Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. A. dėl teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. K. (buvusi K.) ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas A. A. internetinėje svetainėje adresu (duomenys neskelbtini) patalpinęs vaizdo įrašą su ieškovės atvaizdu, pažeidė jos teises į atvaizdą ir privatumą, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2012-11-15 Vilniuje, važiuodama autobusu. Ieškovė, prašoma atsakovo, davė jam savo mobiliojo telefono numerį. Atsakovas pakvietė ieškovę į šokio pamokas, vėliau – į pasimatymą. 2012-11-20 apie 13.00 val. ieškovė susitiko su atsakovu Vilniaus mieste prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Atsakovas pasimatymo metu turėjo fotoaparatą, kuriuo padarė keletą ieškovės nuotraukų. Po pasimatymo atsakovas ieškovės prašymu interneto pagalba persiuntė ieškovei savo darytas nuotraukas. 2012-11-26 apie 15.00 val. ieškovė antrą kartą susitiko su atsakovu Vilniaus mieste prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Po pasimatymo atsakovas palydėjo ieškovę iki namų ir siūlė susitikti 2012-12-18, tačiau ieškovė tą dieną buvo užimta. Daugiau ieškovė su atsakovu nebuvo susitikusi. 2013-01-03 ieškovė sužinojo, kad internetiniame tinklalapyje www.youtube.com, atsakovo asmeniniame socialinio tinklapio „Facebook“ profilyje (duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) skyrelyje (duomenys neskelbtini) yra įdėtas vaizdo įrašas su jos atvaizdu, užfiksuotu ieškovės ir atsakovo pasimatymų metu. Vaizdo įrašas savo turiniu yra žeminančio pobūdžio, įgarsintas atsakovo komentarais apie meną suvilioti moteris, o vaizdo klipo pabaigoje rodomi lytiniai santykiai, įvykę tarp atsakovo ir neva ieškovės. Nors moters veidas vaizdo klipo pabaigoje nerodomas, tačiau iš viso vaizdo įrašo turinio ir jame nufilmuotos merginos, panašios į ieškovę, išvaizdos susidaro įspūdis, kad vaizdo įrašo pabaigoje lytiniai santykiai vyksta būtent tarp vaizdo įrašo dalyvių, t. y. ieškovės ir atsakovo. Kadangi šis vaizdas buvo išplatintas viešai internete, jį matė daug žmonių, taip pat ieškovės draugai bei šeimos nariai. Ieškovė nedavė atsakovui sutikimo filmuoti ją asmeninio gyvenimo akimirkomis, tuo labiau ji nedavė atsakovui sutikimo platinti jos atvaizdą internete ar naudoti seksualinio pobūdžio filmuose, todėl atsakovas pažeidė jos teisę į atvaizdą bei privatų gyvenimą, sumenkino ieškovės reputaciją. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad pasimatymų su atsakovu metu ji bus filmuojama, ji būtų draudusi tai daryti. Atsakovas, pažeidęs ieškovės teisę į atvaizdą, tais pačiais veiksmais pažeidė ir teisę į ieškovės privatų gyvenimą, o filmo siužetas pažemino ieškovę. Atsakovas slaptai, be ieškovės sutikimo filmavo ją jos privataus gyvenimo akimirkomis, t. y. pasimatymų, vykusių viešoje vietoje, metu, taip pat atsakovas neinformavo ieškovės apie padarytą vaizdo įrašą bei, negavęs leidimo naudoti ieškovės atvaizdą, sukūrė vaizdo įrašą ir viešai jį išplatino, tuo pažeisdamas ieškovės teisę į atvaizdą, taip pat ir teisę į privatų gyvenimą. Ieškovė, sužinojusi, kad jos atvaizdas yra platinamas internete pornografinio pobūdžio vaizdo įraše, buvo giliai sukrėsta, kadangi suvokė, jog atsakovas rodė jai dėmesį, kvietė į pasimatymus, turėdamas tikslą ją slaptai filmuoti ir šią filmuotą medžiagą naudoti savo tikslams. Toks atsakovo elgesys ne tik įžeidė ieškovę, bet ir sumenkino jos pasitikėjimą savimi kaip moterimi. Ieškovė dabar bijo bendrauti su nepažįstamais asmenimis, nes bijo būti apgauta. Ieškovė iki šiol patiria gėdos jausmą prieš savo gimines ir artimuosius, kurie matė internete išplatintą vaizdo įrašą su ieškovės atvaizdu. Ieškovė sulaukė neigiamų atsiliepimų iš tėvų, giminaičių ir pažįstamų, dėl ko tapo sunkiau bendrauti su artimais asmenimis. Ieškovė buvo priversta įtikinėti savo draugus bei šeimos