- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- eI3-1006-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10136-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: i) panaikinti atsakove?s Vs?I? „Centrine? projektu? valdymo agentu?ra“ 2023 m. lapkric?io 28 d. sprendima? Nr. (duomenys neskelbtini) „Sprendimas de?l paz?eidimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspre?sta, kad Vilniaus miesto savivaldybe?s administracija privalo gra?z?inti 14 484,00 Eur dydz?io is?laidu? suma?; ii) teismui atmetus pirmąjį reikalavimą kaip nepagrįstą, panaikinti 2023 m. lapkričio 28 d. VšĮ „Centrinė projektų agentūra“ Sprendimo dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto „Pažeidimo finansinė informacija“ 5.1 – 5.6 papunkčius, kuriais pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatytos grąžintinos lėšos, bei įpareigoti atsakovę VšĮ „Centrinė projektų agentūra“ iš naujo apskaičiuoti grąžintinų lėšų dydį.
2. Paaiškina, jog siekdama įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektą „Socialinio būsto plėtra“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau - Pirkimas). Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019 m. spalio 11 d. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimą, sudarė 2020 m. liepos 16 d. pirkimo pardavimo sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo (toliau - Pirkimo sutartis). Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau - Aprašas) nuostatos.
2.1. Agentūra 2023 m. lapkričio 15 d. įregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Įtarimas), kurio pagrindu pradėjo tyrimą. Administracija apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą buvo informuota Agentūros 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimu. Įtarime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau - Valstybės kontrolė), atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių būstų pirkimų vertinimus, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas „Vieno ir dviejų kambarių butų pirkimas visose Vilniaus miesto seniūnijose“ pirkimą skelbiamų derybų būdu, neužtikrino tinkamos audito sekos. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės gautą pastebėjimą EX.6, Projekto vykdytojui keliamas įtarimas Administracijai 2023 m. lapkričio 28 d. buvo pateiktas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog Agentūra „<...> daro išvadą, kad Perkančioji organizacija, pažeidė Aprašo 3 p. numatytą skaidrumo principą, 75 p. bei PAFT 484 p., 488.7 p. nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas“. 2023 m. lapkričio 23 d. Grąžintinų lėšų dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Administracija per 90 dienų privalo grąžinti 14.484,00 Eur dydžio sumą.
2.2. Paaiškina, kad 2019 m. spalio 16 d. posėdžio protokolu Komisijos nariai konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 12 vokų su 11 butų pasiūlymais (vienas vokas gautas be pasiūlymo/paraiškos, todėl toliau nenagrinėtas). Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas Komisijos narių įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę, konstatuota, kad buto pasiūlymas buvo gautas ir komisijos narių įvertintas kaip tinkamas. Toliau minėto buto pradinė pasiūlyta kaina fiksuojama pirkimų komisijos protokole Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir derybų protokole Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2019 m. rugsėjo 4 d. Skelbimuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019 m. spalio 11 d. imtinai. Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2019 m. spalio 11 d., patvirtina iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos. Dokumentų valdymo sistemoje pažymėta, kad UAB „Laisvės 77“ laišku Vilniaus miesto savivaldybei pateikė dokumentų voką.
2.3. Pažymi, kad visi Pirkimui pateikti pasiūlymai buvo išnagrinėti laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kaip tai numato Aprašo 3 punktas. Administracija, vadovaudamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis, su butu susijusius Pirkimo dokumentus saugojo elektronine forma, tačiau buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasiūlymas galimai nebuvo išsaugotas dėl techninių trikdžių (pavyzdžiui, netinkamo skenavimo aparato ir kompiuterio tarpusavio veikimo) arba dėl žmogiškosios klaidos, kadangi gautus pasiūlymus skenavo darbuotojas, kuris dėl pasiūlymų ir visų pridėtų dokumentų kiekio, ginčo Buto pasiūlymo dokumentų galėjo per klaidą nenuskenuoti ar neišsaugoti.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėja teigia, kad priimdama skundžiamą Sprendimą, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų. Pažeisdamas gero administravimo ir atsakingo valdymo principus, atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino visos Pirkimo ir priimtų sprendimų sekos, atliko neišsamų ir neobjektyvų tyrimą, tinkamai nemotyvavo priimto individualaus administracinio akto ir jo nepagrindė surinktais įrodymais. Vien formaliai vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veiksmai pažeidė Aprašo bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas iš esmės nevertino, kokį konkretų poveikį pareiškėjo atlikti pažeidimai galėjo padaryti ar padarė Europos Sąjungos biudžetui. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad, spręsdama dėl pareiškėjos atliktų pažeidimų, šią aplinkybę atsakovas privalėjo įvertinti, tačiau to nepadarė.
2.5. Prašydama sumažinti atsakovo pritaikytą finansinę korekciją, pareiškėja teigia, kad skundžiamame Sprendime atsakovas nepagrindė taikytos finansinės korekcijos dydžio. Taikydama 25 procentų vertės finansinę korekciją, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos vykdytas Pirkimas nesukėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos atliktas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nepadarė ir negalėjo padaryti žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl atsakovės pritaikyta finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti netaikoma arba sumažinta.
2.6. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024, kurioje identiškomis aplinkybėmis grindžiamą kitą CPVA sprendimą dėl finansavimo lėšų grąžinimo LVAT panaikino kaip neteisėtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Atsakovas teigia, kad atlikdamas Pirkimo procedūrų tyrimą, jis pagrįstai bei tinkamai nustatė pareiškėjos atliktus teisės aktų pažeidimus ir pritaikė proporcingą finansinę korekciją. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas nustatė visas privalomas teisės aktų pažeidimų sudedamąsias dalis.
3.2. Pažymi, kad pareiškėja neužtikrino tinkamos Pirkimo audito sekos. Negalėdama pateikti UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo duomenų, pareiškėja neužtikrino galimybių atsakovui objektyviai įvertinti gauto UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo įsigyti butą (-us) atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), Aprašo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Projekto sutarties nuostatomis, atsakovas nurodė, kad jis vertina Pirkimo procedūrų vykdymo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams pagal suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus duomenis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja žinojo apie pareigą saugoti Pirkimo dokumentus iki Projekto sutarties nuostatose nurodytos datos. Siekdama nepažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimų, pareiškėja privalėjo išsaugoti Pirkimo procedūros metu gautus dokumentus, t. y. suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus įsigyti butą (-us), tačiau šių duomenų nei elektronine, nei dokumentine forma neužfiksavo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad, remdamasis išimtinai Pirkimo komisijos protokoluose pateiktais duomenimis, jis negali objektyviai įvertinti aplinkybės, ar suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymai įsigyti butą (-us) atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Pirkimo komisijos protokolai yra išvestiniai dokumentai, išreiškiantys paties pareiškėjo subjektyvų vertinimą ir poziciją, ir niekaip neleidžia atsakovui bei Valstybės kontrolei objektyviai įvertinti Pirkimą laimėjusio UAB „Laisvės 77“ pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacijos valdymo sistemoje užfiksuoti įrašai apie gautus suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymus įsigyti butą (-us) savaime nepagrindžia ir neįrodo aplinkybės, kad suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateikti pasiūlymai įsigyti butą (-us) atitiko Pirkimo sąlygų nuostatose nustatytus reikalavimus. Be to, atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog, teikdami pasiūlymą įsigyti butą (-us) suinteresuoti Pirkimo dalyviai turi pateikti tik standartinę paraiškos formą ir joje įrašyti elementarius duomenis, nepaneigia pareiškėjos pareigos išsaugoti suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus dokumentus ir atsakovo pareigos įvertinti šių dokumentų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams.
3.3. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad neišsaugojusi suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų įsigyti butą(-us) duomenų, pareiškėja atliko nežymų (techninį) pažeidimą. Pažymi, kad Projekto sutarties nuostatos aiškiai ir konkrečiai numatė imperatyvų įpareigojimą pareiškėjai saugoti Pirkimo procedūrų metu surinktus duomenis, t. y. suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus įsigyti butą(-us). Neturėdamas minėtų duomenų, atsakovas negali objektyviai įvertinti, ar suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateikti pasiūlymai įsigyti butą(-us) atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus ir ar pareiškėjas pagrįstai sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Laisvės 77”. Prašo kritiškai vertinti pareiškėjos argumentus, kad ji neišsaugojo / galėjo neišsaugoti suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų duomenų dėl ,,netinkamos skenavimo įrangos bei kompiuterinės įrangos tarpusavio veikimo“. Teigia, kad pareiškėja privalėjo imtis visų reikiamų priemonių suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų informacijai išsaugoti. Atkreipia dėmesį, kad, teikdama skundą, pareiškėja šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais.
3.4. Teigia, kad pareiškėjos padaryti teisės aktų pažeidimai atitinka visus Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalies nuostatose nurodyto pažeidimo kvalifikuojančius požymius. Pažymi, kad, nesilaikydama imperatyvaus įpareigojimo išsaugoti suinteresuotų Pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus, pareiškėja pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos investicinio fondo lėšomis finansuojamo Projekto įgyvendinimu. Nepateikdama suinteresuotų Projekto dalyvių pasiūlymų duomenų, pareiškėja užkirto kelią atsakovui objektyviai įvertinti UAB „Laisvės 77” pateikto pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams ir tokiu būdu pažeidė skaidrumo principą.
3.5. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis pagrįstai, teisėtai ir proporcingai pritaikė pareiškėjai 25 procentų vertės finansinę korekciją. Pažymi, kad nustatydama pareiškėjai taikytiną finansinės korekcijos dydį, jis įvertino pareiškėjos atliktų teisės aktų pažeidimų pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjos padarytas teisės aktų pažeidimas pagal analogiją atitinka Europos Sąjungos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Finansinių pataisų gairės, Gairės) 2.2 lentelės 16 punkto nuostatose numatytas sąlygas. Pagal minėtas Finansinių pataisų gairių nuostatas viešuosius pirkimus vykdančioms institucijoms už teisės aktų pažeidimus, susijusius su nepakankama Europos Sąjungos investicinių fondų finansuojamo projekto sutarties sudarymo audito seka, yra taikoma 25 procentų vertės finansinė korekcija. Vykdydama Pirkimą, pareiškėja nepateikė jam Pirkimą laimėjusio dalyvio – UAB „Laisvės 77” – pasiūlymo duomenų, t. y. nesilaikė skaidrumo principo reikalavimų.
3.6. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesilaikė VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Teigia, kad priimdama ginčijamą Sprendimą, priskirtos kompetencijos ribose jis, kaip atsakinga institucija, įgyvendino Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatose numatytus tyrimo veiksmus. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas laikėsi visų VAĮ 10 straipsnio nuostatose numatytų reikalavimų administraciniams sprendimams, t. y. 1) nurodė visas vertintas faktines aplinkybes; 2) įvardijo taikytą teisinį reguliavimą bei teisinius motyvus ir 3) aiškiai nustatė pareiškėjo pareigas. Atsakovas akcentavo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Sprendimu, nereiškia, kad minėtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnių reikalavimų.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjos skundą.
4.1. Pažymi, jog Perkančioji organizacija 2019 m. spalio 16 d. posėdžio protokolu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 12 vokų su 11 butų pasiūlymais, tačiau vienas vokas gautas be pasiūlymo / paraiškos, todėl buvo nenagrinėtas). Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. Kandidato pasiūlymas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), posėdžio komisijos narių buvo įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, o duomenys apie butą iš pateikto pasiūlymo buvo surašyti į pasiūlymų vertinimo lentelę. Todėl toks pasiūlymas buvo įvertintas kaip tinkamas, o pradinė pasiūlyta buto kaina buvo fiksuojama pirkimų komisijos protokole Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir derybų protokole Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2019 m. spalio 11 d., patvirtina iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos, kurioje pažymėta, kad UAB „Laisvės 77“ laišku Vilniaus miesto savivaldybei pateikė dokumentų voką. Vokas buvo pateiktas nepraleidus termino, kadangi skelbimuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019 m. spalio 11 d. imtinai, o vokas buvo pateiktas tą pačią 2019 m. spalio 11 d.
4.2. Trečiasis asmuo sutinka su pareiškėjos pozicija, kad dėl sisteminių sutrikimų, kurie ne dažnai, bet pasitaiko, buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas galimai nebuvo išsaugotas. Tokios priežastys nutinka dėl netinkamos skanavimo įrangos, kompiuterinės įrangos tarpusavio veikimo, ar kitų įvykusių techninių klaidų. Be to, skelbimo neišsaugojimo priežastimi galėjo būti žmogiškasis faktorius, kadangi pasiūlymus reikėjo skanuoti, o darbuotojas, kuris skanavo dėl dokumentų gausos galimai galėjo praleisti ir nenuskanuoti paties pasiūlymo lapo arba jo neišsaugoti. Be to, skanuojant dokumentus jie patenka į kompiuterį kaip atskiri el. laiškai, todėl dėl jų gausos, vienas iš jų galėjo būti pažymėtas kaip perskaitytas, o jo turinys neišsaugotas.
4.3. Teigia, kad atlikdamas tyrimą, atsakovas negalėjo nustatyti Aprašo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Projekto sutarties pažeidimų. Bendrovė pažymėjo, kad priimdama 2019 m. spalio 16 d. protokolą, Pirkimo komisija užfiksavo visus suinteresuotų Pirkimo dalyvių pasiūlymų duomenis. Nurodė, kad pareiškėjos atlikti teisės aktų pažeidimai yra formalaus ir vienkartinio pobūdžio. Atlikdama minėtus pažeidimus, pareiškėja nepadarė ir (ar) negalėjo padaryti žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Dėl šios priežasties pareiškėjai pritaikyta finansinė korekcija iš esmės negalėjo būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Socialinio būsto plėtra“ (toliau – Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2019 m. rugsėjo 4 d. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019 m. spalio 11 d.
6.1. Pareiškėja, įvykdžiusi Pirkimą 2020 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurio vertė – 57 936,00 Eur (toliau – Pirkimo sutartis).
6.2. Atsakovas 2023 m. lapkričio 15 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įtarimas), kuriame nurodyta, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių būstų pirkimų vertinimus, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ pirkimą skelbiamų derybų būdu, neužtikrino tinkamos audito sekos. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės gautą pastebėjimą EX.7, Projekto vykdytojui keliamas įtarimas dėl galimai neužtikrintos tinkamos audito sekos. Pareiškėja apie pradėtą tyrimą buvo informuota atsakovo 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą projekte.
6.3. Pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl Įtarimo. Nurodė, kad galimai buvo atlikti tam tikri smulkūs techniniai pažeidimai, kuriuos galėjo lemti sisteminai sutrikimai ar žmogiškasis faktorius, tačiau jie negali būti traktuojami kaip pažeidimai. Atliekant procedūras buvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, todėl pareiškėja prašė Įtarimą panaikinti.
6.4. Skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad perkančioji organizacija (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) pažeidė Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau – Aprašas; redakcija galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. spalio 11 d.), 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punkto bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės) 484 punkto, 488.7 punkto nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. Pareiškėja apie Sprendimą informuota 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą.
6.5. 2023 m. lapkričio 23 d. Grąžintinų lėšų dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad pareiškėja per 90 dienų privalo grąžinti 14.484,00 Eur dydžio sumą.
7. Nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės), