Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiųjų suinteresuotojų asmenų R. P., V. A., V. K. atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. P., V. K., V. A., M. S., A. K., I. A., O. P., D. G., A. G., J. P., A. P., B. K., N. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. pareiškėjo skundą prašė patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr.(1.27.-K)2K-1507, kuriuo atsisakyta derinti (duomenys neskelbtini) tako patikslintą kadastro duomenų bylą ir parengtą patikslintą (duomenys neskelbtini) tako planą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui „Dėl (duomenys neskelbtini) tako, Kaune, ribų netikslumų“, kuriuo prašė pakoreguoti gatvės ribą pagal pridedamą schemą, kadangi jo žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra netikslios ir į žemės sklypą nepatenka dalis jame stovinčių ir naudojamų statinių (atraminė tvorelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai).

2018 m. rugsėjo 21 d. Administracijoje buvo gautas pareiškėjo įgalioto asmens prašymas tikslinti (duomenys neskelbtini) tako kadastro duomenis R. S. lėšomis. Savivaldybės administracijoje buvo pradėta administracinė procedūra dėl susiekimo komunikacijos, (duomenys neskelbtini) takas, Kaune, kadastro duomenų tikslinimo (gatvės kodas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gatvės ribų matavimų kaip inžinierinio-plotinio statinio).

Šioje byloje ginčijamu Departamento Sprendimu, išnagrinėjus Kauno miesto savivaldybės 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. (33.200)2-3234 „Dėl (duomenys neskelbtini) tako patikslintų kadastro duomenų derinimo“ bei prie jo pridėtus dokumentus, taip pat išnagrinėjus R. S. 2018 m. lapkričio 27 d. prašymą su paaiškinimais, buvo atsisakyta derinti pateiktą (duomenys neskelbtini) tako Kaune, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

Byloje nėra ginčo, tai konstatuota ir Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiais sprendimais (2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje e2-1416-454/2020, 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020), jog (duomenys neskelbtini) takas – susisiekimo komunikacija – gatvė, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, viešame registre teisinis (duomenys neskelbtini) tako įregistravimo pagrindas – 1995 m. kovo 14 d. Priėmimo–perdavimo aktas, kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. rugpjūčio 2 d. Pagal minėtus kadastro duomenis, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esanti atkarpa yra (duomenys neskelbtini) tako, kaip susisiekimo komunikacijos – gatvės, dalis.

Pagal NTR duomenis, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1997 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai - tvora). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su NTR įregistruotos gatvės dalimi.

Iš Sprendimo esmės ir turinio matyti, jog jis priimtas Kauno miesto savivaldybės 2018 m. lapkričio 19 d. prašymo Nr. (33.200)2-3234 pagrindu, tačiau administracinė procedūra dėl gatvės ribų koregavimo buvo pradėta pagal pareiškėjo prašymus, todėl byloje nepaneigta, jog Sprendimo nuginčijimas yra susijęs su jo subjektinėmis teisėmis ir interesais dėl naudojimosi už žemės sklypo ribų esančiais statiniais, kurių daiktinės teisės nors ir nepagrįstos viešame registre įregistruotais duomenimis, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1416-454/2020 konstatuota, jog trečiųjų asmenų D. G., A. G., A. P., O. P., liudytojų V. N., D. S., I. G. parodymais nustatyta, kad atraminės sienelės, betono–asfalto aikštelės, lietaus nuotekų tinklai nepertraukiamai, apytiksliai nuo 1974 metų buvo naudojami ir valdomi išimtinai pareiškėjo šeimos pastatų savininkų.

Ginčas šioje byloje iš esmės kyla dėl (duomenys neskelbtini) tako gatvės atšakos.

Pareiškėjas skundžiamo rašto neteisėtumą grindžia tuo, kad atsisakymas derinti kadastro duomenų bylą yra nemotyvuotas, Sprendime nenurodyta, kokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis vadovaujantis atsisakoma derinti kadastro bylą, dalis atsisakymo priežasčių yra paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos (iki 2020 m. lapkričio 1 d. – VAĮ 8 straipsnio) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka; kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos (3 dalis). Taigi, minėtos įstatymo normos apibrėžia teisinius pagrindus, kuriais remiantis tvarkomos nekilnojamosios kultūros vertybės, kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, apsaugos zonos.

Teismas pažymi, jog Skundžiamame sprendime nėra jokių argumentų, kokius konkrečiai paveldosaugos reikalavimus pažeistų (duomenys neskelbtini) tako atšakos koregavimas prašomu tikslu.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad jame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) takas patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies – Naujamiesčio – teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. aktu Nr. KPD-SK-229 įteisintas saugomos kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių pobūdis – urbanistinis, vadovaujantis Akto 2.1.5 punktu, viena iš kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, yra „keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos – gatvių trasos: (...): (duomenys neskelbtini) tako (...)“.

Taigi, viena iš atsisakymo derinti kadastrinius matavimus priežasčių yra nurodyta tai, kad (duomenys neskelbtini) tako gatvė (gatvės trasa) yra priskiriama prie K. N. vertingųjų savybių (pagal NKPAĮ vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu). Tačiau tame pačiame rašte akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) tako gatvės trasa yra be atšakų, o derinimui pateiktoje kadastrinių matavimų byloje įtraukta šiaurinė gatvės atšaka – teritorija, pažymėta taškais 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, – pagal ikonografinius duomenis priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), – tai buvusi šio sklypo dalis, istorinis įvažiavimas į šį žemės sklypą.

Teismo vertinimu, Sprendimas yra prieštaringas, neaiškus, nes Departamentas, jame nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) tako gatvė (gatvės trasa) saugoma kultūros paveldo požiūriu dėl jos vertingųjų savybių apsaugos, tame pačiame sprendime pripažįsta, jog yra saugoma tik (duomenys neskelbtini) tako gatvės trasa be atšakų. Tai įrodo ir atsakovo pateikti rašytiniai duomenys, ir Departamento atstovo paaiškinimai, kuriais teismo metu jis patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) gatvės atšaka, dėl kurios kadastrinių matavimų pakeitimo gatvės atšakos ribų koregavimo tikslu buvo kreiptasi, nėra saugoma vertybė.

Teismo vertinimu, Sprendimo nuoroda į viešus Kultūros vertybių registro duomenis ir atsiliepime nurodyti argumentai Sprendimo trūkumų nepašalina, nes su VAĮ ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

Iš skundžiamo sprendimo taip pat matyti, jog atsisakymas derinti kadastro bylą grindžiamas argumentais, jog ginčo atšaka priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kaip buvusi šio sklypo dalis (posesija), istorinis įvažiavimas į šį žemės sklypą.

Iš Sprendimo turinio matyti ir įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, duomenimis nustatyta, jog KPD Kauno skyriuje 2017 m. sausio 30 d. buvo suderinta žemės sklypo suformavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiūlymo schema, jos pagrindu parengtas projektas, kurio pakoreguotiems sprendiniams pritarta 2018 m. sausio 8 d.; projektu (duomenys neskelbtini) tako šiaurinė atšaka yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribose, o gretimų sklypų savininkų poreikiams garantuoti sklype numatyti servitutai. Taip pat Sprendime nurodoma, jog KPD Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. suderino (duomenys neskelbtini) tako ribų tikslinimo pasiūlymo schemą Nr. 18-žpp-65K be atšakos, todėl daroma išvada, jog nėra teisinio pagrindo derinti pateiktos (duomenys neskelbtini) tako patikslintų kadastro duomenų bylos bei Administracijai buvo siūloma koreguoti (duomenys neskelbtini) tako ribas, gatvei nepriskiriant šiaurinės atšakos.

Bylos duomenimis, Administracijos direktorius 2017 m. vasario 23 d. priėmė įsakymą Nr. A-637 dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagal pasiūlymų schemą, kurioje į siūlomą formuoti sklypą buvo įtrauktas ir pravažiavimas, organizavimo. Tačiau vėlesnėje stadijoje, t. y. įsigilinus į faktinę situaciją, žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo sustabdytas. Administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 10 d. raštu priėmė sprendimą – atmesti ieškovo prašymą pagal pateiktą pasiūlymų schemą tikslinti (duomenys neskelbtini) tako kadastrinius duomenis, kuris buvo ginčijamas R. P. civilinėje bylos Nr. e2-2734-947/2020.

Civilinėje bylos Nr. e2-2734-947/2020 duomenys patvirtina, jog toje byloje ieškovas R. P. (šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo) su kitais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais (V. K., V. A.) (šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis) siekė, kad iš (duomenys neskelbtini) tako ribų būtų pašalintas visas pravažiavimas (apie 58,5 m ilgio (duomenys neskelbtini) tako atšaka), prasidedantis nuo (duomenys neskelbtini) tako, einančio tarp (duomenys neskelbtini) tako 7 ir (duomenys neskelbtini) tako 11 sklypų, ir toliau einančio link (duomenys neskelbtini) tako 9 pastatų. Tuo tikslu 2018 m. spalio mėn. ir buvo parengta E. K. pasiūlymo schema patikslinti (duomenys neskelbtini) tako kadastrinius duomenis, kuri, kaip minėta, Departamento 2017 m. sausio 30 d. suderinta. Šis pasiūlymas buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei, tačiau 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (33.200)2-3466 „Dėl (duomenys neskelbtini) tako kadastrinių duomenų patikslinimo“, kaip jau minėta, Savivaldybės administracija atsisakė patenkinti šį prašymą.

Teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020 R. P. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas 2018 m. gruodžio 10 d. raštu atmesti ieškovo prašymą tikslinti (duomenys neskelbtini) tako kadastrinius matavimus yra teisėtas ir pagrįstas, nepaisant aplinkybės, kad pagal Kultūros paveldo departamento pateiktus duomenis Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) takas yra registruotas kaip vertingoji saugomos vietovės – K. N. – savybė ir (duomenys neskelbtini) takas pagal šio registro duomenis neapima pravažiavimo – (duomenys neskelbtini) tako trasa pasisuka ne tarp (duomenys neskelbtini) tako 7 ir 11,o pagal (duomenys neskelbtini) tako 11 rytinę pusę. Teismas konstatavo, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenys apie (duomenys neskelbtini) tako, kaip saugomo objekto, konfigūracijos niekaip nepaneigia (duomenys neskelbtini) tako, kaip susisiekimo komunikacijos, kadastro duomenų, viešai įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020 konstatuota, jog Kauno miesto savivaldybė, remdamasi tuo, kad ji yra turto savininkė, turi įgaliojimus spręsti dėl tikslingumo tikslinti jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Teismas, siekdamas objektyviai įvertinti argumentus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) tako atšakos pašalinimas ir priskyrimas prie (duomenys neskelbtini) sklypo iš esmės pažeistų ne tik (duomenys neskelbtini) tak. 5, 7, 11 sklypų savininkų (gyventojų) interesus, bet taip pat ženkliai pablogintų viso kvartalo eismo ir pėsčiųjų judėjimo sąlygas, išvažiuojamojo posėdžio 2020 m. sausio 17 d. metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tako atšaka (ginčo objektas) yra realiai ir intensyviai naudojama visų eismo dalyvių, nes (duomenys neskelbtini) taku vienu metu gali judėti tik viena transporto priemonė, dviejų transporto priemonių prasilenkimas yra neįmanomas, o faktiškai (duomenys neskelbtini) tako atšaka (ginčo objektas) yra objektyviai būtina transporto priemonėms apsisukti ir (arba) prasilenkti. Byloje padaryta išvada, kad atsisakymas koreguoti (duomenys neskelbtini) tako kadastrinius matavimus pagal ieškovo R. P. pateiktą E. K. 2018 m. spalio mėn. parengtą pasiūlymų schemą buvo paremtas savivaldybės pareiga racionaliai įgyvendinti saugaus eismo politiką ir tinkamai organizuoti jo teritorijoje saugų eismą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai).

Taigi, iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020 nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog teismo buvo paneigti šioje byloje skundžiamame Sprendime nurodyti argumentai, kuriais rėmėsi atsakovas gatvės atšaką priskirdamas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kaip istoriškai buvusiai šio žemės sklypo daliai ir tuo pagrindu atsisakydamas derinti ginčo kadastrinius matavimus ir kadastrinių matavimų bylą atšakos, kaip gatvės ribų, koregavimo tikslu (ko ir siekia pareiškėjas). Minėtame teismo sprendime pažymėta, jog faktinė situacija pagal istorinius dokumentus, kuriais rėmėsi atsakovas, gatvės atšaką priskirdamas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra iš esmės pasikeitusi ir besąlygiškai minėtais dokumentais vadovautis nėra pagrindo.

