Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-15-581/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-03
Bylos Nr.
1S-15-581/2025
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00369-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
K. R.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-15-581/2025
Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00369-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. R. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties (toliau – Skundžiama nutartis),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) K. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 3 d. vagystė) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 4 d. vagystė) laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu K. R. paskirta bausme ir K. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, įpareigojant K. R. bausmės vykdymo atidėjimo laiku pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui, per savaitę išdirbant 10 valandų.

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir ji pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams į pataisos namus.

3. Skundžiama nutartimi atmestas nuteistojo gynėjo advokato A. Vaičiūno prašymas dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio vykdymo nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui nuteistojo K. R. atžvilgiu.

4. Panevėžio apygardos teisme gautas Skundas, kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: nutraukti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio vykdymą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, K. R. atleidžiant nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

4.1. K. R. nėra padaręs ne tik naujos nusikalstamos veikos, bet ir jokio teisės pažeidimo plačiąja prasme, kas, skirtingai nei nepagrįstai bei neteisėtai nurodyta Skundžiamoje nutartyje. BK 96 straipsnio 4 dalyje reglamentuota sąlyga šiuo atveju egzistuoja;

4.2. iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad vykdant Europos arešto orderį K. R. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas 2021 m. birželio 21 d. Vadovaujantis BK 96 straipsnio 3 dalimi, ši data laikytina aptariamos senaties eigos atsinaujinimo diena, jeigu daryti prielaidą, nors ir nepagrįstą, kad prieš tai aptariamos senaties eiga buvo sustojusi. K. R. šiai bylai aktualiu pagrindu jau buvo sulaikytas dar 2021 m. birželio 21 d. Vadinasi BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje nurodytas aptariamos senaties terminas, jį skaičiuojant nuo sulaikymo, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, suėjo 2024 m. birželio 21 d.;

4.3. nuoseklia teismų praktika išaiškinta, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-870/2024). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo ir tai, kad sprendžiant apie tyčią, vengiant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, svarbu yra tai, ar teisėsaugos institucijos tinkamai informavo asmenį apie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką (pavyzdžiui, kada ir kur jis turi atvykti, kokius dokumentus turėti ir pan.) ir ar užtikrino, jog asmuo nesislėps (pavyzdžiui, ar paskirtas įpareigojimas neišvykti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-1073/2019);

4.4. K. R., 16 iš 27 mėnesių vykdęs probacijos sąlygas, siekiant vykdyti jam teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, tame tarpe pradėti dirbti arba mokytis, informavęs apie tai probacijos pareigūnę, išvyko į užsienį apmokamo darbo. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) K. R. nepertraukiamai dirba, toliau mokosi. Išvykdamas į užsienį ir ten gyvendamas K. R. visuomet naudojosi savo vardu, pavarde, kitais anketiniais duomenimis bei susijusiais asmens tapatybės dokumentais. Vykdant Europos arešto orderį, sulaikytas jis buvo policijos pareigūnams atvykus į jiems iš anksto ir šiuo metu puikiai žinomą jo gyvenamąją vietą. Visa tai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad nėra jokios galimybės teigti, jog K. R. būtų slapstęsis ar tebesislapstytų. Jo gyvenamoji, darbo vietos ir šiuo metu žinomos teisėsaugos pareigūnams. Visa tai reiškia ir tai, kad ir šiuo metu galiojanti K. R. paieška nėra vykdoma, o galioja tik formaliai. K. R. asmens tapatybės dokumentų galiojimas yra pasibaigęs, o esant paskelbtai jo paieškai, nors pastarasis ir surastas, prašymas išduoti naują dokumentą, pagal esamą teisinį reglamentavimą, net nepriimamas nagrinėti. Šioje situacijoje gaunasi, kad neturėdamas galiojančio asmens tapatybės dokumento ginamasis neturi galimybės ne tai, kad atvykti, bet net išvykti iš (duomenys neskelbtini), kuri nėra Europos Sąjungos narė, o tai sukuria neįgyvendinamą sąlygą, susijusią su ginamojo atvykimu atlikti bausmės. Visa tai patvirtina, kad Skundžiamos nutarties teiginiai dėl tebevykdomo vengimo atlikti bausmę yra neteisėti bei nepagrįsti;

4.5. K. R. iš Lietuvos Respublikos į užsienį, pirma į (duomenys neskelbtini), o vėliau į (duomenys neskelbtini), išvyko 2014 m. pabaigoje, tokiu būdu formaliai pažeisdamas nuosprendžiu jam nustatytas pareigas, kurių jis privalėjo laikytis visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tai nelaikytina vengimu atlikti bausmę. Sprendimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti iš Lietuvos lėmė išimtinai noras pakeisti savo socialinę aplinką, kuri turėjo didžiausią neigiamą įtaką ankstesniam jo nusikalstamam elgesiui, bei siekis vykdyti Nuosprendžio įpareigojimus, t. y. dirbti bei mokytis. Aptartais ginamojo veiksmais, nors formaliai ir pažeistos bausmės vykdymo atidėjimo, bet ne bausmės vykdymo, sąlygos, šis pažeidimas nėra ir negali būti laikomas tyčiniu vengimu atlikti jam paskirtą bausmę, kadangi, kaip jau minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra viena iš baudžiamajame įstatyme reglamentuotų atleidimo nuo bausmės rūšių, o ne bausmė;

4.6. asmeniui apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo tvarka skiriasi nuo šios bausmės vykdymo tvarkos, kai asmeniui panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, nors padariniai lieka tie patys – asmuo siunčiamas atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 310 straipsnio 1, 2 dalis, užtikrinama, kad asmuo, kuriam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas, būtų tinkamai informuotas apie šios bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Visgi, tokie įpareigojimai teismui nenustatyti BPK 358 straipsnyje, reglamentuojančiame laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką, kai asmeniui panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas. K. R. apskritai nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame nagrinėtas jau minėtas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo. Be to, apie priimtą 2015 m. sausio 9 d. nutartį, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, K. R. sužinojo tik 2021 m. birželio mėnesį, kai jis, pagal Europos arešto orderį, sulaikytas (duomenys neskelbtini);

4.7. K. R. su šeima yra visiškai įsitvirtinęs (duomenys neskelbtini), kur susaistytais tvirtais socialiniais ryšiais, kas iš esmės ir lėmė Vestminsterio Magistrato teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą atsisakyti išduoti K. R. Lietuvos Respublikai pagal jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį. Juo labiau Vestminsterio Magistrato teismas, įvertinęs K. R. gyvenimo aplinkybes, padarė vienareikšmę išvadą ir dėl to, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jis slapstytųsi nuo teisingumo, t. y. vengtų atlikti jam paskirtą bausmę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo K. R. gynėjo advokato A. Vaičiūno skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentus, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, Lietuvos Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad suėjo K. R. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo senaties terminas ir Skundžiama nutartimi nepagrįstai atmestas nuteistojo gynėjo prašymas vykdymą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus ne tik paties nuteistojo bei jo gynėjo nurodytas aplinkybes, tačiau ir kitus byloje esančius duomenis.

8. Skundu nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad K. R. vengė atlikti jam Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, todėl, vadovaujantis BK 96 straipsnio 3 dalimi, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga jam yra sustojusi ir ji atsinaujintų tik nuo tos dienos, kai nuteistasis pats atvyktų atlikti bausmės ar būtų sulaikytas. Skunde nurodyta, kad K. R., bausmės vykdymo atidėjimo metu, išvykdamas į užsienį, tai padarė turėdamas vienintelį tikslą – susirasti apmokamą darbą, jog galėtų laikytis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų; tokiais savo veiksmais K. R. vengti jam paskirtos bausmės ar jos atidėjimo vykdymo nesiekė ir nors formaliai pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tai neturėtų būti laikoma kaip vengimas atlikti bausmę, kaip tai numatyta BK 96 straipsnio 3 dalyje. Pasak nuteistojo K. R. gynėjo, aplinkybės, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) sukūrė šeimą, veda bendrą ūkį su sugyventine, dirba ir mokosi, rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, jog jo gyvenamoji ir darbo vietos yra žinomos teisėsaugos pareigūnams, patvirtina, kad nuteistasis nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė. Su Skunde nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti neįžvelgia pagrindo.

9. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų.

10. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintos aplinkybės, kad nuteistasis K. R., jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, turėjo suvokti dėl tokių savo veiksmų galinčius kilti padarinius; jam buvo žinomos teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmės, t. y. jog jis gali būti pasiųstas atlikti realios jam teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šios Skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo vengimo atlikti bausmę pagrįstai įvertintos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartyje ((duomenys neskelbtini)).

11. Kaip teisingai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą, ar nuteistasis K. R. tyčia vengė atlikti jam paskirtą bausmę, kaip tai numatyta BK 96 straipsnio 3 dalyje, reikšmės neturi Jungtinės Karalystės Vestminsterio Magistrato teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendime (b. l. 65–79) nurodytos aplinkybės dėl jo socialinių ryšių (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad paminėtame Jungtinės Karalystės sprendime nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo K. R. socialinių ryšių (duomenys neskelbtini), kurios minimos ir Skunde, atsirado nuteistajam K. R. jau išvykus iš Lietuvos Respublikos. Nuteistasis K. R., kuomet buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, žinojo apie jo tuo metu buvusią vykdomą priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo metu ir galinčias kilti pasekmes dėl jam numatytų įpareigojimų nevykdymo, tačiau į Lietuvos Respubliką jis nėra grįžęs iki šiol. Nors Skunde ir pateikiami argumentai, kad nuteistasis K. R. neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, dėl ko jis, kaip nurodyta Skunde, negali išvykti iš (duomenys neskelbtini), tačiau matyti, kad pats nuteistasis nenurodo, ar ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas sugrįžti į Lietuvos Respubliką (nenurodė, kad būtų kreipęsis į teisėsaugos ar kitas institucijas (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad Lietuvos Respublikoje jam teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios nėra atlikęs). Aplinkybė, kad nuteistasis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant, ar nuteistajam K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

12. Nesutinkant su padarytomis išvadomis, kad nuteistasis K. R. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Skunde taip pat aiškinama vengimo sąvoka. Skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika byloje, kurioje aiškinamas tiesioginės tyčios klausimas dėl BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-1073/2019). Skunde atkreipiamas dėmesys į šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padarytą išvadą, kad svarbu įvertinti, ar teisėsaugos institucijos tinkamai informavo asmenį apie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką. Tačiau šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo pasisakoma dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo pagal BK 242 straipsnį, kas nėra nagrinėjamo Skundo dalykas. Be to, nuteistajam K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirti įpareigojimai buvo paskirti tuo pačiu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, kuris nuteistajam buvo žinomas. Iš Skundo argumentų matyti, jog cituojant nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, bandoma pagrįsti aplinkybę, kad nuteistasis K. R. nevengė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi apie jos vykdymo atidėjimo panaikinimą jam tapo žinoma tik jį sulaikius, vykdant išduotą Europos arešto orderį. Tačiau negalima sutapatinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant BK 242 straipsnio nuostatas su šia nagrinėjama byla. Skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir Skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-870/2024 dalis, kad pats nuteisto asmens išvykimo iš Lietuvos Respublikos faktas savaime negali reikšti jam paskirtos bausmės vengimo fakto (BK 96 straipsnio 3 dalis), nes minėtoje nutartyje nagrinėtos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Juolab, kad minėtoje nutartyje akcentuotas reikalavimas vertinti aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismas Kupiškio rūmai aptariamam klausimui teisingai išspręsti reikalingų aplinkybių visumą įvertino išsamiai ir tinkamai. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertinti paties nuteistojo K. R. veiksmai jam vengiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir šios bausmės vykdymo atidėjimo, tai, kad jis buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmėmis. Išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, pats nuteistasis prisiėmė riziką dėl tokių savo veiksmų, todėl Skundo argumentai, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nebuvo sustojusi, negali būti grindžiami aplinkybėmis, kad nuteistasis savalaikiai nesužinojo apie jo atžvilgiu priimtą nutartį dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Pastebėtina ir tai, kad, net ir žinodamas apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą (nurodoma, kad apie bausmės vykdymo atidėjimą sužinojo, kad buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį 2021 m. birželio 21 d.), nuteistasis nesiėmė veiksmų nuosprendžiui įvykdyti, t. y. ir toliau vengia atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Skundžiamoje nutartyje teisingai, vadovaujantis BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatomis, padaryta išvada, kad nuteistasis K. R. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio vykdymo senatis nėra suėjusi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Skundžiamoje nutartyje padarytos teisingos išvados dėl nuteistojo K. R. keliamų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties skaičiavimo variantų nepagrįstumo. Skunde pateikiamas subjektyvus nustatytų aplinkybių dėl nuteistojo K. R. sąmoningo vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę vertinimas ir vadovaujantis dabartine nuteistojo K. R. padėtimi, jam galinčiais kilti nepatogumais socialiniame, šeiminiame gyvenime, nėra pagrindas teigti, kad Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta. Pažymėtina, kad nuosprendis privalo būti vykdomas Lietuvos Respublikoje ir negali būti pateisinama situacija, kuomet apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nebevykdydamas bausmės, taip išvengtų tolimesnių baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių dėl padarytų nusikalstamų veikų.

14. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad Skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, laikantis BPK numatytų tokiai nutarčiai priimti nustatytų reikalavimų. Skunde nurodomais argumentais naikinti ar keisti Skundžiamą nutartį pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. R. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė