- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- I-11884-473/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05353-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovo atstovei Jurgitai Saulėnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 300 EUR žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – Vilniaus AVPK), atlyginimą. Pareiškėjas skunde (b. l. 1) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 60-65) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2015-09-30 iki 2015-10-09 buvo laikomas suimtas Vilniaus AVPK areštinėje. Laikymo sąlygos buvo netinkamos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Pirmas dvi laikymo dienas nebuvo išvestas pasivaikščioti į lauką, pristačius į areštinę dušu pasinaudoti nuvestas tik po 3 parų ir dušai buvo sulaužyti, netvarkingi, ant jų matėsi pelėsis. Išduota patalynė buvo nešvari, komplekte nebuvo antklodės užvalkalo, rankšluosčio, vietoje to – antra paklodė. Kamera buvo nehigieniška ir nebuvo suteikta priemonių ją išsiplauti – paprašius atnešti šluotą, ji buvo atnešta kitą dieną, tačiau be semtuvėlio, šiukšles teko rinkti rankomis, nebuvo duotas joks skuduras, išsiplauti grindis. Kameroje vėdinimas prastas, naktį ištraukiamoji ventiliacija atjungiama, todėl pasidaro tvanku, o langai užkalti medienos plokštėmis. Kameroje nėra elektros lizdų, todėl negalėjo naudoti elektros prietaisų. Naudojantis tualetu neužtikrinimas asmeninis privatumas, tai žemina orumą, dėl to galėjo juo naudotis tik kada kiti asmenys miegojo. Nebuvo galimybės skaityti laikraščių, knygų, žiūrėti televiziją ar klausytis radijo. Maitinimas buvo nepakankamas, todėl nuolat jautė alkį. Kameroje neturėjo jokios galimybės skustis barzdą, nes nebuvo veidrodžio, skutimosi peiliukai, dantų pasta ir šepetėlis neišduodami, o iš išorės perduoti skutimosi peiliukai nebuvo priimti. Atsakovo atsikirtimai į skundą nepagrįsti įrodymais, nepaneigia šių aplinkybių ir atliktų pažeidimų. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, higienos normas nustatančių teisės aktų nuostatas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 12-16) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK buvo laikomas nuo 2015-09-30, 18.56 val. iki 2015-10-09, 13.39 val. Apie tai, kad pareiškėjas būdamas areštinėje būtų pateikęs nusiskundimų dėl laikymo sąlygų, duomenų nėra. Pirmas dvi dienas būnant areštinėje, pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti, kadangi tomis dienomis buvo išvežamas procesinių veiksmų atlikimui. Dušu buvo sudaroma galimybė naudotis laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Visiems areštinėje laikomiems asmenims yra išduodama patalynė, ji reguliariai skalbiama, todėl pareiškėjo nusiskundimai šiuo klausimu yra be pagrindo. Elektros lizdų, ventiliacijos ir sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos būtų dėl to patyręs neturtinę žalą. Teisės aktai nenumato vykdyti kitų pareiškėjo skunde išdėstytų veiksmų, todėl Vilniaus AVPK veikė teisėtai. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo tinkamo vėdinimo, elektros lizdų, veidrodžio, sanitarinio mazgo atskyrimo nuo patalpos, neišduota dalis reikalingos patalynės, išduotoji buvo purvina, neišduotos asmens higienos priemonės, rankšluostis, nebuvo sąlygų praustis, skustis, susitvarkyti kamerą, maitinimas nepakankamas. Byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas Vilniaus AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015-09-30, 18.56 val. iki 2015-10-09, 13.39 val.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
Teismai, vertindami asmenų, suimtų ar kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, prašymus atlyginti neturtinę žalą, inter alia atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2117-520/2015). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 59 punkte nustatyta, kad asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Vadovaujantis šių taisyklių 62 punktu, asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Vilniaus AVPK yra sudariusi sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutartį (b. l. 30-33), prie kurios pridėtame valgiaraštyje (b. l. 34-35) nurodyti maisto produktai iš esmės tenkina reikalavimus, nustatytus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-03-27 įsakymu Nr. V-100 patvirtintuose Skiriamuose maisto produktų vidutiniuose paros kiekiuose vyrams, laikomiems policijos komisariatų areštinėse (b. l. 27-29). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Areštinių veiklos taisyklės) 7.10 p. nustatyta, kad policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną). Pagal šių taisyklių 55 p., pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus. Sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro, asmenys pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų. Tą pačią dieną į šiuos kiemus kiti policijos areštinėje uždaryti asmenys pasivaikščioti nevedami, atliekama šių pasivaikščiojimo kiemų dezinfekcija. Vienu metu pasivaikščioti išvedami vienoje kameroje esantys asmenys. Vedami pasivaikščioti asmenys turi būti apsirengę pagal metų laiką ir atsižvelgiant į oro temperatūrą. Pareiškėjas teigia, kad pirmas dvi dienas nebuvo vedamas pasivaikščioti, tačiau iš esmės neginčija aplinkybės, kad tomis dienomis buvo išvežamas procesinių veiksmų atlikimui, kitomis dienomis dalyvavo pasivaikščiojimuose (b. l. 42-47). Dėl aptartų pasivaikščiojimo tvarkos organizavimo reikalavimų neišvengiama, kad vykstantis dalyvauti teismo posėdžiuose, apklausose ar kitų procesinių veiksmų atlikime asmuo gali tą dieną nedalyvauti pasivaikščiojime. Ši situacija taisyklėse specifiškai nedetalizuota, tačiau, teismo vertinimu, atsakovės veiksmai yra suderinami su teisės aktuose nustatytu teisės pasivaikščioti reglamentavimu. Pagal Areštinių veiklos taisyklių 7.12 p., policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas į dušą buvo išvestas 2015-10-03. Kadangi į Vilniaus AVPK pareiškėjas atvyko 2015-09-30, konstatuotina, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis dušu pagal teisės aktų reikalavimas. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-172, 14.5. p., sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Byloje nėra duomenų, kad kameroje, kurioje buvo pareiškėjas sanitarinis mazgas būtų įrengtas nesilaikant šių reikalavimų. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus Vilniaus AVPK ir pažeidimų nenustatė (b. l. 48-49). Patalynės skalbimui atsakovės atstovas yra sudaręs Minkšto inventoriaus dezinfekcijos paslaugų sutartį (b. l. 50-56) ir teismas neturi pagrindo abejoti, kad ji nevykdoma. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam buvo išduota nepakankamai priemonių tvarkytis, asmens higienos priežiūrai, kameroje nebuvo elektros lizdo, žurnalų, knygų, televizijos ar radijo. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip sukėlusios jam neturtinę žalą. Tam tikri nepatogumai yra neatsiejama kardomųjų priemonių, laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasekmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašius nusiskundimus dėl sąlygų Vilniaus AVPK areštinėje yra pripažinęs nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2100-624/2015, 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2117-520/2015). Iš to, kas išdėstyta galima matyti, kad atsakovės veiksmai buvo teisėti, prie skundo pareiškėjas nepridėjo įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėjas būtų siekęs ištaisyti savo nurodomus nepatogumus kreipdamasis į Vilniaus AVPK administraciją, bet kreipėsi tiesiai į teismą todėl pareiškėjo teiginius teismas vertina kritiškai, kaip reiškiamus išimtinai su tikslu gauti turtinės naudos, ir teismas laiko neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė žalą šiais pagrindais. Pažymėtina, kad areštinės pagal savo funkcijas nėra skirtos ilgalaikiam asmenų laikymui ir pareiškėjas ten buvo tik 10 dienų.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjo skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.