narius, kad ji neturėjo lytinių santykių su atsakovu, o viešai išplatintame vaizdo įraše nufilmuota kita mergina, tačiau ieškovės žodžiais iki šiol abejojama. Ieškovė kasdien jaučia gėdos jausmą, pažeminimą, nuoskaudą dėl savo įžeistų jausmų bei dėl ji artimų žmonių patirtų negatyvių emocijų, susijusių su atsakovo internete neteisėtai išplatintu vaizdo įrašu. Kiti asmenys, matę minėtą vaizdo įrašą internete, iki šiol ieškovės akivaizdoje šaiposi iš jos, dėl ko ieškovė nuolat patiria stresą ir diskomfortą, yra priversta nuolat teisintis ir kiekvienam aiškinti jos privatų gyvenimą liečiančią situaciją. Ieškovei pablogėjo sveikata, nuo nervinės įtampos, atsiradusios po tokių sukrėtimų, ieškovė negali ramiai užmigti, mintys apie internete platinamą vaizdo įrašą nepalieka jos ir nakties metu. Ieškovė bijo, kad šis vaizdo įrašas bus platinamas ateityje ir sudarys tikrovės neatitinkančią nuomonę apie ieškovės elgesį.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nutyli bylai svarbias faktines aplinkybes ir neatskleidžia jų turinio ir reikšmės, todėl klaidina teismą dėl ieškovės asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. 2012-11-15 atsakovas susipažino su ieškove Vilniaus miesto viešajame transporte ir bendravo apie 15-20 min. Pokalbio metu atsakovas prisistatė savo vardu ir pavarde – A. A.. Be bendrų pokalbio temų, atsakovas ieškovei papasakojo apie savo šokių mokytojo veiklą, apie individualias šokių pamokas vyrams ir moterims, nurodė savo tinklalapį internete (duomenys neskelbtini), kuriame galima plačiau susipažinti su atsakovo veikla, bei atitinkamai ieškovę pakvietė į nemokamas šokių pamokas ir pasimatymą. Ieškovė iš karto sutiko dėl pasimatymo su atsakovu bei pati nurodė savo mobilaus telefono numerį, taip pat ieškovė užsirašė atsakovo mobilaus telefono numerį. Buvo susitarta dėl pasimatymo vietos ir laiko. Ieškovė pasimatymo pradžioje prasitarė atsakovui, kad iš interneto žino apie jo pagalbą vyrams ne tik šokių aikštelėje, bet ir švietėjiškoje mokamojoje veikloje dėl pasimatymų su moterimis. Atsakovas taktiškai paaiškino apie savo švietėjišką mokamąją veiklą, nurodė, kad nuotraukas ar filmuotą medžiagą naudoja švietėjiškais mokomaisiais tikslais, tam ir fotoaparatą pasiėmė, kad galėtų pasidaryti kelias ieškovės nuotraukas su jos sutikimu, kurias galėtų patalpinti prie savo straipsnio, kaip elgtis per pasimatymą su moterimi, kad ji būtų laiminga. Ieškovei tarsi juokais paklausus, ar šiandien jų nefilmuos, atsakovas, pasiūlė apsidairyti, kas žino, t. y. siekė, kad ieškovė būtų kuo natūralesnė, nesusikausčiusi. Ieškovės teismui pateikto vaizdo įrašo pirma dalis būtent tai ir patvirtina, kad ieškovė su atsakovu viešoje vietoje atliko šokio žingsnelius (judesius), bučiavosi ir vaikščiojo susikibę rankomis. Vaizdo įraše net užfiksuota kaip atsakovas ieškovei pristato savo veiklą mobiliuoju internetu iš portalo (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašo 3.02-3.10 min.). Atitinkamai atsakovas padarė keletą ieškovės nuotraukų, kurioms ji noriai pozavo. Ieškovė užsuko pas atsakovą į butą, kur leidžiant laiką kartu, atvyko ir vaizdo įrašą daręs asmuo. Šis asmuo pažymėjo, kad ieškovė labai fotogeniška ir keletą vaizdo kadrų atsakovas galės panaudoti savo švietėjiškai veiklai, ieškovė sutiko. Vėliau ieškovė tik išreiškė pageidavimą gauti atsakovo darytų pasimatymu metu nuotraukų skaitmenines kopijas. 2012-11-20 vakare atsakovas iš savo paskyros Skype programa persiuntė ieškovei jos prašytas pasimatymo metu darytas nuotraukas. 2012-11-20 atsakovas savo paskyroje „Facebook“ nurodė nuorodą į straipsnį (duomenys neskelbtini) „Penkios dažnos pasimatymų klaidos“, bei patalpino kelias nuotraukas iš pasimatymo su ieškovę. 2012-11-23 ieškovė savo „Facebook“ profilyje pasikeitė viršelio nuotrauką, kuri buvo atsiųsta atsakovo. 