Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-2-876/2015

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-05-25
Bylos Nr.: 2-2-876/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Judita Sungailaitė
Ieškovas: D. P.
Atsakovas: I. V., D. V.
Trečiasis asmuo: J. V.
Advokatai: Eglė Grucytė, Edita Šlapikienė, Irena Hasse, Irena Haasedėl

Kategorijos

26.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2-876/2015Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00996-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 26.6(N) (S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovės I. V. atstovei advokatei Irenai Hasse, trečiajam asmeniui J. V., jos atstovei advokatei D. I. Vinklerytei, išnagrinėjo D. P. patikslintą ieškinį atsakovėms I. V., D. V., trečiaisiais asmenimis byloje esant Jurbarko rajono I-ojo notarų biuro notarei R. P., Jurbarko rajono notarų biuro notarei S. S., Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. P., J. B., T. B., J. V., A. S. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančią 2005 m. rugpjūčio 16 d. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 29 d. 1,6400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės S. S., notarinio registro numeris 1-2358, dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 4 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pradavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 4 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini),dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 4 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.. Pripažinus negaliojančiomis 2005 m. rugpjūčio 16 d. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl šalies (pirkėjo) bei 2006 m. birželio 29 d. dėl 1,6400 ja ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės S. S., notarinio registro numeris 1-2358, dalį dėl šalies (pirkėjo) ir nustačius, jog nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P., panaikinti 2007-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. V. ir D. V. ir taikyti restituciją.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2005 m. gegužės 31 d. ieškovas ir J. B. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo šią sodybą nupirkti, o pardavėjas įsipareigojo jam ją parduoti. Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimui sumokėjo 600 Lt avansą.

2005 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono I-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią sutuoktiniai J. B. ir T. B. perleido I. V. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 100 Lt, kuriuos pardavėjai gavo sutarties pasirašymo metu. Nurodoma, kad pinigus pardavėjams už parduodamus pastatus sumokėjo ieškovas, o ne tariama pirkėja I. V..

2006 m. birželio 29 d. Jurbarko rajono notarų biure buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią Tauragės apskrities viršininko administracija (pardavėjas) pardavė ir I. V. (pirkėja) pirko 1,6400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyje žemės sklypo kaina buvo nurodyta 2 149 Lt. Už valstybinės žemės perleidimą buvo išrašyta sąskaita – faktūra JŽS Nr. 60107, kurią apmokėjo jis. Šį faktą patvirtina tarpfiskalinės kasos pajamų orderis Nr. 199325. Nurodoma, kad valstybinės – žemės sklypo formavimo ir matavimo darbus jis atliko kartu su atsakinga už šį darbą Jurbarko rajono matininke.

2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)I. V. perleido 1,6400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (lauko tualetus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), savo seseriai D. V., kuri puikiai žinojo apie tai, jog jai perleistas nekilnojamasis turtas iš tikrųjų priklauso ne I. V., o jam, tai yra D. V. žinojo, jog jos sesuo neturėjo piniginių lėšų įgyti aukščiau nurodytam turtui, ji žinojo, jog I. V. niekada nesidomėjo jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šis sandoris buvo sudarytas iš suklydimo ar siekiant tik dėl akių perleisti nuosavybę iš vienos sesers kitai.

2005 m. birelio 8 d. Kauno miesto 7-ajame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria jis įsipareigojo nupirkti 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Lt. Sandorio sudarymo metu sumokėjo pardavėjai A. S. B. 4000 Lt. 2005 m. rugpjūčio 20 d. tame pačiame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria A. S. B. įsipareigojo parduoti 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o I. V. įsipareigojo šį turtą nupirkti iki 2005 m. gruodžio 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties vykdymui užtikrinti A. S. B. prieš pasirašydama 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį iš I. V. gavo 19 000 Lt. I. V. pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį pinigų A. S. B. nemokėjo, tai yra jis pardavėjai sumokėjo 4000 Lt. Sudarant 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį su I. V., 15 000 Lt pinigų sumą A. S. B., sumokėjo taip pat ieškovas, todėl sutartyje buvo nurodyta 19 000 Lt suma. 2011 m. sausio 4 d. Kauno 4-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V., atstovaujama J. V., įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)9, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje yra nurodyta bendra daiktų kaina 13 000 Lt, kuriuos A. S. B. gavo iki sutarties sudarymo. 2011 m. sausio 4 d. Kauno 4-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V., atstovaujama J. V., įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje yra nurodyta daikto kaina 3000 Lt, kuriuos A. S. B. gavo iš J. V.. Tą pačią dieną buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4VJ-125, kuria I. V. įgijo 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius (inžinerinius) – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš išdėstyto A. S. B. vykdydama savo 2005 metais sutartus sutartinius įsipareigojimus perleido 0,54 ha žemės sklypą su visais juose esančiais statiniais, už kuriuos jis buvo sumokėjęs ir vedė turto perleidimo derybas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), 1,6400 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namos, esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,54 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo sutartys buvo sudarytos CK 6.392 – 6.400 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas nurodo, kad šiuo atveju turi būti aiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien rašytinis sutarties tekstas. Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl sutarčių parindo, tai yra teisinio rezultato, kurio sutartimi siekta nekilnojamojo turto įsigijimo, bet dėl sutarties šalies – pirkėju sutartyse nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio subjektui. Nekilnojamojo turto paieškomis ir pirkimo – pardavimo klausimais rūpinosi ieškovas patvirtina pardavėjai, šių aplinkybių neneigia ir atsakovė I. V.. Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.193 str. nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šiuo atveju tikrieji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių šalių ketinimai buvo perleisti nekilnojamąjį turtą D. P.. Tai yra D. P. tarėsi su potencialiais pardavėjais J. B. ir A. S. B. dėl nekilnojamojo turto pirkimo, derino sandorio kainą, parduodamus nekilnojamojo turto objektus ir kitas sandorio sąlygas. Taip pat pardavėjai pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo būtent iš D. P., o ne iš pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytos pirkėjos I. V.. Ieškovas nurodo, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią sutuoktiniai J. B. ir T. B. perleido turtą I. V., yra apsimestinė kaip sudaryta su netikrąja šalimi (pirkėju), nes būtent D. P., o ne I. V. įgijo turtą bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas – atsiskaitė su pardavėjais, priėmė turtą, jį valdė, naudojosi juo. Dėl šios priežasties ši sutartis yra naikintina, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėjas yra D. P.. 2006 m. birželio 29 d. Jurbarko rajono notarų biure sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią Tauragės apskrities viršininko administracija pardavė ir I. V. pirko 1,6400 ha žemės sklypą, yra apsimestinė kaip sudaryta su netikrąja šalimi, nes būtent D. P., o ne I. V. įgijo turtą bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas – atsiskaitė su pardavėjais, priėmė turtą, jį valdė, naudojosi juo. Dėl šios priežasties ši sutartis yra naikintina, nustatant, kad nekilnojamojo turto – pastatų, pirkėjas yra D. P.. 2011 m. sausio 4 d. Kauno 4-ajame notarų biure sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis A. S. B. pardavė, o I. V., atstovaujama J. V., įgijo nekilnojamąjį turtą, taip pat yra apsimestinė kaip sudaryta su netikrąja šalimi (pirkėju), nes būtent D. P., o ne I. V. įgijo turtą bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas – atsiskaitė su pardavėjais, priėmė turtą, jį valdė, naudojosi juo. Dėl šios priežasties ši sutartis yra naikintina, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėjas yra D. P.. Ieškovas nurodo, kad pardavėjai J. B., T. B., A. S. B. I. V. nepažinojo ir pirmą kartą ją pamatė tik notarų kontoroje, pasirašinėjant pirkimo – pardavimo sutartis. Sutarčių sudarymo metu I. V. buvo vidurinės mokyklos moksleivė, mokėsi 11 klasėje, neturėjo jokių santaupų, pajamų, tai yra ji savarankiškai piniginėmis lėšomis nedisponavo, kai tuo tarpu D. P. turėjo pinigines santaupas, iš kurių ir buvo įgytas nekilnojamasis turtas. Ieškovas nurodo, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriai yra apsimestiniai, todėl jiems turi būti taikomos taisyklės, kurios turi būti taikomos sandoriams, kuriuos šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Tad tokie sandoriai turi būti vertinami pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią.

Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovas D. P. turėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti ginčo sklypams, tai yra vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2013 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje yra nurodyta, kad ieškovas D. P. turėjo 500 000 Lt piniginių lėšų, 165300 Lt buvo paskolinę, D. P. sąskaitos įrašas patvirtina faktą, kad ieškovas 2005 m. balalndžio25 d. nuėmė 7200 Lt. Trečiasis asmuo G. P., sandorių sudarymo metu vedusi bendrą ūkį su ieškovu D. P., patvirtino faktą, kad santuokos metu ieškovas D. P. disponavo didelėmis pinigų sumomis ir turėjo pakankamai piniginių lėšų įgyti ginčijamiems žemės sklypams, taip pat byloje esančio darbo sutartys bei atsiskaitymo lapeliai patvirtina faktą, kad ieškovas D. P. nuolat gaudavo pastovias pajamas, susijusias su darbo santykiais. Taip pat ieškovas siekdamas įgyti žemės sklypus dar 2005 metų liepos mėnesį gavo 17 296 USD paskolą iš J. V.. Tuo tarpu atsakovės I. V. teiginiai apie piniginių lėšų turėjimą nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, anaiptol byloje esantys rašytiniai įrodymais patvirtina faktą, kad ginčo sklypų pirkimo metu atsakovė jokių santaupų neturėjo, gyveno kartu su savo motina J. V., mokėsi vidurinėje mokykloje, jokių įrodymų, patvirtinančių atsiliepime išdėstytus faktus apie gautą 3000 USD dovaną bei 10 000 Lt močiutės palikimą atsakovė nepateikė. Vien atsakovės I. V. įgytas ūkininko pažymėjimas nesuponuoja nuostatos, jog atsakovė buvo tikroji pirkimo – pardavimo sandorio šalis. (t. 3, b.l. 5-10).

Atsiliepimas

Atsakovės I. V. atstovė advokatė Edita Šlapikienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškinys yra neteisingas, neįrodytas, jame nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Ieškovas norėdamas sau palankaus rezultato byloje, tikslingai slepia sandorių sudarymo aplinkybes. Tiesa yra tai, kad 2004 m. atsakovė su ieškovu gyveno kaip šeima. Ieškovas jai teigė, kad yra išsituokęs, keltino ją vesti, todėl ji dar būdama nepilnametė, ieškovo D. P. prašymu persikėlė gyventi pas jį. Atsakovė ieškovą įsimylėjo ir juo pasitikėjo. Ji pati jam pasakė, kad jos mama J. V. turi santaupų doleriais, pati tarpininkavo, kad mama pinigus paskolintų D. P.. Šiuos pinigus D. P. panaudojo verslui, įrenginėjo masažo patalpas Kauno Jachtklube, kur jie kartu gyveno. Kadangi ieškovas žadėjo su ja sudaryti santuoką, teigdamas, kad rūpinsis ja ir užtikrins jos ateitį, jis surado žemės sklypus, jos akivaizdoje derėjosi su pardavėjais, o vėliau jo siūlymu, jis ginčo sklypus pirko iš pardavėjų. D. P. tada įkalbėjo ją pirkti sklypus, nes jų santykiai buvo geri, jis norėjo įgyti jos ir jos mamos pasitikėjimą. Ieškovas nuolat jai ir jos mamai aiškino, kad šie sklypai tai bus gera investicija į jos ateitį, nes kol ji pabaigs mokslus, sklypai pabrangs. Išaiškėjus aplinkybei, kad ieškovas D. P. yra vedęs, jų santykiai nutrūko. Savo reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad visi pardavėjai išvardinto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo klausimais (derybas dėl kainos, atvykimo pas notarus laiką, dokumentų tvarkymą žemėtvarkos skyriuje) bendravo būtent su ieškovu. Ji neneigia šių aplinkybių, nes ieškovas iš jos sužinojęs, kad ji turi piniginių lėšų, bei siekdamas su ja draugauti, jai dar 18-metei, neturinčiai jokių verslo įgūdžių, padėjo įsigyti žemės sklypus, peržiūrėjo nuosavybės dokumentus, vežiojo į (duomenys neskelbtini) pas žemės sklypų pardavėjus, derėjosi su pardavėjais. Tuo tarpu tai visiškai neįrodo, kad ieškovas buvo tikroji visų ginčijamų sandorių šalis, nes visi sandoriai buvo sudaryti su ja, I. V., nes būtent ji mokėjo pinigus už įgyjamą turtą. Tai, kad ji yra tikroji sandorio šalis patvirtintos ir kiti jos nuoseklūs veiksmai – įsigijus žemės sklypus, ketino ūkininkauti, baigė ūkininkavimo kursus dėl Ūkininkavimo pradmenų mokymo, 2005 m. spalio 14 d. jai buvo išduotas Žemės ūkio ūkininko pažymėjimas. Mano, kad ieškovo teiginiai, kad jis derėjosi dėl ginčo žemės sklypų su jų pardavėjais, ko ji ir neginčija bei pripažįsta, nesudaro įstatyminio pagrindo naikinti sandorių ieškovą pripažįstant žemės sklypų pirkėju. Kad ji yra tikroji sandorio šalis patvirtina ir tai, kad būdama teisėta sklypų savininkė , vieną iš jų, tai yra 1,6400 ha žemės sklypą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė savo seseriai D. V., nes sesuo 2006 m. Kauno kolegijoje studijavo žemės ūkio krypties agroverslų technologijas ir ketino verstis bitininkyste.

Ieškovas pagal 2005 m. birželio 8 d. sutartį sumokėjo A.S. B. avansą – 4000 Lt, tačiau vėliaus persigalvojo, kad tai jam per brangu, kad tai per ilga investicija, nes sandorio iki pabaigos negalima sudaryti, nes pardavėja negalėjo parduoti šio turto dar 5 metus, todėl šį sandorį pasiūlė sudaryti jai, aiškindamas, kad ši žemės per 5 metus pabrangs. Tada jų santykiai buvo geri, ji pasitikėjo ieškovu, nes pati neturėjo praktikos perkant nekilnojamąjį turtą. 2005 m. rugpjūčio 30 d. ji su A.S. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjo pinigus. Taip pat susitarė, kad likusią 3000 Lt sumą pardavėja gaus sutvarkiusi visus dokumentus. Toliau tęsdama savo sutartinius įsipareigojimus, susitarus su A.S. B., ji per savo įgaliotinę J. V. 201 m. sausio 4 d. pabaigė šį sandorį ir sumokėjo pardavėjai likusią 3000 Lt sumą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ieškovas yra nutraukęs santuoką su sutuoktine G. P. bei sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šioje sutartyje D. P. nurodė visą jo šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tai patvirtino savo parašu. Nei vieno iš ieškinyje ginčijamo turto, tai yra žemės sklypų, esančių Jurbarko rajone, D. P. į dalintiną turtą neįtraukė. Jo sutuoktinė taip pat nereiškia jokių pretenzijų į ginčo turtą, kas tik patvirtiną faktą, jog šis turtas nėra ir nebuvo ieškovo nuosavybė.

Svarbi aplinkybė nurodoma, kad tretieji asmenys - notarai atsiliepimuose į ieškovo ieškinį dėl sandorių nuginčijimo nurodė, kad sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos nepažeidžiant įstatymų, kad jos buvo pasirašytos sutarties šalių, kad pagal jas buvo pilnai atsiskaityta ir įtarti šakių nesąžiningumą nebuvo pagrindo.

Atsakovė nurodo, kad atmestini ieškovo aiškinimai, neva ieškovas, ginčo sutarčių sudarymo metu disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis. Ieškovo nurodyta 203 metų deklaracija nėra tinkamas įrodymas įrodinėjant ieškovo turėtas lėšas 2003 m., nes nuo sandorių sudarymo praėję daugiau kaip 10 metų. Ieškovo pateiktos 2003 metų deklaracijos duomenys apie galimai šeimos turėtas lėšas, nepatvirtina aplinkybių, kad už ieškovo turėtas lėšas buvo pirkti ginčo žemės sklypai, nes juos ji įsigijo tik 2005-2011 m. Tai, kad ieškovas 2005 m. jau piniginių lėšų neturėjo, patvirtina jo paties pateikti rašytiniai įrodymai – 2005 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartis su jos mama, bei 2009 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, iš kurio matyti, kad D. P. turėjo kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Be to, yra nelogiška mokėti palūkanas už paskolą jos mamai J. V. disponuojant tokia ženklia pinigų suma. Civ. byloje Nr. 2-100-451/2012 Kauno apylinkės teisme, ieškovas teigė, kad neva ketino daryti verslą kartu su J. V., todėl anot ieškovo, sklypai buvo perkami jos vardu. Tokie teiginiai yra visiškai nesuprantami ir nepaaiškinami, nes ieškovui turint nuosavus 500 000 litų nėra tikslo daryti bendrą verslą su partneriu – J. V., kuri baigusi maisto pramonės technikumą ir jokios patirties nekilnojamojo turto srityje neturi. Taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad prieš pats sandorių sudarymą, tai yra 2005 m. balandžio 25 d. ieškovui ši AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos buvo išmokėta 7200 Lt suma, už kurią įsigyti sklypai, nes pinigai išmokėti 2005 m. balandžio 25 d., o ji pirmą žemės sklypą pirko 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas už šias pinigines lėšas pirko ginčo sklypus, ieškovas nepateikė. Tai, kad ji turėjo piniginių lėšų sklypo pirkimui patvirtina jos pateiktas dovanojimo dokumentas pagal kurį jos krikšto mama B. B., gyvenanti JAV, sugrįžusi į Lietuvą 2004 m. spalio mėn., į savo motinos laidotuves padovanojo 3000 USD. Be to, mama J. V. jai ir seseriai D. V. atidavė pinigines lėšas, kurios liko po jos motinos, jos senelės J. T. mirties. (t. 3, b.l. 74-78).

Atsakovė D. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka. Ji D. V. šioje byloje yra sąžininga įgijėja, kadangi 2007 m. birželio 14 d. iš sesers I. V. įsigijo 1,6400 ha žemės sklypą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) už 4500 Lt sumą. Ji sąžiningai iš savo sesers Ievos pirko sodybą, nes 2006 m. Kauno kolegijoje studijavo žemės ūkio studijų krypties agroverslų technologijas ir ketino versti bitininkyste. Taip pat yra baigusi verslo kursus ir norėjo sodyboje verstis bitininkyste. Kai 2007 m. birželio 14 d. iš sesers pirko sodybą, buvo grįžusi iš Didžiosios Britanijos, kur dirbo vasaros atostogų metu, skynė narcizus ir užsidirbo pinigų. Todėl ji pinigų turėjo. Kol ji gyveno Lietuvoje ieškovas į ją nei žodžiu, nei raštu nesikreipė, ir nereiškė jokių pretenzijų dėl šio sandorio teisėtumo, o dabar praėjus 7 metams, bando nuginčyti tiesėtą sandorį. Ji visada mokėjo ir moka visus mokesčiu už savo žemės sklypą. Tai patvirtina pridedami žemės mokesčio kvitai. Nors šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos, tačiau rūpinasi savo sodyba, moka žemės mokesčius. Grįžusi į Lietuvą planuoja sodyboje ūkininkauti. Kadangi namas yra apleistas, todėl siekia užsidirbti pinigų namo remontui. (t. 3, b.l. 83-84).

Trečiasis asmuo J. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškinys yra neteisingas, neįrodytas, jame nurodyti faktai neatitinka tikrovės, todėl yra atmestini. Ieškovas D. P. nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-13502-451/2011, ji teismo posėdyje nurodė, kad nieko nežinojo apie dukters I. V. sudarytus sandorius, kuriais dukra nuosavybės teise įsigijo ginčo sodybas. Ji paaiškina, kad ieškovas neteisingai nurodo jos žodžius. Pažymima, kad nagrinėjant civilinę bylą Kauno apylinkės teisme, ji nurodė, kad ieškovui paskolino 17 296 dolerius. Ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu, gyveno kartu su jos dukra I. V., jos dukra buvo palikusi namus, todėl su ja nebendravo. Vėliau susitaikius, sužinojo, kad ji yra įsigijusi 3 žemės sklypus su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Sandoriuose nedalyvavo, todėl apie ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes nieko nežino, tik žino, kad juos pirko Ieva. Už kokias lėšas Ieva pirko sodybas, ji nežino, tik žino, kad Ieva gyvendama su ieškovu D. P., Kauno Jachtklube darė masažus, taip pat ji buvo paskolinus pinigus, taip pat 3000 dolerių Ievai buvo davusi krikšto mama B. B.. Kaip jai tapo žinoma vėliau, I. V. įsigijusi žemės sklypus ketino ūkininkauti, tam tikslui baigė ūkininkavimo kursus. Ginčo sandorių sudarymo metu, dukra gyveno su ieškovu, jai tebuvo 18 metų, ji neturėjo verslo įgūdžių, todėl jai yra žinoma, kad ieškovas jai padėjo surasti sodybas, nuvykdavo kartu jų apžiūrėti. Tai, kad už savo pinigus dukra buvo nusipirkusi sodybas visas aplinkybes sužinojo tik 2011 m. kai dukra išsiskyrė su savo sugyventiniu, ieškovu D. P.. 2005 m. rugpjūčio 30 d. I. V. su A.S. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Apie susitarimą sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, ji nieko nežinojo, kadangi jos dukra I. gyveno su ieškovu ir su ja prieš perkant sodybas, nesitarė. Kaip sužinojo vėliau, dukra I. su A.S. B. susitarė, kad dalį pinigų I. sumokės iškart, kaip rankpinigius, o likusi 3000 Lt suma bus sumokėta pardavėjai, kai buvo sutvarkyti visi pirkimo – pardavimo dokumentai pas notarą. 2011 metais dukra I. jau buvo išsiskyrusi su ieškovu, gyveno Didžiojoje Britanijoje ir buvo atskridusi į Lietuvą pabaigti sandorio su A.S. B.. Tačiau nuvykus į notarinę kontorą pabaigti pirkimo – pardavimo sandorio, jis nebuvo užbaigtas, kadangi buvo netvarkingi dokumentai. Jos dukra paliko jai likusią 3000 Lt sumą sandoriui pabaigti. 2011 m. sausio 4 d. buvo baigtas sandoris su A.S. B.. (t. 3, b.l. 80-81).

Trečiasis asmuo Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2011 m. sausio 4 d. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. S. B. pardavė I. V. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. S. B. pardavė I. V. žemės sklypą su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Abiejų sandorių tvirtinimo metu dalyvavo nekilnojamojo turto pardavėja A. S. B., o pirkėją I. V. atstovavo jos įgaliotinė J. V.. Pardavėja A. S. B. jai pateikė jos nuosavybę įrodančius dokumentus. Registrų centro duomenų patikslinimo pažymoje, skirtoje notarų biurui pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, buvo įregistruota žyma apie 2005 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp daiktų pardavėjo A. S. B. ir daiktų pirkėjo I. V.. Šis juridinis faktas patvirtina, kad sutarties šalys jau nuo 2005 metų buvo įsipareigoję parduoti viena kitai nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sandorių tvirtinimo metu rėmėsi teisėtais dokumentais ir buvo įsitikinusi, kad šie sandoriai išreiškia tikrąją sutarties šalių valią. D. P. sudarant minimus sandorius jos notarų biure nedalyvavo ir nei viena iš sutarties šalių jo pavardės neminėjo. Jai nėra žinomos jokios ieškovo D. P. minimos aplinkybės išdėstytos jo ieškinyje. (t. 3, b.l. 34).

