. paskirtos bausmės ir jos dydžio nurodo, kad nuteistojo veiksmai buvo apgalvoti, šiuo metu yra nagrinėjamos ir kitos bylos dėl analogiškų nusikalstamų V. T. veikų, todėl tikėti jo nuoširdumu ir pasižadėjimu daugiau nebenusikalsti, nėra jokio pagrindo. Dėl šių aplinkybių prašo skirti nuteistajam griežtesnę bausmę.

12. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nuteistajam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, dar kartą įvertinusi surinktus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, taip pat paskirdamas įpareigojimus, baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai, todėl atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, vertinti V. T. paskirtą bausmę kaip akivaizdžiai per švelnią, neatitinkančią bausmės tikslų ir paskirties, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti V. T. laisvės atėmimo bausmę grindė tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę be realaus jos atlikimo (atidedant jos vykdymą). Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą valdymo tvarkai ir nuosavybei, nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika padaryta turtinė žala neatlyginta. Taip pat įvertinta tai, kad V. T. anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį nusikaltimą, už kurį skirta bausmė (bauda) nėra sumokėta, ji antstolio išieškoma priverstine tvarka. Taip pat atsižvelgta, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, dirba, gauna 1000 Eur darbinių pajamų, iš kurių atskaičiuojamos priverstinai išieškomos sumos. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. T. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. T. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės normų, nepasitaiso, iš anksčiau jam skirtų bausmių nepasimoko, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgęs į aplinkybę, jog kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tik vieną kartą, nebuvo teistas už analogišką veiką, bausmės trukmę nustatė mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių BK 54, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę V. T. individualizavo teisingai, dėl to nuosprendį keisti, paskiriant griežtesnę bausmę, kaip to skunde prašo civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nėra pagrindo. Taip pat paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, kadangi kaltinamajam pripažinus kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 64¹ straipsnis).

15. Taip pat nėra pagrindo kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, išspręsti BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 12 ir 13 punktuose nurodė išsamius, byloje esančiais duomenimis pagrįstus šio straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, atsižvelgęs į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, V. T. viso proceso metu nevengė atsakomybės, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, dirba, yra darbingo amžiaus, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems turi įstatymines pareigas, tame tarpe ir išlaikyti, nukentėjusieji byloje pareiškė civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, jog siekiant išlaikyti V. T. teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus.

16. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Duomenys apie nuoširdų gailėjimąsi ir teistumo už analogiškos nusikalstamos veikos neturėjimą V. T. charakterizuoja teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra, bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

17. V. T. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeidžia BK 64 straipsnio ir 65 straipsnio 2 dalies nuostatų, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, todėl jos keisti aukštesnysis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

18. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. T. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, visiškai sudedant su 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda, ir jam paskiriant įpareigojimus per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir/ar tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimą, yra teisinga ir nėra aiškiai per švelni.

Dėl automobilio grąžinimo savininkui

19. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu civiliniu ieškiniu prašė grąžinti automobilį Nissan Juke, priteisti 2500 Eur remonto išlaidų, grąžinti prekybinius numerius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 180), M. Š. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė alternatyvius reikalavimus – priteisti jam padarytos žalos atlyginimą pinigais – 6768,48 Eur, 5 procentų metines palūkanas, 1000 Eur neturtinės žalos, arba priteisti ginčo automobilį (2 t., b. l. 155-157), teismo posėdžio metu M. Š. nurodė, jog norėtų, kad būtų grąžintas automobilis. Apylinkės teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Š. civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus, išaiškindamas, kad ginčai dėl automobilio nuosavybės teisės bei priklausomybės ir su tuo susiję civilinių teisių gynimo reikalavimai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

20. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas konstatavo, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo automobilį Nissan Juke prarado dėl nusikaltimo, tačiau po to, kai V. T. jį pasisavino, automobilis pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas trečiajam asmeniui – teisėtam įgijėjui M. Š., kuris šiuo metu minėto automobilio savininkas, ir jo nuosavybės teisės įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, nusprendė gražinti aptariamą automobilį ir automobilio dokumentus jo savininkui M. Š., papildomai nurodydamas, jog dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai spręstini civilinio proceso tvarka, CK 4.95 – 4.97 straipsniuose reglamentuotais būdais (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

21. Apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskundžia nuosprendžio dalies dėl patikslinto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau prašo keisti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką, nurodant, kad areštuoto automobilio Nissan Juke, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, saugojimą perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti saugojimui: minėto automobilio originalias knygas 1 vnt. raudonos spalvos, 1 vnt. juodos spalvos, tris pranešimus dėl automobilio parkavimo taisyklių pažeidimų, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitas Nr. 206-0999423 ir Nr. 208-0016158 dėl automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 16 d. transporto priemonės laikinosios registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį dėl automobilio Nissan Juke pardavimo, automobilio Nissan Juke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) itališkus dokumentus, registracijos liudijimą italų kalba, išrašą apie transporto priemonę iš Eucaris2, supakuotus į voką ir saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje.

22. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 94 straipsnyje aptariamos priemonės, kurių imamasi daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti priimant nuosprendį, atžvilgiu. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Daiktu gali būti pripažįstamas kaltininko nusikalstamų veiksmų objektas – juo gali būti daiktai, į kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta asmens padaryta veika. Tai gali būti, pvz., vagyste, plėšimu, turto prievartavimu įgyti daiktai, paimant kyšį gauti pinigai, kontrabanda įvežtos prekės ir pan. BPK 108 straipsnyje nustatyta, kad teismas, įsitikinęs, jog proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Taigi abu aptarti straipsniai nesuponuoja išvados, kad teisėtas savininkas ir nukentėjusysis gali (turi) sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

23. Aptariamą automobilį pripažinus grąžintinu BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, jis turi būti grąžintas savininkui, t. y. asmeniui, kuris turėjo nuosavybės teisę į šį automobilį teismo procesinio sprendimo priėmimo metu. Kaip jau nurodyta, automobilis Nissan Juke nuosavybės teise priklauso M. Š. ir teismui nežinoma apie nuosavybės teisių į jį nuginčijimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tenkinti ir šio apeliacinio skundo reikalavimo, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

24. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą priteisti iš V. T. 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (3 t., b. l. 46). Pagal byloje pateiktą advokato orderį (3 t., b. l. 23) matyti, kad su advokatu Linu Mažonu buvo sudarytas susitarimas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašyti apeliacinį skundą. Iš prie prašymo pridėto patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 300 Eur (3 t., b. l. 47).

25. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis nuosprendžio neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, civilinio ieškovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi kaip nepagrįstas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmetamas.

26. Byloje 2022 m. rugsėjo 6 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 106,67 Eur (vieną šimtą šešis eurus 67 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. T. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (3 t., b. l. 38).

27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau, kaip minėta, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

28. V. T. pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į V. T. turtinę padėtį (gauna 1000 Eur darbinių pajamų, iš kurių atskaičiuojamos priverstinai išieškomos sumos, turi tris nepilnamečius vaikus), į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. T. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Iš nuteistojo V. T. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama