Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-11-20 · Civilinė byla Nr. e2A-532-1042/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
e2A-532-1042/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16699-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas
UAB ,,A. R.“, A. A.
Atsakovas
A. A., UAB ,,A. R.“
Trečiasis asmuo
UAB ,,A. C.“, kooperatinė bendrovė ,,A.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-532-1042/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16699-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.16.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių A. L. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4214-674/2023 pagal ieškovės UAB ,,A. R.“ ieškinį atsakovei A. A. (teisių perėmėjos A. L. ir E. L.) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB ,,A. C.“ ir kooperatinė bendrovė ,,A.“, bei ieškovės A. A. (teisių perėmėjos A. L. ir E. L.) ieškinį atsakovei UAB ,,A. R.“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,A. C.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,A. R.“ prašė iš atsakovės A. A. teisių perėmėjų A. L. ir E. L. solidariai priteisti 12 219, 92 Eur nuostolių atlyginimą; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės A. A. neteisėtų veiksmų patyrė 12 219,92 Eur nuostolius, kurie yra susiję su negautomis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos išmokomis, ieškovės išlaidomis gerinant ginčo žemės sklypo dirvą, su negautu pelnu. Pažymėjo, kad atsakovė A. A. ir UAB „A. C.“, kurios teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, perėmė ieškovė, (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį (toliau ir nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė 25 metų laikotarpiui išsinuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas) ir įsipareigojo už žemės sklypo nuomą atsakovei A. A. mokėti nuomos sutartyje nustatytą mokestį. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pardavus žemės sklypą ieškovė prarado galimybę deklaruoti naudojamą žemės sklypą už 2020 metus ir gauti pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, susietąją paramą už plotus, apsėtus sertifikuota javų sėkla. Teigė, kad prarado 1 687,50 Eur investuotas lėšas, nes pasitelkė kooperatinę bendrovę ,,A.“, kuri 2019 metais atliko žemės sklypo dirvos gerinimo darbus. Ieškovė planavo žemės sklype 2020 m. auginti ekologines pupas ir tam 2019 m. ruošė žemės sklypo dirvą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė prarado 2020 metų pelną, nes nebuvo naudotasi nuomotu žemės sklypu.

Atsiliepimas

3. Atsakovės A. A. teisių perėmėjos prašė atmesti ieškovės UAB „A. R.“ ieškinį ir patenkinti jų ieškinį bei priteisti iš UAB „A. R.“ 2 589,95 Eur skolą (nuomos mokestį) ir bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad 2019 metais buvo nuspręsta parduoti žemės sklypą, todėl A. A. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir NŽT) R. skyrių su pranešimu apie parduodamą žemės sklypą. UAB ,,A. R.“ neįvykdė NŽT R. skyriaus nurodymų per nustatytą terminą, todėl A. A. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė šį žemės sklypą UAB „R. ž.“. Nurodė, kad pretenzijomis kreipėsi į UAB ,,A. R.“, kad ši sumokėtų nuomos mokestį už 2019 metus, nes 2019 metais nuomojamas žemės sklypas buvo apsėtas kviečiais ir derlius nuimtas 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. birželio 14 d. sprendimu UAB ,,A. R.“ patikslintą ieškinį patenkino, o A. A. teisių perėmėjų A. L. ir E. L. ieškinį patenkino iš dalies. Iš A. A. teisių perėmėjų A. L. ir E. L. solidariai priteisė UAB ,,A. R.“ 12 219,92 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 4 037,02 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš UAB ,,A. R.“ priteisė A. A. teisių perėmėjų A. L. ir E. L. naudai 1 238,37 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 238,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 947,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš UAB ,,A. R.“ 20,03 Eur, o iš A. L. ir E. L., iš kiekvienos po 31,68 Eur proceso išlaidas valstybei.

5. Nurodė, kad nebereikia įrodinėti A. A. neteisėtų veiksmų dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo, nes apie tai jau pasisakyta įsiteisėjusioje 2022 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje. Teismo manymu, tarp A. A. neteisėtų veiksmų ir ieškovei UAB ,,A. R.“ kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys turi būti tenkinamas ir priteistini ieškovės patirti nuostoliai. Sprendė, kad ieškovė UAB ,,A. R.“ patyrė 1 687,50 Eur žalą, kurią sudarė kooperatinės bendrovės ,,A.“ suteiktos paslaugos. Konstatavo, kad A. A. nutraukus žemės sklypo nuomą, ieškovė nebegalėjo minimo sklypo deklaruoti 2020 metais, todėl atitinkamai sumažėjo ir jos gautos išmokos. Teismo vertinimu, 3 009,78 Eur pelnas iš 27,7 ha žemės sklypo yra realus ir tikėtinas. Teismas atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį, kurioje nustatyta, kad nuomos santykiai tarp A. A. ir UAB „A. R.“ faktiškai tęsėsi iki 2019 m. (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog UAB „A. R.“ turėjo pareigą sumokėti nuomos mokestį pagal šalių sudarytą nuomos sutartį. Nuomininkai turėjo pareigą sumokėti už metus po 2 406,85 Eur, todėl teismas pripažino, kad buvo atlikta permoka viso 366,20 Eur už dvejus metus. Teismas sutiko, kad nesant susitarimo dėl nuomos mokesčio pakeitimo UAB ,,A. R.“ privalo atgauti permoką, kuri nagrinėjamu atveju buvo įskaityta į skolą. Sprendė, kad atstovavimo išlaidos, susijusios su A. L. ir E. L. atstovavimu, atstovaujant jų interesus pagal UAB ,,A. R.“ ieškinį nepriteistinos, kas sudaro 7 683,00 Eur. A. A. teisių perėmėjų E. L. ir A. L. ieškinį tenkinus iš dalies ir atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos mažintinos kaip perteklinės, iš UAB ,,A. R.“ E. L. ir A. L. naudai priteista 5 919,51 Eur atstovavimo išlaidų ir 27,84 Eur žyminio mokesčio, viso 5 947,35 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantės A. L. ir E. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB ,,A. R.“ patikslintą ieškinį atmesti, o jų ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantės teigė, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Tvirtino, kad teismas turėjo sumažinti iš apeliantės priteistiną žalą 2406,85 Eur žemės sklypo nuomos mokesčio dydžiu. Teismas nepagrįstai priteisė 1687,50 Eur išlaidas, nes žemės sklypas tuo metu buvo subnuomotas ir ieškovės nenaudojamas. Teismas, nepagrįstai priteisęs žalą už tarpinės sėjos pasėjimą, taip pat papildomai priteisė ir negautas pajamas už negautą valstybės paramą už tarpinės sėjos pasėjimą. Apeliančių manymu, vien dalyvavimas Lietuvos kaimo plėtros programoje savaime nesudaro pagrindo teigti apie galimai gautinų išmokų prilyginimą negautoms pajamoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei būtų deklaruoti tiek tarpiniai pasėliai, tiek ir naudmenų plotai paramai gauti, UAB ,,A. R.“ nebūtų paskirta žalinimo išmoka. Atsakovės 3009,78 Eur tariamai negautos pajamos yra nepagrįstos. Atsakovė tinkamai buvo informuota apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Teismas neteisingai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB ,,A. R.“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime pažymėjo, kad skunde nurodomi nauji argumentai. Tvirtino, kad žemės sklypo pagerinimo darbai buvo atlikti; žalinimo išmoka gali būti mokama, teismas pagrįstai sprendė, kad pelnas yra realus ir tikėtinas. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Konstitucinio Teismo konstatuota, kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų sistemą, kaip institucijų sistemą, sudaro keturių grandžių teismai: pirmoji (žemiausioji) grandis – apylinkių teismai, antroji grandis – apygardų teismai, trečioji grandis – Lietuvos apeliacinis teismas, ketvirtoji (aukščiausioji) grandis – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas inter alia pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų ištrintas esminis skirtumas tarp bylų proceso pirmosios instancijos teisme, bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ir (arba) bylų proceso kasacinės instancijos teisme, taip pat nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, ir (arba) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo, konstitucinė prigimtis (žr.: Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