Trečiasis asmuo pirmojo notarų biuro notarė R. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, nes tikrasis pirkėjas buvo jis. Sudarydamos sandorį 2005 m. rugpjūčio 16 d. registro Nr. (duomenys neskelbtini), šalys patvirtino, kad sandorį sudarė niekieno neverčiamos, laisva abiejų valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo i protingumo principais. Sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos. Šalys pagal šią sutartį patvirtino, kad pilnai atsiskaitė ir įtarti šalių nesąžiningumą nebuvo pagrindo. Tai, kad pinigus mokėjo D. P., o ne V., jai apie tai nekalbėjo ir sutartyje pasirašė I. V.. Jos nuomones, ieškovas D. P. dar jaunas, išsilavinęs žmogus, ir jeigu jis mokėjo pinigus, tai kodėl nenorėjo būti pirkėju, o tai darė sąmoningai, puikiai suprasdamas teisines pasekmes ir to norėdamas, mano, kad sudaryti sandoriai yra teisėti ir turi likti galiojantys. Kadangi sandoris buvo sudarytas prieš septynerius metu, notaras negali prisiminti ir paaiškinti visų sandorio aplinkybių. (t. 4, b.l. 81).

Trečiasis asmuo T. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad 2005 m. balandžio mėn. ji iš savo sutuoktinio sužinojo, kad jų sodyba (duomenys neskelbtini). Susidomėjo. Jam paskambino ir norėtų sodybą apžiūrėti gydytojas iš (duomenys neskelbtini). Būsimas pirkėjas ir jos vyras susitarė sodybą apžiūrėti 2005 m. gegužės mėn. Kai pradžiūvo keliai per mišką, D. P. su jos vyru sodybą apžiūrėjo ir grįžęs vyras pasakė, kad D. P. sodyba patiko. Jie surašė avansinę sutartį, kad D. P. pirks sodybą už 9600 Lt ir D. P. davė 600 Lt avanso. 2005 m. rugpjūčio 16 d. pas notarę R. P. buvo vykdomas sodybos (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sandoris. Pas notarę atvyko kartu su vyru J. B., kur jų jau laukė D. P.. Pas notarę buvo eilė ir D. P. nuvažiavo į banką nusiimti pinigų. Grįžęs sumokėjo likusią dalį ir užėjo pas notarę pasirašyti. Pas notarę ji pirmą kartą pamatė I. V., kuri pasirašė ant sutarties. D. P. paaiškino, kad ruošiasi skirtis su žmona ir negali pirkti sodybos savo vardu. (t. 3, b.l. 38).

Trečiasis asmuo J. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2005 m. balandžio mėnesį per (duomenys neskelbtini). kreipdamasis į kolektyvinių sodų pirmininką Č., būsimas pirkėjas D. P. gavo jo telefono numerį, nes Č. žinojo, kad jis parduoda savo sodybą. D. P. jam paskambino balandžio mėnesį ir sutarė sodybą apžiūrėti gegužės mėn., kai bus pravažiuojami keliai per mišką. Gegužės 31 d. susitiko (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo apžiūrėti sodybos. Apžiūrėję sodybą pasakė, kad už ją nori 10 000 Lt, bet parduodami tik septyni pastatai ir žemė po jais. Aplink pastatus buvę šeimininkai neišsipirko valstybinės žemės. Tai sutarė, kad jei nori pirkti su išpirkta žeme, tai kaina bus apie 20 000 – 30 000 Lt, o jei perka tik pastatus, tada bus 10 000 Lt. Tada su D. P. pasirašė sutartį, tai buvo 2005 m. gegužės 31 d. kad parduoda pastatus už *9600 Lt ir gauna 600 Lt avansą. Tą vasarą D. P. tvarkė sodybą, ją šienavo, prižiūrėjo, vėlia ją užkonservavo. 2005 metų rugpjūčio mėnesį jam paskambino D. P. ir pasakė, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. pas notarę R. P. bus vykdoma sodybos (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sandoris. Atvyko kartu su žmona T. pas notarą, kur jų laukė pirkėjas D. P.. Pas notarę buvo žmonių eilė ir D. P. pasakė, kad važiuoja į banką nusiimti pinigų, atvažiavęs jiems sumokėjo likusius pinigus ir užėjo pas notarę pasirašyti. Ten pirmą kartą pamatė I. V., kuri ir pasirašė ant pirkimo – pardavimo sutarties. D. P. paaiškino, kad negali pirkti savo vardu, kadangi ruošiasi skirtis su žmona. Sutinka su D. P. ieškiniu ir pripažįsta, kad tikras pirkėjas yra D. P.. Ir avansą ir likusius pinigus gavo iš D. P. rankų, o su I. V. jokių reikalų neturėjo ir jos nepažinojo (t. 3, b.l. 39).

Trečiasis asmuo A. S. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su D. P. ieškiniu sutinka, nes nuo pat pradžių visus reikalus, visą procesą tvarkė tik su D. P.. Jokios I. V. nepažinojo. Nurodo, kad 2005 m. balandžio mėn. per (duomenys neskelbtini) gyvenančią E. G., D. P. sužinojo, kad ji parduoda sodybą. Davė jos telefono numerį. Balandžio mėnesio gale D. P. atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini) esančius namus, kur nuomavosi penkiabutyje du kambarius. Jam paaiškino, kad į šį namą grįžo narkomanai iš kalėjimo, ir ieško pirkti vieno kambario buto ar kolektyvinį sodą. Todėl parduoda sodybą (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, kad sodyboje namas yra sudegęs, likę tik pamatai, iš 0,54 ha sklypo yra trys dalys 27a, 15 a, ir 12 a, kurie yra jos. Sesers 0,15 a mamos palikimas, dokumentai nesutvarkyti, žemė neišpirkta. Todėl sutarė bendrai tvarkytis visus reikalus. Bent tris kartus D. P. per 2005 m. gegužę ir birželį vežė į Jurbarką savo automobiliu tvarkyti dokumentus. 2005 m. birželio mėnesį rado pirkti kolektyvinį sodą (duomenys neskelbtini)., kur dabar ir gyvena. Reikėjo pirkėjams skirti avanso, todėl paprašė D. P. avanso. Todėl D. P. suorganizavo ir 2005 m. birželio 8 d. Kauno raj. 7-ame notarų biure sudarė preliminarią – avansinę sutartį su D. P., gavo iš jo 4000 Lt. Po sutarties sudarymo D. P. vėl ją vežė tvarkyti dokumentus dėl 0,54 ha žemės į Jurbarką. 2005 m. rugpjūčio mėn. kolektyvinio sodo pardavėjai liepė sumokėti už jį, nes priešingu atveju parduos kitiems. Tada ji kreipėsi į D. P., paprašė likusių pinigų iš 22 000 Lt. Tada 2005 m. rugpjūčio 20 d. tame pačiame notarų biure sudarė notarinę sutartį, iš D. P. rankų biure gavo 15 000 Lt. D. P. su savimi atsivežė I. V. ir jos mamą J. V.. D. P. pasakė, kad sutartį pasirašys I. V. su kuria palaiko draugiškus santykius, kadangi negali forminti savo vardu, nes ruošiasi skirtis su žmona. Iš karto po sandorio savo automobilius kartu būnant I. V. su mama nuvežė ją į ligoninę. Po penkerių metų per (duomenys neskelbtini) gyvenantį asmenį J. V. ją susirado ir užbaigė notarinį sandorį, kadangi tik tada galutinai buvo sutvarkyti sklypo dokumentai. (t. 3, b.l. 43).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovė I. V. 2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius, teisėtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis žemės valdos projektuose buvo suformuotas Lietuvos Respublikos žemės fondo žemėje sklypas apie jos turimus pastatus ir vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka šis sklypas jai parduotas. Ieškovas D. P. nebuvo įvardintų pastatų savininkas, negalėjo dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projekte dėl žemės sklypo suformavimo apie atsakovei nuosavybės teise turimus pastatus bei neturėjo teisės sudaryti valstybinės – žemės pirkimo sandorį iš valstybės. Įmokos už perkamą iš valstybės žemė pajamų kasos orderyje Nr. 199625 yra padarytos I. V. vardu. Tai reiškia, jeigu bus nustatyta, kad įmoką mokėjo už I. V. ieškovas D. P., tai jis padarė sąmoningai, žinodamas, kad moka už kitą asmenį, tai yra perleidžia savo pinigus. Pažymima, kad ieškovas ieškinyje nenurodo svarbių objektyvių kliūčių ar priežasčių, dėl kurių negalėjo įgyti nekilnojamąjį turtą ir sudaryti sandorius savo vardu, nenurodo, kad atsakovė veikė jo vardu kaip įgaliotas asmuo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandorį jo naudai. Todėl trečiojo asmens nuomone, ieškovo ieškinys galėtų būti nukreiptas tik į pinigų susigrąžinimą iš ieškovės, bet ne į teisėtą ieškovės ir valstybinės žemės patikėtinio, Tauragės apskrities viršininko, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorį. (t. 3, b.l. 47-49).