2012-11-26 atsakovas susitiko su ieškove prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Kartu ieškovė ir atsakovas praleido pasimatyme apie 1-1,5 val., bendravimas vyko sklandžiai. Susitikimo metu ieškovė pagyrė atsakovą už straipsnį, įkeltas nuotraukas, pasakė, kad net vieną iš jų pasikeitė į savo „Facebook“ profilio viršelio nuotrauką. Ieškovė taip pat pokalbio metu teiravosi atsakovo kaip ji atrodo iš šalies vaizdinėje medžiagoje, tačiau atsakovas negalėjo dar pakomentuoti, nes neanalizavo, o su montažu, skirtu švietėjiškai mokomajai veiklai, prisižadėjo pateikti kai bus įkelta į tinklalapį. Ieškovė ir po šito neišreiškė prieštaravimo dėl vaizdinės medžiagos panaudojimo. Vėliau ieškovė su atsakovu bendravo telefonu trumposiomis žinutėmis iki 2012-12-28. 2013-01-02 atsakovas įkėlė į youtube.com sumontuotą vaizdo įrašą „II „Alfa vyras“ mokymo etapas“, kurį pašalino 2013-01-03 pagal youtube.com administratoriaus pranešimą dėl galimai nepadoraus turinio. Atsakovas neturi ieškovės raštu išreikšto sutikimo dėl vaizdinės medžiagos viešo panaudojimo švietėjiškoje mokomojoje veikloje, tačiau iš nurodytų faktinių aplinkybių galima darytina išvada, kad buvo ieškovės žodinis sutikimas tam, taip pat sutikimą patvirtina ir ieškovės elgesys, t. y. konkliudentiniai ieškovės veiksmai. Šiuolaikinė moteris, eidama į pasimatymą su nepažįstamu asmeniu, naudojasi pirmiausia lengviausiai prieinama informacija apie asmenį, t. y. iš interneto portalų. Google.com paieškos sistemoje vien įvedus (duomenys neskelbtini) vardą ir jo veiklą „šokių pamokos 2012 m.“, yra nuorodų į interneto svetaines (duomenys neskelbtini), www.patrauklusvvras.lt, ir net lrytas.lt (2012-12-10), kuriuose aprašomas atsakovo gyvenimo būdas ir veikla, susijusi su mokymais pasimatymu metu, pateikta vaizdinė medžiaga. Ieškovė taip pat naudojasi „Facebook“ paskyra nuo 2009 m., todėl ieškovė, susitikdama su atsakovu, jau žinojo apie jo veiklą, tačiau ėjo į pasimatymą, vėliau sutiko, kad jos atvaizdas (vaizdinės medžiagos montažas) būtų panaudotas atsakovo švietėjiškoje mokamojoje veikloje. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovui, neturint advokato, nebuvo žinomas galimas teisinis sutikimo turinys, t. y. buvo suklaidintas, kad galimas sutikimas tik raštiškos formos, ir nežinojo nei apie žodinį sutikimą, juo labiau apie konkliudentinius veiksmus, ir tyrėjui neklausiant, nenurodė ir apklausos metu minėtų aplinkybių. Vaizdo įrašo „II „Alfa vyras“ mokymo etapas“ sudaro dvi skirtingos vaizdinės medžiagos dalys, kurios aiškiai atskirtos panaudojant 3-4 s vaizdinį atskyrimą. Šios dvi dalys yra aiškiai atskirtos pereinamųjų kadrų ir nepateikiama jokių užuominų, jog antroje dalyje vaizduojama ieškovė. Ieškovė pripažįsta, kad antrojoje vaizdo įrašo dalyje yra pavaizduota ne ji, o kitas asmuo (mergina). Ikiteisminio tyrimo metu priimti ir vėliau teismų patvirtinti įsigalioję sprendimai patvirtina, kad vaizdo įrašas „II „Alfa vyras“ mokymo etapas“ nėra pornografinio pobūdžio, todėl galima daryti išvadą, kad vaizdo įrašas „II „Alfa vyras“ mokymo etapas“ nežemina ieškovės garbės ir orumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas, patalpinęs internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą su ieškovės atvaizdu, pažeidė jos teises į atvaizdą ir privatumą, bei priteisė iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 666,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė buvo informuota apie numatomą filmavimą ar vaizdo įrašo darymą su jos atvaizdu, tuo pačiu kad ji davė sutikimą filmuoti (daryti vaizdo įrašą) pasimatymo ar susitikimo su kitu asmeniu metu, išviešinti vaizdo įrašą ir tokiu būdu – internetinėje erdvėje. Teismas konstatavo, kad nesant ieškovės sutikimo, ieškovės slaptas stebėjimas (filmavimas), atvaizdo paviešinimas reiškia teisės į atvaizdą pažeidimą, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimą.

Teismas pabrėžė, kad byloje svarbu yra tai, kad išviešintame vaizdo įraše matosi intymus bendravimas su kitu asmeniu, kuris trunka gana ilgai, vaizdo turinys leidžia susidaryti įspūdį, kad ieškovė toleruoja viliojimą ir yra lengvabūdiška lytiniams santykiams. Ieškovė galėjo būti atpažįstama iš vaizdo įrašo šeimos narių bei svetimų žmonių, todėl ji pagrįstai nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Paviešindamas vaizdo įrašą atsakovas nusižengė visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms, nors vaizdo įrašas pašalintas iš tinklapių gana greitai.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, susiklosčiusią teismų praktiką, padarė išvadą, kad šioje byloje nustačius 3 000 Eur iš atsakovo ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nebus viršytos teismų praktikoje taikomos nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nebus pažeista delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra. Nurodyto dydžio piniginė kompensacija vertintina kaip adekvati ieškovės patirtai neturtinei žalai, pakankama ieškovės teisei į atvaizdą, teisei į privatų gyvenimą apginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas jo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nevertino įrodymų visapusiškai ir objektyviai, vertino pavienius įrodymus, ne jų visumą, dalies įrodymų, ypač liudytojų parodymų, nevertino, klaidingai pasisakė dėl įrodymais patvirtinamų faktinių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstų ir neteisėtų išvadų, lėmusių neteisingai išspręstos bylos ir neteisėto sprendimo priėmimą. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė byloje Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 1 ir 2 dalies materialinės teisės normas, kadangi asmens sutikimo nereikia jo atvaizdui fotografuoti (filmuoti) ir demonstruoti, jeigu jo atvaizdas fotografuojamas (filmuojamas) viešoje vietoje. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo sumontuotas vaizdo įrašas iš kadrų, darytų 2012-11-20 susitikimo su ieškove metu Vilniaus miesto viešojoje erdvėje – prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, gatvėse ir parke. Teismas neanalizavo ir nevertino bylos aplinkybių visumos, susijusios su tuo, ar viešoje vietoje asmens natūralaus elgesio atgaminimas žemina to asmens garbę, orumą. Asmens garbės ir orumo pažeidimo sudėtį sudaro melagingų, pramanytų žinių apie asmenį skleidimas. Vaizdo įraše, kuriame pavaizduota ieškovė, nėra tokių duomenų. Priešingai, vaizdo įrašo I dalies tikslu įvardijama parodyti vyrams, kaip reikia elgtis su moterimis per pasimatymą: „Būti tuo vyru, kuris traukia moteris, kuris supranta jų psichologiją, kuris geba daryti jas laimingas“ (žr. vaizdo įrašo 2.43-2.53 min.), t. y nežemina asmens. Taip pat išrašas iš „Facebook“ komentarų (b. l. 61) patvirtina, kad atsakovas tik geruoju atsiliepė apie ieškovę („ta mergina yra man labai artima ir jums toli iki jo..., ji geriausia, kitom deja pritrūko“), t. y. nebuvo tikslo jos pažeminti.

Teismo sprendime neatliktas reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės teisių į atvaizdą ir privatumą pažeidimo sąlygų nustatymo, visumos vertinimas. Teismas nevertino ieškovės veiksmų iki 2012-11-20 susitikimo su atsakovu, jo metu ir po to. Teismas nevertino ir nemotyvavo aplinkybių, kad ieškovė žinojo apie atsakovo švietėjišką veiklą, susijusią su moterų ir vyrų mokymais pasimatymų metu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys susipažino 2012-11-15 Vilniaus miesto viešajame transporte ir po 15-20 min. bendravimo, kurio metu atsakovas ieškovei papasakojo apie savo šokių mokytojo veiklą, apie individualias šokių pamokas vyrams ir moterims, nurodė savo tinklalapį internete (duomenys neskelbtini), kuriame galima plačiau susipažinti su atsakovo veikla. bei atitinkamai ieškovę pakvietė į nemokamas šokių pamokas ir pasimatymą. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė prieš eidama į pasimatymą su atsakovu, domėjosi juo socialiniame tinklapyje „Facebook“. Taigi, tai patvirtina, kad ieškovė 2012-11-20, eidama į susitikimą su atsakovu, žinojo apie jo švietėjišką veiklą, susijusią su moterų ir vyrų mokymais pasimatymų metu.

Antra, 2012-11-20 susitikimo su ieškove metu Vilniaus miesto viešojoje erdvėje fiksuojamas jos natūralus elgesys. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė atsakovo nelaikė vaikinu, tačiau atsisakė paaiškinti ieškovės elgesį (bučinius ir kt.) viešoje erdvėje, kuris fiksuotas vaizdo įraše. Atsakovas ir ieškovė lengvai susibendravo ir sutarė viso pasimatymo metu, po jo, dar buvo susitikę 2012-11-26 ir bendravo iki 2012-12-28. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė 2012-11-20 susitikimo metu pasakė žinanti apie atsakovo veiklą, susijusią su moterų ir vyrų mokymais, klausė, ar ji to dalis. Atsakovas ieškovei pristatė savo veiklą, vaizdo įraše net užfiksuota kaip atsakovas demonstruoja mobiliuoju portalą (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašo 3.02-3.10 min.).

Trečia, teismas iš esmės nevertino byloje surinktų faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovės žodinį sutikimą ir konkliudentinius veiksmus dėl vaizdo kadrų leidimo panaudoti švietėjiškai veiklai, visumos. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kurias nurodė atsakovas, patvirtinęs, kad 2012-11-20 po pasivaikščiojimo kartu su ieškove buvo jo bute (tą patvirtina tas pats vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip ieškovė nesustodama įeina į namo vidų), kuriame jai buvo pasakyta apie filmavimą ir ji žodžiu išreiškė jam sutikimą panaudoti vaizdinę medžiagą jo veikloje (vaizdo klipe). Tą pačią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. V., kuris buvo operatorius. Šis liudytojas patvirtino, kad iš ieškovės žodžių ir reakcijos jis suprato, kad ji žinojo apie filmavimą, Liudytojas patvirtino, kad, grąžindamas atsakovui vaizdo kamerą bute, pagyrė ieškovę kaip labai fotogenišką ir pasakė jai, kad keletą vaizdo įrašo kadrų atsakovas tikrai galės panaudoti švietėjiškai veiklai, į ką ieškovė linktelėjo galva, šypsojosi. Ieškovė teismo posėdžio metu neišreiškė noro duoti paaiškinimų ir parodymų, patvirtinančių ieškinio faktinį pagrindą.

Ketvirta, teismas tinkamai nevertino, kad ieškovė savo privataus gyvenimo aplinkybių ir atvaizdo neliečiamumo nesuabsoliutino. Išrašai iš ieškovės „Facebook“ paskyros patvirtina, kad ieškovė dar iki susitikimo su atsakovu viešindavo socialiniuose tinkluose savo pusnuogės (duše su rankšluosčiu) nuotraukas 2012-05-10 (b. 1. 46). Taip elgėsi ir po susitikimų su atsakovu ir po pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2013-01-23 nuotraukoje su naktiniais (b l. 45)). Ieškovė nereiškė pretenzijų ir reikalavimų atsakovui dėl atsakovo „Facebook“ paskyroje nurodytos nuorodos į straipsnį patrauklusvyras.lt „Penkios dažnos pasimatymų klaidos“, kuriame patalpintos kelios nuotraukos iš 2012-11-20 susitikimo su ieškove.

Penkta, teismas nevertino ir nemotyvavo tos aplinkybės, kad ieškovė, bendravo su atsakovu ilgą laiką iki 2012-12-28, tai nebuvo vienkartinis susitikimas, 2013-01-02 sužinojusi ir pamačiusi vaizdo įrašą, nedelsiant nesusisiekė su atsakovu (skambučiu, SMS, „Skype“, „Facebook“, elektroniniu paštu) dėl aplinkybių, susijusių su vaizdo įrašo demonstravimo sustabdymo ir tolesnio jos teisių manomo pažeidimo užkardymo. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė nenustebo dėl vaizdo įrašo šaltinio, iš karto įvardijo šaltinį – atsakovą, t. y. netiesiogiai patvirtino, kad ieškovė buvo informuota apie filmavimą ir buvo duotas jos sutikimas atgaminti jos atvaizdą. Įvertinus įrodymų visumą, galima padaryti išvadą, kad atsakovas nepažeidė ieškovės teisės į atvaizdą ir privatumą, nes nepaneigtas jo gautas ieškovės žodinis sutikimas naudoti jos atvaizdą, fiksuotą viešojoje erdvėje vaizdinėje medžiagoje atgaminant (demonstruojant) viešai prieinamoje interneto svetainėje.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl ieškovės teisių gynimo būdo parinkimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė du savarankiškus reikalavimus: teisės pažeidimo pripažinimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Teismas neanalizavo ir nesprendė, ar nagrinėjamoje byloje visų nustatytų aplinkybių kontekste teisės pažeidimo pripažinimas yra savaime pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o iš karto sprendė, ar ieškovė patyrė neturtinę žalą. Teismas nevertino, kad ieškovės teisių pažeidimo pripažinimas galimas kaip pakankama ir teisinga satisfakcija. Vaizdo įrašas buvo viešai prieinamas tik vieną parą, nebuvo gausiai peržiūrėtas ir pašalintas paties atsakovo, o ne dėl ieškovės pastangų. Minėtu atveju reikšminga tai, kad ieškovė po įvykio nesikreipė į atsakovą, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ne teismo tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nurodomos Europos žmogaus Teisių Teismo priimtos bylos ratio decidendi šioje byloje negali būti taikoma, nes bylų faktinės aplinkybės turi esminių skirtumų, kadangi teismas remiasi bylomis, kilusiomis iš šeimos teisinių santykių dėl tėvų valdžios apribojimo ir neužtikrinto teisingo teismo proceso dėl konfidencialių dokumentų neprieinamumo, byla, kilusia dėl pareiškėjams priklausančios nuosavybės (žemės su pastatais) neteisėto perėmimo valstybės nuosavybėn, byla, kilusia dėl asmens teisių į saugią aplinką dėl pramoninio užterštumo pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl neturtinės žalos sąlygų buvimo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą, neigiamus dvasinio pobūdžio išgyvenimus, kurie objektyvizavosi (buvo pakankamai stiprūs, kad sukeltų neigiamus objektyvius padarinius). Byloje nėra pateikti medicinos dokumentai, patvirtinantys ieškovės sveikatos sutrikdymo būklę ar diagnozę, taip pat nepateikti receptai, išrašyti gydytojų vaistiniams medikamentams įsigyti ir jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ir pan. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė, peržiūrėjus vaizdo įrašą, išsigando, verkė ir gėdijosi, tačiau tik porą dienų nėjo į paskaitas po įvykio. Tai kasdieninio emocinio pobūdžio išgyvenimai, kurie nesukelia neturtinės žalos. Teismas nevertino ieškovės ieškinyje nurodomų kriterijų neturtinei žalai įvertinti, abstrakčiai pasisakė jų įvardijamu, bet neanalizavo, ar jie atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus vertintinus kriterijus. Ieškovė ieškinyje teigė, kad sumenko jos pasitikėjimas savimi kaip moterimi, bijo bendrauti su asmenimis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė socialiniuose tinkluose („Facebook“) viešai pateikia informaciją, kad ieškovė 2013 m. sėkmingai ištekėjo, teismui pateikė Santuokos liudijimą, kad 2013-08-16 ištekėjo, o prie ieškinio pateikiamas Sodros 2013-11-11 sprendimas patvirtina, kad jau 2013 m. (IV mėn.) pastojo, t. y. 3 mėn. po įvykio, ir laukiasi, t. y. ieškovė jokių akivaizdžių emocinių ir psichologinių pasekmių nepatyrė. Ieškovės tėvas R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad nepeikė, nekeikė ir neigiamų atsiliepimų dukrai neišsakė, bendravimas su ja nepakito, ją palaikė. Taigi, ieškovė nepagrindė ir šio neturtinės žalos kriterijaus.

