- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2-100-451/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09253-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui D. P., jo atstovui advokatui G. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 3-4) ir prašė priteisti iš atsakovo D. P. 42721,12 Lt. skolą, 5340,15 Lt. palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2011-08-16 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino pilnai. 2011-09-05 teisme buvo gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovas prašė panaikinti sprendimą už akių, nurodydamas, jog pinigus skolinosi siekiant investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurį nupirko, tačiau įformino ieškovės dukters vardu. 2011 m. spalio 14 d. teismas nutartimi panaikino 2011-08-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, jog 2005-09-01 ieškovė su atsakovu pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino iš ieškovės 17296,00 USD (b.l. 5). Šio fakto šalys neginčijo. Tačiau byloje kilo ginčas dėl sutarties sudarymo aplinkybių bei dėl to, kiek skolos atsakovas ieškovei yra grąžinęs.
Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog sutartis buvo sudaryta ne dėl sunkios jo finansinės padėties, tačiau sutarus su ieškove investuoti šiuos pinigus į nekilnojamąjį turtą, kurį pardavus pelną turėjo pasidalinti su ieškove. Atsakovas nurodė, kad už savo lėšas nupirko nekilnojamojo turto, kurį įregistravo ieškovės dukters vardu, tačiau ieškovė atsisakė jį nupirkti. Kaip įrodymus šių aplinkybių atsakovas pateikė 2005-06-08 sutartį dėl žemės sklypo, esančio Gedimino g. 50, Veliuonoje, Jurbarko raj., pirkimo, kurią sudarė pardavėja A. S. B. ir pirkėjas D. P., bei 2005-08-30 analogišką sutartį, kurioje pirkėja jau nurodyta I. V.. Atsakovas taip pat pateikė teismui 2005-05-31 sutartį su J. B., pagal kurią atsakovas sumokėjo 600 Lt. avanso už sodybos, esančios Jurbarko r., Antkalnių km, kuri 2005-08-16 sutarties pagrindu įregistruota I. V. vardu.
Šios atsakovo pateiktos sutartys nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, siekiant investuoti pinigus į nekilnojamąjį turtą. Visų pirma, 2005-09-01 paskolos sutartyje nebuvo nurodyta jokių sąlygų, kokiam tikslui skolinama pinigų suma, kokiam tikslui ji bus panaudota, neaptarta sąlyga apie bendro verslo vystymą, gauto pelno pasidalinimą ir kt. Priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta, jeigu buvo siekiama sudaryti jungtinės veiklos sutartį, atsakovas nenurodė. Be to, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pats patvirtino, kad pasiskolino iš ieškovės 17296 JAV dolerių sumą, todėl negalima vertinti šios sutarties kitaip negu paskolos sutarties (LR CK 6.870 str. 1 d.).
Antra, tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek liudytojas P. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas su ieškovės dukra I. V. buvo užmezgęs artimus santykius, kartu gyveno. Todėl aplinkybė, kad atsakovas pirko nekilnojamąjį turtą I. V. vardu laikotarpyje, kai jie gyveno kartu, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu vyko atsakovo skyrybų su žmona procesas, yra suprantama ir savaime neįrodo, kad atsakovas pirko šį turtą, susitaręs su ieškove investuoti skolintus pinigus į nekilnojamąjį turtą. Kadangi tuo metu atsakovas gyveno kartu su ieškovės dukra, atsakovo pirkto turto registravimas jo sugyventinės vardu (jeigu šis faktas būtų patvirtintas), galėtų būti vertintinas tik kaip atsakovo ir jo tuometinės sugyventinės (ieškovės dukters) tarpusavio susitarimas. Ieškovė nurodė, jog žinojo, kad atsakovas norėjo vykdyti verslą, tačiau nežinojo, ką jis darys su skolintais pinigais, dukra jai taip pat iš pradžių nesakė apie nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Ieškovės dukra tuo metu buvo pilnametė, gyveno atskirai nuo ieškovės, todėl tikėtina, kad ieškovė nežinojo apie jos dukters vardu tuo metu sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius.
Trečia, nekilnojamojo turto pirkimo sutartys, kurias atsakovas pateikė teismui (2005-08-16 pardavimo – pirkimo sutartis, sudaryta tarp J. B. ir I. V., 2005-06-08 sutartis, sudaryta tarp A. S. B. ir D. P., 2005-08-30 sutartis, sudaryta tarp A. S. B. ir I. V.) buvo sudarytos anksčiau negu pasirašyta 2005-09-01 paskolos sutartis. Nors atsakovas nurodė, kad pinigus gavo mėnuo prieš pasirašant sutartį ir sumokėjo už perkamą nekilnojamąjį turtą būtent pasiskolintus pinigus, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Nekilnojamojo turto, esančio Gedimino g. 50, Veliuonoje, sutartis tarp A. S. B. ir D. P. buvo sudaryta 2005-06-08, o sutartis su J. B. dėl nekilnojamojo turto, esančio Antkalnių km., Jurbarko r., pirkimo ir avanso sumokėjimo buvo sudaryta dar 2005-05-31. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą pirko dar 2005 m. pavasarį, t.y. prieš kelis mėnesius iki paskolos sutarties pasirašymo, todėl bent jau avansą už šį nekilnojamąjį turtą mokėjo ne iš pasiskolintų iš ieškovės 2005-09-01 sutartimi pinigų. Kita vertus, net jeigu iš paskolos gauti pinigai būtų panaudoti nekilnojamojo turto pirkimui, tai neįrodytų aplinkybės, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas pinigus panaudoti nekilnojamajam turtui pirkti, pasiskolintus pinigus atsakovas galėjo naudoti laisva valia (LR CK 6.870 str. 3 d.). Todėl teismas vertina kaip neįrodytą aplinkybę, kad 2005-09-01 paskolos sutarties šalių tikrieji ketinimai buvo vystyti verslą nekilnojamuoju turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas nurodė, jog ieškovės dukra negalėjo turėti lėšų tuo metu, kai buvo pirktas nekilnojamasis turtas jos vardu. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant ginčą tarp atsakovo ir jo buvusios sugyventinės, kuomet jie, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Pažymėtina, kad atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.Z., R.A.L., bylos Nr. 3K-7-332/2006). Tačiau šioje byloje tai nėra įrodinėtina aplinkybė, byloje atsakovo buvusi sugyventinė nėra įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu, byloje nesprendžiamas klausimas dėl jos teisių ir pareigų, todėl teismas šios aplinkybės šioje byloje nevertina.
Teismas kaip neįrodyta vertina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis dalį skolos ieškovei yra grąžinęs. Kaip minėta, atsakovo nurodyti mokėjimai, susiję su nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymu, nesietini su atsakovo skola ieškovei, o dėl kiekvieno sugyventinio indėlio į bendrą jų turtą, atsakovas gali įrodinėti atskiroje byloje su buvusia sugyventine. Atsakovas nurodė, kad aplinkybę, jog dalį skolos yra grąžinęs, teisme patvirtins jo tėvas P. P.. Tačiau posėdžio metu tiek atsakovas, tiek liudytojas P. P. patvirtino, kad ieškovei buvo sumokėtos tik palūkanos. Apie pasiskolintos pinigų sumos grąžinimą byloje duomenų nėra.
LR CPK 178 str. numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia tikimybės pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2004.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, jog 2005 m. rugsėjo 1 d. pasiskolintą pinigų sumos (17296 USD) iš ieškovės dalį ieškovei yra grąžinęs.
LR CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nors atsakovas teigia, kad neatsisako bendradarbiauti su ieškove, tačiau pats pripažino, kad iš pasiskolintų pinigų ieškovei nieko nėra grąžinęs. Taigi, aplinkybė, kad atsakovas neatsisako bendradarbiauti su ieškove, neturi reikšmės pripažinimui, kad prievolė vykdyta netinkamai, kadangi atsakovas nuo 2005 m. net dalies skolos ieškovei nėra padengęs. Ieškovė nurodė, o atsakovas pripažino, kad sutartį vykdė netinkamai, t.y. nustatytu terminu negražino pasiskolintos pinigų sumos ieškovei(LR CK 6.205 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė įgijo teisę reikalauti ne tik įvykdyti prievolę, bet ir mokėti palūkanas.
LR 6.37 str. nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šalys paskolos sutartimi susitarė, kad atsakovas ieškovei kas mėnesį mokės 5,5 procentų palūkanas nuo paskolintos sumos. Atsakovas įrodinėjo, kad dalį palūkanų yra ieškovei gražinęs. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už praleistą grąžinti 42721,12 litų skolą nuo 2008-09-02, iš esmės prašo priteisti daug mažesnę palūkanų sumą, negu sutarta sutartimi mokėti už paskolintą sumą. Palūkanų, sutartų sutartyje, už paskolintą sumą ieškovė iš atsakovo priteisti neprašo, ji prašo tik įstatyme nustatyto dydžio palūkanų už praleistą gražinti skolą. Tai, kad atsakovas yra sumokėjęs dalį palūkanų, sutartų sutartyje, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už praleistą grąžinti skolą.
LR CK 6.210 str. 1 d. reglamentuoja procesinių palūkanų priteisimo tvarką, nustatant, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas neneigė, kad skolos ieškovei negražino, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai – ieškovei iš atsakovo priteistina 42721,12 Lt. skola, 5340,15 Lt. palūkanos už praleistą terminą gražinti skolą bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (LR CK 1.138 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.870 str.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo D. P. ieškovės J. V. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, apie kurias pateikti įrodymai - 1442,00 Lt žyminio mokesčio – b.l. 9, 20 (LR CPK 93 str. 1 d.), o valstybei – 18,20 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 42 721,12 Lt. (keturiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt vieną litą 12 ct.) skolą, 5340,15 Lt. ( penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt litų 15 ct.) palūkanas už laiku negražintą skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (48061,27 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo (2011-06-29) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1442,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt du litus 00 ct.) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18,20 Lt. (aštuoniolika litų 20 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.
Laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo D. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, 19,2200 ha ploto, unikalus Nr. 9440-0004-0063, esančiam Paskynų km., Jurbarko r.sav., 48061,27 Lt (keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai šešiasdešimt vienas litas 27 ct) sumai, paskirtą 2011-06-29 teismo nutartimi, palikti galioti iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.