Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP“ patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. V., Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2021 m. liepos 7 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu už akių tenkino ieškovės pirminį ieškinį ir priteisė iš atsakovo (pagal pirminį ieškinį) D. V. 667,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 667,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP“.

3. 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi 2021 m. liepos 7 d. sprendimas už akių panaikintas, tenkinus D. V. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Trečiasis asmuo D. V. ieškinio nepagrįstumą, o taip pat ir nesutikimą su sprendimu už akių, motyvavo tuo, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje. Nurodė, kad ginčo buto savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o D. V. yra buto nuomininkas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę dėl žalos atlyginimo. D. V. ginčijo patį vandens išsiliejimo faktą, nurodė, kad dėl įrodymų nepakankamumo neaiškus vandens pratekėjimo šaltinis, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra aukščiau esantis trečiojo asmens nuomojamas butas, o ne kiti šaltiniai. Taip pat nesutiko su apskaičiuotos žalos dydžiu.

5. Teismo posėdyje kaip gestų kalbos vertėja dalyvavo trečiojo asmens D. V. sesuo L. G., kadangi trečiasis asmuo yra kurčnebylys. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. su ieškiniu nesutiko, palaikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad dėl tariamo vandens prasiliejimo iš jo nuomojamo būsto nei nukentėjusio buto gyventojai, nei ieškovės atstovai su juo nebendravo ir nesusisiekė, nors jis visą dieną būna namie

7. Byla nagrinėta ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams nedalyvaujant. Ieškovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, į vaizdo konferenciją, kurią inicijavo pati ieškovė, neprisijungė. Atsakovė ir trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimų, prašymų nepareiškė, apie teismo posėdį taip pat informuoti tinkamai.

8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą priimti sprendimą už akių, kadangi įstatymas nenumato galimybės, panaikinus sprendimą už akių, antrą kartą byloje priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

9. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė (draudikas) 2019 m. rugpjūčio 24 d. išdavė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 19056/9155202), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 2020 m. rugsėjo 14 d. apžiūros akte nurodyta, kad turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 8 d. dėl užliejimo padaryta žala. Draudėjo A. M. atstovas V. M. ieškovės atstovui – ekspertui pranešė apie turto sugadinimo priežastis, nustatyti turto sugadinimai. 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovė A. M. (draudėjui) išmokėjo 667,02 Eur draudimo išmoką dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo. Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama atsakovės VšĮ „Klaipėdos butai“, ir trečiasis asmuo D. V. 2018 m. balandžio 10 d. sudarė neterminuotą nurodyto buto (socialinio būsto) nuomos sutartį.

10. Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo išmoką dėl patalpų užliejimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo D. V. nesutaria dėl padarytos žalos fakto ir dėl už padarytą žalą atsakingo asmens. Atsakovė ir trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimų į ieškinį neteikė, nesidomėjo bylos eiga, neatvyko į bylos nagrinėjimą, tai yra elgėsi pasyviai. Ieškovė įrodinėja, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinio vieta buvo trečiojo asmens D. V. nuomojamas ir trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia atsakovui VšĮ „Klaipėdos butai“.

Dėl žalos

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Šiuo atveju ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų sutartiniai santykiai nesieja, todėl šiems asmenims gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar nurodytiems asmenims kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

12. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, o deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

14. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad iš buto adresu (duomenys neskelbtini), išsiliejus vandeniui, buvo padaryta žala turtui, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, atsakovė nesinaudojo savo valdomu turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, todėl, kaip kaltas asmuo, privalo atlyginti žalą, padarytą dėl šių trūkumų. O įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinio vietą, rėmėsi duomenimis, kad šis butas yra aukščiau nei užlietas butas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ieškovė nepateikė. Trečiasis asmuo D. V. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad apie užpylimą nieko nežinojo, nuo pačios buto nuomos pradžios vandentiekio avarijos jo nuomojamame bute nebuvo, jokie remonto darbai taip pat nebuvo atliekami, nebuvo kviesta jokia avarinė tarnyba, bute nesilankė nei namo administratoriaus santechnikas, nei koks kitas atstovas, taip pat nebuvo jokių vandens išsiliejimo ar avarijos požymių. Iš karto po įvykio į trečiąjį asmenį D. V. niekas nesikreipė, todėl tik po tam tikro laiko, gavęs laišką iš ieškovės dėl žalos, sužinojo apie šį tariamą įvykį. Pažymi, kad į jo butą nebuvo atėję nei galimai nukentėjusio buto savininkas, nei draudimo įstaigos atstovas, nei ekspertas, vamzdynų neapžiūrėjo, nors asmuo yra nedirbantis, nuolat būna namie.

17. Nors trečiasis asmuo D. V. yra neįgalus, tačiau pažymėjo, kad jis geba ir visada yra galimybė su kitais asmenimis susikalbėti raštu ar per kitus jam padedančius asmenis, todėl ieškovė neabejotinai turėjo galimybę kreiptis ir aiškintis įvykio aplinkybes su trečiuoju asmeniu D. V., tačiau to neatliko, iš karto po įvykio asmens neinformavo ir, kaip patvirtina bylos medžiaga, dėl nukentėjusio buto apliejimo šaltinio nesiaiškino, o tiesiog iš galimai nukentėjusio buto savininko subjektyvių paaiškinimų konstatavo vandens išsiliejimo šaltinį. Įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, kaip buto, esančio aukščiau, nei galimai nukentėjęs butas, savivinkę ir kad aiškinosi nurodytas aplinkybes, ieškovė teismui nepateikė. Apžiūros akte užliejimo priežastis nurodyta iš nukentėjusio asmens žodžių. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo D. V., gavęs ieškovės pretenziją, sureagavo, buvo aktyvus, bendravo su ieškove raštu ir telefonu, kitų asmenų pagalba pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo.

18. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Mano Būstas Klaipėda” pateiktoje pažymoje nurodyta, kad administratoriui nėra žinomos 2020 m. rugsėjo 8 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybės ir priežastys, nes minėtų butų gyventojai į administratorių nesikreipė. Iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad apie užpylimą avarinei tarnybai taip pat nepranešta. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apžiūros akte galimo apliejimo aplinkybės, kad butą galimai apliejo kaimynai iš 18 buto, nurodytos remiantis išimtinai tik nukentėjusio buto atstovo paaiškinimais. Tačiau, siekiant išsiaiškinti vandens išsiliejimo faktą bei šaltinį, į butą adresu (duomenys neskelbtini), nei ekspertas, nei nukentėjusio būsto savininkas nesikreipė. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Nors vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, į bylą nepateikta duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys arba kad avarijos dieną ar 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovės atstovui apžiūrint patalpas buvo bandoma susisiekti su atsakove ar buto nuomininku, siekiama patekti į jiems priklausantį butą.

19. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad trečiojo asmens D. V. nuomojamame bute būtų netinkamai eksploatuojami vandens ar kiti įrenginiai, kurie būtų galėję tapti žalos priežastimi, tai yra, kad iš asmens nuomojamo buto pradėjo lietis vanduo dėl jo trūkumų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ikiteismine tvarka nesiaiškino patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir už padarytą žalą atsakingų asmenų, nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį, ar namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorių dėl paaiškinimų, ar negalėjo avarijos vieta būti bendrojo naudojimo vamzdynai, ar kiti butai, esantys aukščiau nei trečiojo asmens D. V. nuomojamas butas, bet taip pat esantys virš aplieto buto, ar tuo metu name nevyko kiti darbai, kurie galėtų būti susiję su galimai įvykusia avarija bute, adresu (duomenys neskelbtini).

20. Be to, byloje pateiktose nuotraukose vandens pratekėjimo šaltinis neužfiksuotas, nukentėjęs butas yra apleistas, matyti, kad sienų ir lubų nusidėvėjimai yra įsisenėję, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent nagrinėjamo įvykio metu atsirado visi pažeidimai ar vandens pratekėjimo dėmės. Ieškovė nepaneigė, kad nukentėjusio buto sienų ir lubų pažeidimai galėjo būti sąlygoti ilgalaikės bute galimai esančios drėgmės ar kitų priežasčių. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo iš trečiojo asmens D. V. nuomojamo buto.

21. Teismas pažymi, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo – profesionaliai veikiantis draudimo ir žalų sureguliavimo srityje, atstovaujama profesionalių teisininkų, siekdama įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovams priklausančių patalpų, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

22. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog trečiojo asmens D. V. nuomojamas butas yra aukščiau nei aplietas butas, (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakomybės ribose. Teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos, jos atsiradimo priežasčių, t. y. vandens pratekėjimo ir buto užliejimo. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės arba trečiojo asmens D. V., kaip buto nuomininko, neteisėtus veiksmus.

23. Ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią buto užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudžiamajam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik draudėjo apžiūros akte, kuris taip pat užpildytas remiantis tik draudėjo (galimai nukentėjusio buto atstovo) paaiškinimais, nurodytomis aplinkybėmis ir ta aplinkybe, kad trečiojo asmens nuomojamas butas yra aukščiau, nei aplietas butas. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog buto užliejimo židinio vieta yra trečiojo asmens nuomojamo ir Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio buto atsakomybės ribose, todėl nei buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nei valdytojas, neturi pareigos atlyginti žalą. Nesant surinktų įrodymų, kad galimai nukentėjęs butas buvo užlietas iš trečiojo asmens priklausančio buto, o ne iš kitų šaltinių, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko ar nuomotojo neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl tinkamo atsakovo

24. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

25. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-167 dėl pavedimo sutarties patvirtinimo, savivaldybė pavedė VšĮ „Klaipėdos butai“ atlikti teisinius veiksmus, susijusius su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomotojo teisių ir prievolių įgyvendinimu, todėl, ieškovės nuomone, VšĮ „Klaipėdos butai“ yra tinkamas atsakovas byloje.

26. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo Klaipėdos savivaldybė būtų sudariusi sutartis su atsakove VšĮ „Klaipėdos butai“, kurių pagrindu būtų suteikusi atsakovei teisę savarankiškai ginčo butą valdyti, juo naudotis ar kitais pagrindais juo disponuoti. Nurodyta pavedimo sutartimi savivaldybė atsakovei perdavė tik teisę atstovauti savivaldybei administruojant jai priklausančias gyvenamąsias patalpas vadovaujantis priimtais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (sutarties 1, 2 punktai). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-12 dėl VšĮ „Klaipėdos butai“ steigimo atsakovė VšĮ „Klaipėdos butai“ be kita ko įgaliota teikti viešąsias savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos ir daugiabučių namų administravimo paslaugas (11 punktas); atsakovė vykdo avarinių situacijų socialinio fondo butų inžineriniuose tinkluose ir įrenginiuose likvidavimą (12.13 papunktis); Socialinio būsto fondo gyvenamųjų namų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas (12.13 papunktis).

27. Pagal teisinį reglamentavimą statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio administravimo funkcija, todėl nesant duomenų, kad savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinis ir faktinis valdymas perduotas atsakovei, jai ir netenka pareiga atsakyti už iš savivaldybei priklausančio buto, išsiliejus vandeniui, galimai padarytą žalą.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007). Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovui sutinkant. Teismas akcentavo ir ieškovei išaiškino jos teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Taip pat išaiškino, kad ieškovei tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad, pareikšdama patikslintą ieškinį, ieškovė atsakovą D. V. pakeitė, jos nuomone, tinkamu ir ieškinio reikalavimus pareiškė atsakovei VšĮ „Klaipėdos butai“. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad aukščiau minėtų sutarčių pagrindu, sudarytų tarp šių juridinių asmenų, Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, tarp jų ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymas buvo perduotas naujajai atsakovei, todėl atsakovei draudimo sutarties pagrindu kilo pareiga atlyginti turtui, adresu, (duomenys neskelbtini) padarytą žalą.

29. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad atsakovei buvo perduotas buto, esančio, ir priklausančio trečiajam (duomenys neskelbtini) asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei, valdymas ar disponavimas, arba, kad atsakovė atsakinga už savivaldybės veiksmus, iš ko būtų galima kildinti šio subjekto atsakomybę (CPK 12, 178 straipsniai).

30. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro savarankišką pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

31. Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

33. Trečiojo asmens D. V. interesus byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu paskirtas advokatas. Teismui pateikti duomenys dėl 255,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalies pagrindu).

34. Kadangi ieškovės ieškinys buvo atmestas, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei dėl trečiajam asmeniui D. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi skolininko D. V. atžvilgiu, pastarajam pareiškus prieštaravimus, pirminis ieškovės ieškinys taip pat buvo pareikštas atsakovui D. V., todėl jis turėjo teisę ir pareigą gintis nuo ieškovės reikalavimų, kreiptis pagalbos į advokatą, teikti atsiliepimą, prašymus ir kt. Vienas iš D. V. nesutikimo su ieškiniu motyvų buvo tai, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje, todėl, teismui panaikinus sprendimą už akių, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame savarankiški reikalavimai D. V. nebuvo reiškiami, jo procesinė padėtis pasikeitė į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

36. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad pasirinkti ir nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį yra ieškovės pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ieškovei pagal pirminį ieškinį reikalavimus pareiškus trečiajam asmeniui D. V., ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 255,06 Eur išlaidos už advokato pagalbą trečiajam asmeniui D. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP“ priteisti 255,06 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Luminor“ bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.