Ginčijamu sprendimu priteistas iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011, suformuotos teismų praktikos, nes tokio dydžio šios žalos atlyginimas priteisiamas, jei publikuotos nuogo asmens nuotraukos, įžeidžiančios publikacijos, atskleidžiančios privatų gyvenimą, šeimos paslaptis ir sveikatos duomenis. Kitais atvejais teismo priteisiamos ženkliai mažesnės neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reiškė reikalavimą tik dėl teisės į atvaizdą ir to sudėtinės dalies privatumą pažeidimo. Atsakovas vaizdo įraše neatskleidė jokių ieškovės asmens duomenų ar informacijos apie jos privatų gyvenimą, nebuvo įžeidžiantis. Ieškovės prielaida, kad vaizdo įrašo antroje dalyje rodomą merginą gali laikyti ja, neturi pagrindo. Akivaizdu, kad įraše išskiriamos dvi atskiros mokymo dalys. Bet kuris protingas asmuo įvertintų akivaizdžius skirtumus tarp merginų, nes antroje dalyje mergina nedėvi juodų kelnių (juodai pilkame vaizde, jos pilkos), ant lovos padėta kitokia – su ornamentais didelė rankinė (ieškovės nedidelė juodos spalvos) (5.16-5.24 min.), be to, antroje dalyje mergina yra be akinių ir jos plaukai lygūs (ieškovė su akiniais ir jos yra banguoti plaukai) (5.25-5,39 min.). Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovę lengvai galima vaizdo įraše atskirti pagal plaukus ir kitas detales.

Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą atlyginti ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir už faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių apmokėjimo atlikimą. Teismas be pagrindo tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidų pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje įtvirtintus principus nepaskirstė. Byloje nėra aplinkybių, nurodytų CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kad atsakovas vilkino ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atvirkščiai, iš teismo posėdžio protokolų nustatytina, kad bylą vilkina ieškovės atstovai) teikdami nesavalaikius prašymus atlikti procesinius veiksmus (pripažinti atsakovo ir ieškovės dalyvavimą būtinu, apklausti liudytojus (kurie posėdžio dieną atsisako dalyvauti posėdyje), įrodymų pateikimo) byloje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-04 teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės teisę į atvaizdą ir privatumą pažeidė ne pats fotografavimo (filmavimo) faktas, o nuotraukų ir sumontuoto vaizdo įrašo su jos atvaizdu turinys, kuris yra žeminančio, melagingo, menkinančio pobūdžio bei šio atvaizdo paskelbimas viešoje erdvėje. Antra, filmuotoje medžiagoje, kuri be ieškovės sutikimo buvo išplatinta viešai, vaizduojama kaip ieškovė ir atsakovas susitinka mieste, vėliau nuvyksta pas atsakovą į namus, vaizdo klipo gale vaizduojami lytiniai santykiai, o pats vaizdo įrašas yra komentuojamas atsakovo. Nors moters veidas vaizdo klipo pabaigoje nerodomas, tačiau iš viso vaizdo įrašo turinio ir jame nufilmuotos merginos, panašios į ieškovę išvaizdos, susidaro įspūdis, kad vaizdo įrašo pabaigoje lytiniai santykiai vyksta būtent tarp vaizdo įrašo dalyvių, t. y. ieškovės ir atsakovo. Ieškovė niekada nei žodžiu, nei raštu nedavė sutikimo jos atvaizdą naudoti, atgaminti ir platinti viešoje erdvėje, tuo labiau seksualinio pobūdžio ir turinio filmuose, kurie yra žeminančio pobūdžio, ir kur ieškovė vaizduojama kaip lengvabūdė, prastos reputacijos mergina. Ieškovė savo dvasinius išgyvenimus, nerimą, pablogėjusią reputaciją, garbės ir orumo įžeidimą, pažeminimą įvertino 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Vis dėl to, teismas priteistiną neturtinės žalos kompensaciją ir taip sumažino kone tris kartus. Todėl, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad neturtinės žalos dydis yra nepagristai didelis ar neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų.

Pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, taip pat, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose dėl teisės į atvaizdą ir privatumą pažeidimo. Teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012). Tai reiškia, kad neturtinės žalos dydis yra vertinamasis kriterijus, o ne aiški ir tiksli suma, todėl jos neįmanoma tiksliai nustatyti ieškinio padavimo metu, dėl šios priežasties, atmestini atsakovo teiginiai, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai, atsižvelgiant į atmestą ieškinio dalį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje nustatyta, kad 2012-11-15 ieškovė ir atsakovas susipažino Vilniaus miesto viešajame transporte. Šalys susitiko 2012-11-20, 2012-11-26 Vilniaus mieste ir kartu leido laiką apie 1-1,5 val. Susitikimų metu atsakovas ieškovę fotografavo. Nuotraukas atsakovas interneto pagalba persiuntė ieškovei. 2013-01-03 ieškovė sužinojo, kad internetiniame tinklalapyje www.youtube.com, atsakovo asmeniniame „Facebook“ profilyje (duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), skyrelyje (duomenys neskelbtini) yra įdėtas vaizdo įrašas su ieškovės atvaizdu, užfiksuotu ieškovės ir atsakovo susitikimų metu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/13/39F (b. l. 18-19), laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 22). Šios aplinkybės neneigė ir atsakovas, tvirtindamas, kad turėjo ieškovės žodinį sutikimą paviešinti socialiniuose tinkluose ieškovės atvaizdą, taip pat, sutikimą patvirtino ir ieškovės elgesys, t.y. ieškovės konkliudentiniai veiksmai, nes ieškovei buvo žinoma atsakovo veikla.

Ginčo santykius reglamentuojantis CK 2.22 straipsnis nurodo, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu <...> fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovės vaizdo įrašo paviešinimo faktas byloje nėra ginčijamas, aplinkybė patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė buvo informuota apie numatomą filmavimą ar vaizdo įrašo darymą su jos atvaizdu, kad davė sutikimą filmuoti (daryti vaizdo įrašą) pasimatymo ar susitikimo su kitu asmeniu, išviešinti vaizdo įrašą internetinėje erdvėje. Taip pat teismo sprendime pažymėta, jog vaizdo įrašo turinys yra ieškovę žeminančio pobūdžio, juo sudaromas įspūdis, kad ieškovė pasiduoda viliojimams, lengvabūdiška lytiniams santykiams.

Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog filmuota buvo viešoje vietoje, pasivaikščiojimo metu. Šia aplinkybe atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja sutikimo viešinti vaizdo įrašą nereikalingumą. Tam, kad asmens elgesys atitiktų CK 2.22 straipsnio 2 dalies reikalavimus, turi būti ne tik fotografuojama viešoje vietoje, bet ir fotonuotraukų ar filmuotos medžiagos viešinimo metu nežeminama asmens garbė, orumas ar dalykinė reputacija. Tuo tarpu byloje nagrinėjamas vaizdo įrašo turinys yra akivaizdžiai asmens garbę ir orumą žeminančio pobūdžio. Atsakovas ieškovę pristato ne kaip asmenį, o kaip objektą lytiniams poreikiams patenkinti. Vaizdo įraše iš karto deklaruojamas atsakovo susitikimo su ieškove tikslas, kad visi atsakovo veiksmai bei dėmesį rodantis elgesys atliekamas su tikslu vėliau turėti lytinius santykius. Tuo tikslu atsakovas ieškovę viešai bučiuoja, rodo dėmesį, vaikšto su ja po vaizdingas vietas, vėliau vedasi, kaip ir deklaruota įrašo pradžioje, į namus ir toliau rodo lytinių santykių su moterimi atlikimą. Taigi pats įrašo darymo viešoje faktas, esant didelio masto moters garbę ir orumą žeminančiam turiniui, teisinės reikšmės neturi.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas nevertino jo ir ieškovės santykių turinio. Šalių santykiai buvo epizodinio pobūdžio, jie susitiko iš viso tik du kartus, santykius palaikė trumpą laiką. Tai, kad ieškovė galėjo būti susipažinusi su atsakovo portalo (duomenys neskelbtini) turiniu, nereiškia, jog ji sutiko, kad atsakovas viešai patalpintų vaizdo įrašą, kuriame žemintų jos garbę ir orumą ir ją pristatytų kaip priemonę lytinių santykių atlikimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teisme pozicija, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų sutikusi, jog jos atvaizdas gali būti atgaminamas tokiu tikslu, kokiu buvo paskleistas šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Liudytojas G. V. 2014-05-21 teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaizdo kamerą atsakovui grąžino ieškovei matant, ši paprašė fotonuotraukų, iš to sprendė, kad ieškovė žinojo apie filmavimą ir sutiko. Liudytojas pažymėjo, kad filmavimo metu jis maskavosi, kad būtų gaunamas natūralesnis vaizdas, pats įrašo nemontavo. Atsakovas liudytojui pasakęs, kad suderins ieškovės sutikimą filmavimo metu, ar atsakovas gavo ieškovės sutikimą, jis neklausė. Atsakovas byloje nenurodo konkrečios datos bei kitų sutikimo davimo aplinkybių, vien tik remiasi liudytojo G. V. parodymais, nors šis teigia, jog apie sutikimą viešai skelbti filmuotą vaizdo medžiagą jis suprato tik iš konkliudentinių ieškovės veiksmų. Atsižvelgiant į vaizdo įrašo darymo aplinkybes, t. y. siekį gauti natūralesnį vaizdą, galima daryti išvadą, kad filmavimo metu ieškovė nebuvo informuota apie filmavimą, nežinojo, kas yra nufilnuota, tai negalėjo ir duoti sutikimo vaizdo įrašo viešinimui. Tai, kad atsakovas ieškovei atsiuntė fotonuotraukas iš susitikimo, negali patvirtinti ieškovės žinojimo apie vaizdo įrašo turinį ir sutikimo paviešinti duomenis. Asmens sužinojimas apie filmavimą savaime nereiškia, jog jis sutinka su šios informacijos viešinimu jį žeminančiame kontekste. Tai, kad ieškovė į socialinį tinklą „Facebook“ deda fotonuotraukas su rankšluosčiu ar naktiniais, nereiškia, jog ji asmenine nuožiūra apribojo savo privataus gyvenimo ribas tokiu mastu, kokiame buvo panaudotas jos atvaizdas.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pažeidimo turinio atitinka teisės aktuose numatytą teisės į atvaizdą reglamentavimą ir remiantis apeliacinio skundo argumentais negali būti keičiamos. Taip pat sutiktina ir su teismo pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdu. Teismo sprendime plačiai pasisakyta, kodėl pasirenkamas žalos atlyginimas pinigais, o ne vien tik pažeidimo fakto pripažinimas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į žeminantį vaizdo įrašo pobūdį bei galimą poveikį asmeniui. Nors vaizdo įraše pabaigoje esančioje lytinio akto scenoje nedalyvauja ieškovė, tačiau tai, kad filmuota prietemoje, negalima tiksliai matyti moters bruožų, o vaizdo įrašo pradžioje kalbama apie kaip tik tokią pasimatymo pabaigą, leidžia susidaryti įspūdį, jog lytinis aktas atliekamas su ieškove. Tokia situacija sukelia ypatingai skausmingus išgyvenimus ir apsunkina santykius su pažįstamais žmonėmis, objektyviai sukelia poreikį kiekvienam teisintis bei gali sąlygoti ilgalaikį santykių pablogėjimą. Tuo remiantis daroma išvada, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis parinktas tinkamai.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat argumentavo, jog teismas netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai buvo priteistos nesant jų apmokėjimo dokumentų, taip pat nebuvo atsižvelgta į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumą pagal patenkinto ieškinio apimtį. Tiek prašydama priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Analogiškoje situacijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015 sprendė, jog byloje dalyvaujančiam asmeniui nurodžius turėtas atstovavimo išlaidas ir pridėjus advokato išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bet nepateikus sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, prašomas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas be pagrindo ieškovei priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme taip pat negali būti priteisiamos.

Pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų proporcijos, neatitinka teismų praktikos. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, kurioje buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, skirstydama bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų reikalavimų proporciją.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 30 000 Lt, tai sudaro 8 695,65 Eur. Ieškovės naudai priteista 3 000 Eur arba 34,5 proc. prašytos sumos. Ieškovė yra sumokėjusi 28,98 Eur žyminio mokesčio ir 57,92 Eur išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu, vadinasi, taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytą proporciją, jai turėtų būti atlyginta 10 Eur žyminio mokesčio ir 20 Eur išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu. Taip pat atsakovas yra pateikęs prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Advokato Modesto Sriubo įgaliojimus atstovauti atsakovą patvirtina 2014-02-18 atstovavimo sutartis. 2014-05-21 prašyme prašoma priteisti 1 300 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 250 Lt už duomenų, susijusių su civiline byla, gavimą bei 625 Lt už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Papildomu 2015-02-12 prašymu prašyta priteisti už pasirengimą ir atstovavimą 2014-09-04 teismo posėdyje 625 Lt, už pasirengimą atstovavimą 2015-02-12 teismo posėdyje – 36,20 Eur. Visos šios išlaidos yra apmokėtos. 2014-09-04 teismo posėdis truko 58 min., 2015-02-12 teismo posėdis truko 1 val. 23 min., viso byla nagrinėta 2 val. 21 min. Išlaidos advokato pagalbai patirtos galiojant originaliai Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio redakcijai. Pagal Rekomendacijas taikomas maksimalus išlaidų dydis: 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 3; 8.17. už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0.012; 8.18. už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01 minimali mėnesinė alga sudarė 1 000 Lt (Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543), o nuo 2014-10-01 – 1 035 Lt (Vyriausybės 2014-09-24 nutarimas Nr. 972). Pagrįstomis pripažįstama 1 200 Lt suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei dalyvavimą teismo posėdyje. Kitos išlaidos atskirai neatlyginamos, kadangi patenka atlygintinų išlaidų apimtį. Pritaikius proporciją iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 786 Lt arba 227,82 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsakovo išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neatlyginamos, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o keičiamas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Nuo dalies žyminio mokesčio ieškovė buvo atleista, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Viso turėjo būti mokama 260,66 Eur, sumokėta 28,98 Eur, liko 231,68 Eur. Mokėtino žyminio mokesčio proporcija sudaro I. K. – 170,74 Eur, o A. A. – 89,92 Eur. I. K. yra sumokėjusi 28,98 Eur, todėl iš jos priteistina 141,76 Eur. Pašto išlaidos 8,52 Eur dalinamos iš I. K. priteisiant 5,58 Eur, o iš A. A. 2,94 Eur

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu; priteisiant A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,82 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus, 82 euro centus) išlaidų advokato pagalbai; priteisiant ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,76 Eur žyminio mokesčio ir 5,58 Eur pašto išlaidų, viso 147,34 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus, 34 euro centus), o iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 89,92 Eur žyminio mokesčio ir 2,94 Eur pašto išlaidų, viso 92,86 Eur (devyniasdešimt du eurus, 86 euro centus) į valstybės pajamas. Išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose I. K. nepriteisti.