Trečiasis asmuo G. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad mano, jog D. P. ieškinys yra pagrįstas. Nurodo, kad J. V. prisiteisė iš D. P. 17 000 JAV dolerių, už kuriuos buvo nupirktos sodybos jos dukros I. V. vardu. D. P. prarado apie 50 000 Lt, o sodybos liko I. V. vardu. 2007 m. pradžioje jai paskambino J. V. ir primygtinai prašė susitikti. Sutikus susitikti į susitikimą atėjo J. V. ir jos dukra I. V., kurios ją įkalbinėjo, kad ji greičiau išsiskirtų su D. P.. (t. 3, b.l. 72).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai:

D. V. profesinio bakalauro diplomas, kuris patvirtina, kad D. V. baigė žemės ūkio studijų krypties agroverslų technologijų studijų programą ir jai suteiktas žemės ūkio profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis. (t. 3, b.l. 85).

D. V. išduotas pažymėjimas apie dalyvavimą „Šiuolaikinės bitininkystės technologijų“, kvalifikacijos tobulinimo kursuose. (t. 3, b.l. 86).

Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos patvirtina, kad D. V. mokėjo mokesčius už jai priklausantį žemės sklypą (t. 3, b.l. 87-90).

I. V. pažymėjimą patvirtina, kad 2005 m. spalio 14 d. ji baigė ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. (t. 2, b.l. 40).

2006 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties kopija, kuria Tauragės apskrities viršininko administracija pardavė I. V. 1.6400 Ha ploto žemės sklypą. (t. 3, b.l. 50, t. 1, b.l. 41-42).

Sąskaitą – faktūra, kuri išrašyta I. V. už parduodamą žemę (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 37).

Kasos pajamų orderio kopija, iš kurio matyti, kad D. P. sumokėjo už I. V. įmoką už įsigytą žemės sklypą (t. 3, b.l. 51, 115).

I. V. pateiktas prašymas dėl žemės sklypo suformavimo (t. 3, b.l. 53).

2005 m. birželio 8 d. sutartis, kuria A. S. B. įsipareigojo parduoti, o D. P. įsipareigojo nupirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (t. 3, b.l. 113, t. 4, b.l. 120, t. 1, b.l. 61-62).

2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartis, kuria A. S. B. įsipareigoja parduoti, o I. V. įsipareigoja pirkti 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 59-60)

2005 m. gegužės 31 d. sutartis, kurioje D. P. susitarė nupirkti iš J. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 36).

2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria J. B. ir T. B. pardavė I. V. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 114, t. 4, b.l. 121, t. 1, b.l. 39-40).

2011 m. sausio 4 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 116-121, t. 4, b.l. 45-50, t. 1, b.l. 52-58).

2011 m. sausio 4 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 4, b.l. 29-36).

2011 m. sausio 4 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 4, b.l. 37-44, t. 1, b.l. 43-51).

Gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracija patvirtina, kad D. P. turėjo 500 000 Lt pinginių lėšų. (t. 1, b.l. 67-68)

2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria I. V. pardavė, o D. V. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 122-128).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 11-23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė I. V. buvo ieškovo D. P. draugė. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas D. P. teigė, kad jie nevedė bendro ūkio, o buvo tik draugas, teismas laiko, jog šios ieškovo nurodomos aplinkybės yra neteisingos. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš byloje apklaustų proceso dalyvių, matyti, kad ieškovas ir atsakovė I. V. palaikė artimus santykius, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrus ateities planus.

2005 m. rugsėjo 1 d. D. P. ir J. V. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią J. V. paskolino D. P. 17 296 USD dolerių. (civ. byla Nr. 2-100-451/2012).

2005 m. rugpjūčio 16 d. ir 2006 m. birželio 29 d. Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovei I. V. buvo perleistas nekilnojamasis turtas, t.y. gyvenamasis namas su priklausiniais bei 1,6400 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 41-42, t. 1, b.l. 39-40). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtos sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų su pardavėjais derėjosi ieškovas D. P.. Šį faktą patvirtino posėdžio metu apklausti tretieji asmenys T. B. ir J. B., šių aplinkybių neginčijo ir atsakovė I. V.. J. B. ir D. P. 2005 m. gegužės 31 d. pasirašė sutartį (t. 1, b.l. 36), iš kurios matyti, kad ieškovas iš J. B. perka sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) už 9000 litų, ir avansu pardavėjui sumoka 600 litų. 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono notarų biure patvirtinta pardavimo-pirkimo sutartis, pagal kurią sutuoktiniai J. B. ir T. B. pardavė I. V. sodybą esančią, (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 39-40). Sutartyje nurodyta kaina 1000 litų. Kadangi žemė, esanti po sodyba priklausė valstybei, todėl buvo tvarkomi dokumentai jai išpirkti. Iš byloje esančios 2006 m. birželio 7 d. sąskaitos-faktūros (t 1, b.l. 37) matyti, kad ji išrašyta atsakovės I. V. vardu, nurodant, kad už žemę privalo sumokėti 2149 litų. 2006 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderiu sumokėta už žemę (t.1, b.l. 38), orderyje mokėtojas nurodytas ieškovas, tačiau grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodyta atsakovė I. V.. Valstybinėje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje sudarytoje 2006 m. birželio 29 d. (t.1, b.l. 41) žemės pirkėju nurodyta atsakovė I. V.. Pagal šią sutartį ji įgijo 1,6400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje taip pat kyla ginčas dėl trijų žemės sklypų, kurie buvo nupirkti iš pardavėjos A. S. B.. 2005 m. birželio 8 d. Kauno miesto 7-ąjame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas D. P. įsipareigojo nupirkti 0,54 ha žemės sklypą iš A.S. B., esantį (duomenys neskelbtini), už 22000 litų. (t. 1, b.l. 61-62). Sandorio sudarymo metu jis pardavėjai sumokėjo 4000 litų. 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinta sutartis, pagal kurią A.S. B. įsipareigoja atsakovei I. V. parduoti 0,54 ha žemės sklypą (t. 1, b.l. 59-60). Sutartyje nurodoma, kad pardavėja iš pirkėjos I. V. gavo 19000 litų, o likusius 3000 litų įsipareigoja sumokėti iki 2005 m. gruodžio 1 d. Ieškovas nurodė, kad sutarties sudarymo dieną pinigus mokėjo jis. Kadangi žemės sklypo nuosavybės dokumentai A.S. B. vardu tuo metu dar buvo nesutvarkyti, todėl šia sutartimi pardavėja įsipareigojo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo niekam minėto žemės sklypo neperleisti. 2011 m. sausio 4 d. Kauno miesto 4-ąjame notarų biure buvo sudarytos trys pirkimo pardavimo sutartys. Pagal sutartis I. V., atstovaujama jos mamos J. V., įgijo 0,27 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 9486-0004-0389 bei gyv. namą, esančius (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 43-50). Taip pat 2011 m. sausio 4 d. įgijo 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.52-57), bei tos pačios dienos sutartimi įsigijo 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (t. 4, b.l. 29-36). Iš šių sudarytų sutarčių matyti, kad pardavėja A.S. B. vykdė savo įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį, kuria įsipareigojo parduoti 0,54 ha žemės sklypą (0,27 ha, 0,12 ha ir 0,15 ha dydžio sklypai sudaro 0,54 ha). 2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi I. V. pardavė, o D. V. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 122-128). Ieškovas D. P. nurodo, kad nors nekilnojamasis turtas ir buvo registruotas atsakovės I. V. vardu, tačiau jis faktiškai įgytas iš jo asmeninių lėšų. Taip pat jis teigia, kad I. V. neteisėtai perleido nekilnojamąjį turtą savo seseriai D. V., nes jis laiko, kad tas turtas priklauso jam.

Ieškovas reikalavimus grindžia tuo, kad sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes buvo sudaryti ne su tikrąja sandorio šalim, o su statytiniu. Ieškovas nurodo, kad pagal CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorius gali sudaryti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tam, kad sandorį galėtų sudaryti fizinis asmuo, būtina, kad jis būtų veiksnus. Juridinio asmens sandorius pagal kompetenciją sudaro tokio asmens organai (valdymo organai). Sandoris visų pirma yra asmens valinis aktas. Priklausomai nuo to, kiek asmenų yra išreiškę savo valią, sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Laisva valia gali būti apibūdinama kaip fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos bei adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Taigi sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartys yra civilinėje apyvartoje labiausiai paplitusi sandorio rūšis ir joms (sutartims) taikomos CK normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius bei bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turo pirkimo–pardavimo sutarčių kaip sandorių pripažinimo apsimestiniais. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą (sutartyje lingvistiškai pateiktą) jį sudariusių asmenų valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje apsimestinio sandorio konstatuota, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228/2009). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto tikslo. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčas kyla ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio sutartimi siekta – nekilnojamojo turto – pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (t. y. įsigijimo), bet dėl sutarties šalies – pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Būtent taip apsimestinio sandorio nustatymo kriterijai išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. R. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2009. Be to, tam, kad ginčijamas apsimestinis sandoris, nustačius tikrąją sandorio šalį (pirkėją), galėtų galioti ir jam būtų taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai, neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo išvados turi būti tinkamai motyvuotos, nuosekliai sekti iš teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų. Pirmiau nurodyta, kad apsimestinio sandorio negaliojimo atveju reikia nustatyti, kokį kitą sandorį, kurį pridengia apsimestinis sandoris, šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl sandorio šalies – pirkėjo – atitikties ginčijamos sutarties atveju, būtina įrodyti sutartyje įvardytos šalies – pirkėjo – nurodymo apsimestinumą, t. y. kad sutartyje nurodytas pirkėju asmuo apskritai neturėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).

Dėl pirkimo – pardavimo sutarčių

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nekilnojamojo turto suradimu, derėjimusi su pardavėjais, sutarčių pasirašymu rūpinosi ieškovas D. P., šių aplinkybių neginčijo ir atsakovė I. V.. Tačiau ieškovo ir atsakovės ginčas kyla dėl pirkto nekilnojamojo turto tikrojo savininko. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog ginčo turtą pirko jis, ir iš jo lėšų, tik turtas buvo užrašytas I. V. vardu, nes tuo metu jis ketino nutraukti santuoką, todėl siekdamas, kad turtas nebūtų įtrauktas į dalintiną turtą, jo neregistravo savo vardu. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo išsakyta versija (ši versija nurodoma ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-451/2012), jog nekilnojamasis turtas buvo registruojamas I. V. vardu, nes buvo perkamas už J. V. pinigus, tad siekiant užtikrinti trečiojo asmens interesus, turtą registravo atsakovės vardu. Taigi nagrinėjant bylą ieškovas pateikė kelias turto registravimo kito asmens vardu versijas, tuo tarpu teismas privalo nustatyti, kokia buvo tikroji šalių valia sudarant pirkimo – pardavimo sandorius. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10-451/2012 nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartyje tarp D. P. ir J. V. nebuvo nurodyta jokių sąlygų, kokiam tikslui skolinama pinigų suma, kokiam tikslui ji bus panaudota, neaptarta sąlyga apie bendro verslo vystymą, gauto pelno pasidalinimą ir kt. Taip pat šiame sprendime konstatuojama, kad šalys ir liudytojas P. P. patvirtino, kad D. P. su I. V. buvo užmezgęs artimus santykius, kartu gyveno. Teismo sprendime konstatuojama, kad neįrodyta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas pinigus panaudoti nekilnojamajam turtui pirkti, pasiskolintus pinigus atsakovas galėjo naudoti laisva valia. Kauno apylinkės teismas santykius tarp D. P. ir J. V. vertino kaip paskolos santykius. (civ. byla Nr. 2-100-451/2012). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi turi prejudicinę galią, kas leidžia teismui konstatuoti, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog D. P. ir J. V. vykdė bendrą veiklą, bei buvo susitarimas investuoti lėšas į nekilnojamąjį turtą. Ieškovas pasiskolintais pinigais iš J. V. galėjo disponuoti laisva valia. Tuo tarpu aplinkybės, jog perkant ginčo nekilnojamąjį turtą tarp ieškovo ir atsakovės I. V. buvo artimi santykiai, yra įrodytos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys palaikė artimus santykius, vedė bendrą ūkį. Trečiasis asmuo J. V. nurodė, kad D. P. kartu su I. V. ketino imtis bendro verslo. Pats D. P. nurodė, kad J. V. bute buvo registruota jo įmonė, kas leidžia manyti, kad šalys pagrįstai tikėjosi sėkmingų tolimesnių santykių, bei nekilnojamąjį turtą pirko bendram abiejų interesui. Tokius ketinimus patvirtina ir ieškovo nurodamos aplinkybės, kad turtas buvo registruojamas I. V. vardu dėl to, kad vėliau nutraukiant D. P. santuoką, šis turtas nebūtų dalinamas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas D. P. nurodė, kad už ginčo objektus sumokėtos lėšos buvo jo, I. V. prie šių lėšų niekuo neprisidėjo. Teismas mano, kad byloje nėra neginčijimų įrodymų, jog visos sumokėtos lėšos buvo tik D. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. įsigyjant nekilnojamąjį turtą galėjo turėti lėšų, nes buvo dirbantis. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad sandorių sumos nėra didelės, todėl tikėtina, jog prie šių objektų įsigijimo galėjo prisidėti ir I. V., kuri būtent ir tvirtina, kad ji lėšų turėjo ir pati sumokėjo objektų kainas. Nors bylos nagrinėjimo metu D. P. teigė, kad J. V. ir jos dukros gyveno vargingai, tačiau akivaizdu, kad šios jo nurodomos aplinkybės neteisingos. Iš bylos duomenų matyti, kad pats D. P. pasiskolino iš J. V. 17 000 USD dolerių, taip pat pats D. P. nurodė, kad J. V. nuomavo jai nuosavybės teise priklausantį butą Kaune. Šios aplinkybės parodo, kad J. V. turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat J. V., atsakovė bei posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. patvirtino, jog jie turi giminių, gyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijos, yra jų remiamos. Tai parodo, kad I. V. nors tuo metu ir buvo tik moksleivė ir tuo metu pastovių pajamų neturėjo, tačiau ji galėjo turėti lėšų, kurias panaudojo nekilnojamajam turtui įsigyti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog 2011 m. sausio 4 d. užbaigiant nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą, I. V. nebepalaikė jokių santykių su D. P., ir likusią 3000 Lt sumą pardavėjai sumokėjo pati. Dėl šio fakto ginčo nekilo, D. P. neginčijo, jog ši suma buvo sumokėta pačios I. V..