10. Teismų procesinis savarankiškumas taikomas ta apimtimi kiek aukštesnės grandies teismai negali duoti konkrečių, privalomų nurodymų dėl bylos baigties, tačiau jis savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, gali nepaisyti aukštesnės instancijos teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-309-1098/2022 atmetė UAB „A. R.“ ieškinį dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Tenkino A. A. teisių perėmėjų ieškinį dėl skolos priteisimo. Priteisė A. A. teisių perėmėjoms A. L. ir E. L. iš atsakovės UAB „A. R.“ 2 589,95 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 3 058,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė atsakovei UAB „R. ž.“ iš ieškovės UAB „A. R.“ 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-978-1092/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl ieškovės UAB „A. R.“ ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės A. A. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės UAB „A. R.“ ieškinį atsakovei UAB „R. ž.“ ir priteisė atsakovei UAB „R. ž.“ iš ieškovės UAB „A. R.“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nepakeistą. Panaikino likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį ir dėl šios sprendimo dalies grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Ieškovė UAB ,,A. R.“ 2023 m. kovo 30 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės A. A. teisių perėmėjų A. L. ir E. L. solidariai 12 219, 92 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

14. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. kovo 31 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB ,,A. R.“ atsisakymą nuo dalies ieškinio ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti negauto 1145,99 Eur subnuomos pelno.

15. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypo nuomos sutartis nenumatė joms pareigos atlyginti nuomininkui už atliktus žemės sklypo pagerinimo darbus.

16. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kokias aplinkybes reikia įvertinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą.

17. Visų pirma, pasisakydama dėl ieškovės UAB ,,A. R.“ nuostolių, teisėjų kolegija prieš tai minėtoje nutartyje, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad būtina nustatyta, ar ieškovės nurodomos išlaidos (žemės sklypo pagerinimo darbai) yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Kolegija pažymėjo, kad subnuomos sutartyje, be kita ko, paminėta, jog žemės sklypų pagerinimo darbai atliekami nuomininko (KB „A.“) sąskaita ir nuomotojo (UAB „A. R.“) neatlyginami (subnuomos sutarties 3.3 punktas). Be to, 2019 m. (duomenys neskelbtini) KB „A.“ pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje deklaravo ginčo žemės sklypą (žr. UAB „A. R.“ ieškinio 27 priedo 93 eilutę ir elektroninės bylos II t., b. l. 146) ir nurodė, kad sklypas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėje Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje, taip pat gavo paramą už tai (žr. elektroninės bylos II t., b. l. 154–155). Vadinasi, siekiant įvertinti ieškovės nurodomų išlaidų ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais, būtina įvertinti, ar atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, ieškovės nurodomos išlaidos galėtų būti laikomos pagrįstomis, o tą darant reikėtų įvertinti ir tai, ar minėtos išlaidos neturėtų tekti KB „A.“.

18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas nesiaiškino ir netyrė prieš tai minėtų aplinkybių, pakankamai formaliai nurodęs, kad teismas sutinka su ieškovės UAB ,,A. R.“ argumentu, kad jai jau nebereikia įrodinėti A. A. neteisėtų veiksmų dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo ir tarp A. A. neteisėtų veiksmų, ir ieškovei kilusių dėl neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys, todėl ieškovės ieškinys turi būti tenkinamas ir priteistini ieškovės patirti nuostoliai.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neatliko prieš tai minėtų aplinkybių tyrimo ir vertinimo, teismas detaliai neanalizavo 2019 m. (duomenys neskelbtini) subnuomos sutarties turinio, nevertino, ar A. A. veiksmai nutraukiant (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, lėmė ieškovės UAB „A. R.“ nurodytų nuostolių, susijusių su žemės sklypo pagerinimo darbais, atsiradimą. Teismas neanalizavo ar minėti nuostoliai yra susiję su KB „A.“ pateikta paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška, kurioje buvo deklaruotas ginčo žemės sklypas. Teismo liko neatskleistos KB „A.“ dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėje Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje, aplinkybės, KB „A.“ prisiimtų ir ginčo sklype vykdytinų įpareigojimų pagal šią programą apimtis bei vykdymas. Šios aplinkybės, be kita ko, yra svarbios, siekiant nustatyti kas realiai (UAB „A. R.“ ar KB „A.“) 2020 m. ketino vykdyti veiklą ginčo žemės sklype.

20. Antra, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovės UAB „A. R.“ patirtų nuostolių dėl negalėjimo vykdyti veiklą sklype 2020 metais realumą ir tikėtinumą turėtų būti įvertinta, kokią veiklą 2020 metais ieškovė tikėtinai būtų vykdžiusi ginčo žemės sklype – žemės ūkio veiklą ar subnuomą. Konstatavo, kad svarbu išsiaiškinti, kokią realiai veiklą vykdė ieškovė UAB „A. R.“ 2020 metais (ar kaip ir 2019 metais nuomojo visus ar dalį naudojamų žemės sklypų ar pakeitė savo veiklos pobūdį ir pradėjo tiesiogiai vykdyti žemės ūkio veiklą). Pažymėjo, kad, jei bylos duomenys rodytų, kad labiau tikėtina, jog ieškovė būtų subnuomojusi žemės sklypą, jos negautas pajamas turėtų sudaryti ne negautas pelnas iš žemės ūkio veiklos ir išmokos už deklaruojamą žemės sklypą, bet iš subnuomos santykių negautos pajamos (pelnas). Kadangi šių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

21. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) UAB ,,A. R.“ ir KB ,,A.“ buvo sudarę minimo žemės sklypo subnuomos sutartį, kuri turėjo galioti iki 2019 m. (duomenys neskelbtini), tačiau vienareikšmiškai nutrūko, nes nutrūko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Teismas pažymėjo, kad numanoma, kad po 2019 m. subnuomos sutarties pasibaigimo, UAB ,,A. R.“ būtų pati toliau vykdžiusi žemės ūkio veiklą minimame sklype ir sėjusi pupas.

23. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė ieškovės UAB „A. R.“ pagrindinės veiklos pobūdžio 2020 metais (žemės ūkio veiklos ar subnuomos), todėl liko neatskleistos esminės aplinkybės dėl ieškovės nurodytų galimų nuostolių (pajamų negavimo) pobūdžio. Tik iš objektyvių duomenų, o ne ieškovės deklaruojamų teiginių, nustačius aplinkybes apie ieškovės vykdytą veiklos pobūdį 2020 m., būtų galima spręsti ar ieškovės galimi nuostoliai yra susiję su žemės sklypo galima subnuoma ar su galimomis pajamomis iš ginčo žemės sklypo ūkio veiklos.

24. Be to, apeliaciniame skunde apeliantės kelia UAB „A. R.“ nurodytų nuostolių pagrįstumo klausimą, teigdamos, jog hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą.

25. Trečia, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad UAB „A. R.“ 2020 metais ginčo žemės sklype tikėtinai būtų vykdę žemės ūkio veiklą, teismo turėtų būti įvertinta ieškovės nurodytų pajamų gavimo reali tikimybė. Be to, negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius objektyviais duomenimis pagrįstų sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų išsamiai detalizuotas ir pagrįstas sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, kuris taip pat dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį, liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi galimai nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Pažymėtina, kad sprendžiant UAB „A. R.“ reikalavimų, dėl nuostolių, susijusių su išmokų už deklaruotą pasėlių plotą, pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių gauti objektyvius oficialius duomenis ir įvertinti ieškovės nurodytų išmokų gavimo realumą, galimą dydį, išmokai gauti nustatytus reikalavimus ir įsipareigojimų apimtis (terminai, sąlygos) pagal minėtas išmokų skyrimo programas.

26. Ketvirta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal 2019 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paslaugų perdavimo-priėmimo aktą sklypo pagerinimo darbai ir tarpinių pasėlių sėja galimai buvo atlikti 24 ha ginčo žemės sklypo plote, ieškovė UAB „A. R.“ nurodydama nuostolių, susijusių su išmokų už deklaruotą pasėlių plotą, atliko paskaičiavimą pažymėdama, kad prarastas plotas sudarė 24,18 ha, o skundžiamame sprendime teismas sprendė, jog ieškovė galėjo tikėtis turėti pelną auginant pupas 27,7 ha žemės sklype. Akivaizdu, kad šie prieštaravimai dėl galimai žemės ūkio veiklai naudotino sklypo ploto teismo turėtų būti pašalinti.

27. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytų aplinkybių išsamaus tyrimo ir jų nevertino, negavo prieš tai minėtų objektyvių duomenų, o minėtų naujų duomenų gavimo galimybės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra ribotos, bylą tektų nagrinėti naujais aspektais. Akivaizdu, kad egzistuoja procesinės kliūtys, užkertančias kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės pagal šalių nustatytas ribas. Be to, tuo atveju, jei visas minėtas aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aleksandras RusakasBirutė SimonaitienėIrena Stasiūnienė