Be kita ko, minėtame sprendime nurodyta, jog išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tako atšaka vienodai būtina ir (duomenys neskelbtini) tako 5 bei 7 sklypų naudotojams, nes į šiuos nekilnojamuosius daiktus transporto priemonėmis galima patekti būtent tik iš (duomenys neskelbtini) tako atšakos (ginčo objekto); į sklypą (duomenys neskelbtini) taip pat yra numatytas vienas įvažiavimas būtent iš (duomenys neskelbtini) tako atšakos (ginčo objekto). Teismo sprendime paneigti skundžiamame Sprendime nurodyti atsakovo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) tako 5, 7 ir 11 sklypų naudojimosi ginčo atšaka vien tik servitutų pagrindu.

Ta aplinkybė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020 konstatuota, jog ginčo atšaka būtina saugaus eismo reikalavimams užtikrinti nedaro įtakos Departamento sprendimo vertinimui, nes dėl to turi spręsti kompetentingos institucijos administracinės procedūros eigoje.

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas, jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir nenurodyti konkretūs teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas atsisakymas derinti kadastrinius matavimus. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjui suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti Administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. (33.200)2-3235 „Dėl (duomenys neskelbtini) tako patikslintų kadastro duomenų derinimo“, priimant teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl pareiškėjo skundą tenkinus iš dalies ir įpareigojus nagrinėti klausimą iš naujo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti suderinimą pagal 2018 m. lapkričio 19 d. Administracijos prašymą dėl (duomenys neskelbtini) tako patikslintų kadastro duomenų suderinimo.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. S. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu T. Z.. 2019 m. balandžio 23 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. pareiškėjo atstovas pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 250 Eur už skundo parengimą teismui; 105 Eur (1,5 val. x 70 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje; 87,5 Eur (1,25 val. x 70 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje ir 17,5 Eur (0, 25 val. x 70 Eur) už pareiškimo dėl sustabdytos bylos atnaujinimo (2021 m. vasario 25 d.) parengimą; 105 Eur (1,5 val. x 70 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje; 315 Eur (3,5 val. x 90 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje ir prašymo dėl papildomų argumentų/paaiškinimų ir įrodymų pateikimo (dėl pareiškėjo suinteresuotumo ginčyti skundžiamą atsakovo sprendimą) parengimą (2023 m. kovo 31 d.). Kartu su prašymais pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, PVM Sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas šias išlaidas apmokėjo.

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Pareiškėjas prašė priteisti 250 Eur už skundo parengimą teismui ir 17,5 Eur (0, 25 val. x 70 Eur) už pareiškimo dėl sustabdytos bylos atnaujinimo parengimą (2021-02-25).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 papunktį (koeficientas už skundo parengimą – 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2018 m. 3-ojo ketvirčio, skundas teismui parengtas 2019 m. sausio mėnesį) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1 317,6 Eur, darytina išvada, kad už skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 3 294 Eur. Taigi prašoma už skundo ir prašymo parengimą teismui 267,50 Eur suma neviršija maksimalios galimos sumos už skundo parengimą.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti: 105 Eur (1,5 val. x 70 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje; 87,5 Eur (1,25 val. x 70 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje; 105 Eur (1,5 val. x 70 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje; 315 Eur (3,5 val. x 90 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už kliento atstovavimą 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose minėtomis datomis, suapvalinus teismo posėdžių laiką teismo posėdžiai truko viso 8 val. Nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 900,3 Eur. Todėl galima priteisti už atstovavimą teismo posėdyje suma yra 1520,24 Eur (1 900,3 x 0,1 x 8). Taigi, prašoma už atstovavimo teisme 612,5 Eur suma neviršija maksimalios galimos sumos už atstovavimą teisme.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktus, nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už skundo, paršymo parengimą yra 3 294 Eur, o atstovavimo teismo posėdyje (8 val.) suma – 1520,24 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 880,00 Eur neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Taip pat pareiškėjo sumokėta 24,20 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistina pareiškėjui.

Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015).

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad šioje byloje esminis ginčas buvo nagrinėjamas dėl sprendimo panaikinimo ir šis ginčas išspręstas pareiškėjo naudai, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis reikalavimas, konstatuotina, kad pareiškėjas bylą laimėjo ir jam priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, t. y. 904,2 Eur.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. P., V. K., V. A. prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys prašė atmesti pareiškėjo skundą, procesinis sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl darytina išvada, kad tretieji suinteresuoti asmenys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (1.27.-K)2K-1507.

Įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo išnagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. (33.200)2-3235 „Dėl (duomenys neskelbtini) tako patikslintų kadastro duomenų derinimo“, priimant motyvuotą sprendimą.

Priteisti pareiškėjui R. S. iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 904,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. P., V. K. ir V. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepatenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.