Taip pat siekiant nustatyti ar sandoris buvo apsimestinis, būtina nustatyti šalių ketinimus dėl nekilnojamojo turto, atliekant pirkimo – pardavimo sandorius. Teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų neabejotinai daryti išvadą, jog I. V. buvo tik statytinė, neturinti jokių ketinimų dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto. Kaip jau buvo nurodyta, ginčo objektų įsigijimo metu I. V. ir D. P. palaikė artimus santykius, kūrė bendrus verslo planus, kas leidžia manyti, kad ir nekilnojamasis turtas buvo įsigyjamas bendriems tikslams. Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. nurodė, kad ieškovė I. V. jai sakiusi, kad ji su D. P. įsigijo žemės sklypus, ketina ūkininkauti. Savo ketinimą ūkininkauti I. V. patvirtino teismo posėdžio metu, tai kad šie ketinimai buvo realūs patvirtina ir tai, kad ji 2005 m. spalio 14 d. baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą (t. 2, b.l. 40). 2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš J. B. ir T. B. įsigijusi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., I. V. susitvarkė dokumentus dėl po pastatais esančio valstybinės žemės sklypo įsigijimo ir 2006 m. birželio 29 d. nusipirko valstybinės žemės 1.6400 ha ploto sklypą. Teismo posėdžio metu D. P. teigė, kad su valstybinės žemės pirkimu susijusias procedūras atliko jis, o I. V. nedalyvavo šiame procese, tačiau teismas laiko, kad šios aplinkybės nėra teisingos. Teismo posėdžio metu D. P. nurodė, kad jis neturėjo I. V. įgaliojimo dėl valstybinės žemės dokumentų rengimo ir įsigijimo, kas parodo, kad būdamas pašalinis asmuo D. P. neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti I. V. vardu kokius nors veiksmus. Kadangi valstybinės žemės pirkimas – pardavimas gali būti įvykdytas tik tai suderinus su Nacionaline žemės tarnybos institucija, akivaizdu, kad D. P. negalėjo šių veiksmų atlikti be pačios I. V. arba jos įgaliojimo. Kadangi D. P. įgaliojimo neturėjo, teismas mano, kad šiose procedūrose dalyvavo ir pati I. V.. Tai patvirtina ir byloje esantis I. V. pateiktas prašymas suformuoti žemės sklypą, kuris jos pačios ir pasirašytas (t. 3, b.l. 53). Vėliau praėjus metams nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pačios I. V. buvo parduotas D. V.. Tuo metu D. P. su I. V. nepalaikė artimų santykių, tačiau pats ieškovas, kuris save laiko šio turto savininku, iki ieškinio padavimo dienos (tai yra daugiau negu 5 metus) I. V. nepateikė jokių pretenzijų dėl perleisto turto. Atvirkščiai D. V. pateikė duomenis, jog ji mokėjo žemės mokesčius, rūpinosi žemės sklypu, kas akivaizdžiai parodo, kas save laikė teisėtų turto savininku. (t. 3, b.l. 87-90). Taip pat turto perleidimo faktas patvirtina, kad pati I. V. laikė save šio turto savininke, juo pilnai disponavo ir pati sprendė dėl šio turto perleidimo. D. P. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. laikydamas save turto savininku nekėlė jokių pretenzijų dėl to, kad jo turtą valdo ir naudoja kitas asmuo, kas taip pat parodo, kad nurodomos aplinkybės, jog sandoris buvo apsimestinis, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). teismas taip pat laiko, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai. Pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, kad šio turto pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos tik 2011 m. sausio 4 d., kai ieškovas ir atsakovė I. V. jokių artimų santykių nebepalaikė. Sutartis sudaryta 2005 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b.l. 59-60), nėra pirkimo – pardavimo sutartis, ji jokių nuosavybės teisių nesukuria. Šia sutartimi šalys tik įsipareigojo ateityje pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jis yra tikrasis pirkėjas, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų šiuos reikalavimus. Pirkimo – pardavimo sutartis yra pasirašyta 2011 m. sausio 4 d. Šios sutarties sudaryme visiškai nedalyvavo D. P.. Posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. B. nurodė, kad dėl žemės sklypo pardavimo 2010 m. ją susirado pati I. V., kuri per kitus asmenis gavo jos telefono numerį. Pati I. V. nurodė, kad nori užbaigti įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį, pati I. V. iš asmeninių lėšų sumokėjo likusią 3000 Lt sumą. Nors D. P. remiasi tuo, kad jis sumokėjo 19 000 Lt 2005 m., tačiau teismui nebuvo pateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog šios lėšos buvo asmeninės D. P. lėšos. Be to, tinkamu pirkėju ieškovas negali būti pripažintas, nes neginčijamai nustatyta, kad dalį lėšų sumokėjo atsakovė I. V.. Atitinkamai būtina įvertinti ir D. P., kaip galimo turto savininko elgesį. Pats D. P. teigia, kad jis yra tikrasis pirkėjas, tačiau ieškovas negali būti pripažįstamas tikruoju pirkėju, nes jis sudarant pirkimo – pardavimo sutartį 2011 m. sausio 4 d. šiame procese nedalyvavo. Tuo tarpu 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartis, net ir darant prielaidą, kad ieškovas sumokėjo pirminį įnašą, jokių pirkimo – pardavimo santykių nesukūrė. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad būtent pati I. V. ėmėsi iniciatyvos dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pati susirado pardavėją Silviją A. B.. Tuo tarpu D. P., nors kaip pats nurodo ir laikė save pirkėju, 7 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, būtų įvykdyti 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartyje nurodyti įsipareigojimai, ir nekilnojamasis turtas pereitų jo, ar jo statinės, nuosavybėn. Atsižvelgdamas į tai, kad I. V. savo iniciatyva 2011 m. sausio 4 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartis, sumokėjo trūkstamą dalį lėšų, teismas neturi pagrindo abejoti, jog I. V. valia sudarant sutartis buvo būtent įgyti savo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Teismui nekyla jokių abejonių, jog I. V. yra tikroji pirkimo – pardavimo sandorio šalis, todėl ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. P. disponavo, prižiūrėjo ir rūpinosi reikalavimuose nurodytų nekilnojamuoju turtu. O trečiųjų asmenų A. S. B., J. B. ir T. B. nurodytos aplinkybės, jog D. P. su jais derėjosi dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, bei jis perdavė jiems pinigus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti D. P. esant tikruoju pirkėju.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. P. nurodė, kad jis nusprendė kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto jam perleidimo tada, kai trečiasis asmuo J. V. prisiteisė iš jos pasiskolintus pinigus. Tai yra ieškovas padarė išvadą, jog jam grąžinus paskolą J. V., jis įgyja teisę reikalauti jam perleisti įsigytus sklypus. Teismas laiko, kad tokios susiklosčiusių aplinkybių aiškinimas taip pat parodo, kad sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai nėra apsimestiniai. D. P. teigė, kad ieškovei atsisakius parduoti sklypus, jis nebemokėjo skolos J. V., tai yra ieškovas nepretendavo į ginčo sklypus, o paliko teisę jais pilnai disponuoti atsakovei I. V.. Ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad D. P. nebuvo turto savininkas, o būtent I. V. sprendė dėl tolimesnio turto disponavimo. D. P. ilgą laiką nesirūpino turtu, o save turto savininku jis pradėjo laikyti, tik tuo metu, kai iš jo buvo priteistas įsiskolinimas J. V.. Kaip jau buvo nurodyta, Kauno apylinkės teismo civilinės byloje Nr. 2-100-451/2012 nebuvo nustatyta sąsajų tarp paskolos gavimo ir nupirktų sklypų, nebuvo nustatyta jungtinė veikla, J. V. ir D. P. teisiniai santykiai buvo kvalifikuoti kaip paskolos teisiniai santykiai, nenumatant jokių įsipareigojimų. Šioje byloje teismas taip pat nenustatė jokių teisinių ryšių tarp įsigytų sklypų ir J. V. paskolintų pinigų, teismas reikalavimo ribose nustatė aplinkybes, kurios svarbios nustatant tikrąjį ginčo turto pirkėją. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog už tai, kad J. V. buvo priteistas įsiskolinimas, atsakovė turi jam perleisti sklypus, nes tam nėra jokių pagrindų. Paskolos sutartyje nėra nurodyta įsipareigojimų, Kauno apylinkės teismo byloje ir šioje byloje nebuvo nustatyti susitarimai vykdyti bendrą veiklą, pirkimo – pardavimo sandoriai nėra susieti teisiniais ryšiais su įvykusiais paskolos santykiais, todėl teismas juos nagrinėja kaip atskirą teisinę situaciją ir atskirus reikalavimus.

Nenustačius pagrindų sandorius pripažinti aspimestiniais, o ieškovą D. P. pripažinti tikruoju pirkėju, nėra pagrindo nagrinėti reikalavimo dėl 2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kuria I. V. pardavė, o D. V. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo

Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2006 m. birželio 29 d., kuria Tauragės apskrities viršininko administracija pardavė I. V. 1.6400 Ha ploto žemės sklypą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo šią sutartį laikyti apsimestine. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo I. V.. Taip pat teismas konstatavo, kad I. V. atliko veiksmus dėl valstybinės žemės įsigijimo. Pagal nurodytą pirkimo – pardavimo sutartį I. V. turėjo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis žemės valdos projektuose buvo suformuotas Lietuvos Respublikos žemės fondo žemėje sklypas apie jos turimus pastatus ir vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, šis sklypas jai buvo parduotas. Įstatymų reikalavimų šiame pirkimo - pardavimo sandoryje nenustatyta, tad teismas neturi pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu D. P. neturint nekilnojamojo turto, jis neturi teisinio pagrindo būti po pastatais esančio žemės sklypo savininku.

Dėl piktnaudžiavimo teise

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šiuo aspektu ieškovo paaiškinimas, jog turtą registravo atsakovės I. V. vardu tik norėdamas šį turtą apsaugoti nuo jo padalijimo santuokos nutraukimo metu, neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes ieškovo teismui nurodytas argumentas gali būti įvertintas tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Atitinkamai ieškovo piktnaudžiavimą ir nesąžiningumo patvirtina ir tai, kad nutraukdamas santuoką D. P. (t. 1, b.l. 75-77) šioje byloje ginčijamo turto nenurodė, kaip jam priklausančio, ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto. Tai yra D. P. siekė nuslėpti ir nedalinti santuokoje įgytą turtą, kaip tai numatyta įstatymuose.

Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos

Prie bylos buvo pridėta Kauno apylinkės teisme esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. S-172/2012, iš kurios matyti, kad D. P. buvo pateikęs policijai pareiškimą, kuriame teigė, kad J. V. ir I. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Iš medžiagos matyti, kad pagal D. P. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tokį sprendimą patvirtino ir Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi. Teismo nutartyje nurodoma, kad J. V. ir I. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, o D. P. savo galimai pažeistus interesus dėl sudaryto sandorio gali apginti pareikšdamas ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš prie bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-100-451/2012 matyti, kad tarp D. P. ir J. V. teisiniai santykiai buvo nustatyti kaip paskolos santykiai bei nebuvo nustatyta, kad tarp jų buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės buvo ištirtos nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-100-451/2012 bei dėl šių aplinkybių buvo priimtas teismo sprendimas, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, bei turi prejudicinę galią.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje yra antrinės teisinės pagalbos sprendimas (t. 5, b.l. 76-77), kuriame nurodoma, kad atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, taigi žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovas turi atlyginti išlaidas, kurias patyrė kiti proceso dalyviai.

Byloje pateikti dokumentai, jog atsakovė I. V. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateiktas I. V. susitarimas su advokate Edita M. Š. dėl atstovavimo Kauno apygardos teisme (t. 2, b.l. 103) bei prašymas apmokėti patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo (t. 2, b.l. 101-102). Taip pat I. V. pateikė susitarimą su advokate Irena Haase dėl atstovavimo teisme bei 300 Eur išlaidas, šiais pagalbai apmokėti. (t. 5, b.l. 47). Taigi bendra suma advokato pagalbai apmokėti yra 589,62 Eur. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką, todėl teismas laiko, jog šios išlaidos priteistinos.

Byloje taip pat yra pateiktas apmokėjimas advokatei E. M. Š. (t. 1, b.l. 26), tačiau pateiktas pinigų priėmimo kvitas yra pasirašytas ne atsakovės I. V., o J. V.. Iš bylos duomenų matyti, kad I. V. sudarė susitarimą su advokate (t. 1, b.l. 26), pati pasirašė susitarimą, tuo tarpu pinigų kvitą pasirašė kitas asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad J. V. buvo sudariusi susitarimą su advokate Edita M. Š. civilinėje byloje Nr. 2-10-451/2012 dėl jos atstovavimą, todėl teismui kyla abejonių, ar pateiktas kvitas, pasirašytas J. V. yra būtent mokestis už I. V. atstovavimą. Neturėdamas pakankamai duomenų, kurie leistų neabejotinai manyti, kad pateiktas apmokėjimas buvo skirtas už I. V. atstovavimą nagrinėjamoje byloje, teismas neturi pagrindo priteisti nurodytą apmokėjimą.

Byloje pateiktas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl trečiojo asmens J. V. atstovavimo (t. 4, b.l. 132-133). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, kuriam paskirta antrinė teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad negalima išnagrinėti bylos neapklausus atsakovių. Ieškovas teigė, jog siekiant išsamiai išnagrinėti bylą, jis turi užduoti klausimus atsakovėms, kurios gali nurodyti bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Atsakovių dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau jos į posėdžius nevyko, nurodydamos, jog gyvena užsienyje ir neturi galimybių atvykti į posėdį, kuris vyksta Lietuvoje. Teismas siekdamas užtikrinti ieškovo interesus bei nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes nutarė rinkti įrodymus atsakovių gyvenamojoje vietoje vaizdokonferencijos būdu. Kadangi vaizdo konferencija buvo rengiama su užsienio valstybę, ir nors šalys buvo apklausiamos lietuvių kalba , tačiau siekiant užtikrinti sklandų procesą posėdyje dalyvavo vertėja, dėl ko buvo patirtos išlaidos, kas pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis. Kadangi ieškinys yra atmestas, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavo, jog ieškovių dalyvavimas būtų pripažintas būtinu, teismas laiko, kad šias patirtas bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos iš ieškovo. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, visas išlaidas, susijusias su ieškovo pateiktu ieškiniu ir civilinės bylos procesu yra atlyginamos sprendimą dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų priėmusios institucijos – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Kadangi vertėjo paslaugos buvo apmokėtos Šakių rajono apylinkės teismo, šios išlaidos priteistinos iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą, uždraudžiant perleisti, padarant įrašą viešajame registre, atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).

Areštą, uždraudžiant perleisti, padarant įrašą viešajame registre, atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1,6400 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – kiemo statiniams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 589,62 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 cnt.) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 435, 60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis Eur 60 cnt) bylinėjimosi išlaidų Šakių rajono apylinkės teismui, išlaidas pervedant į Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė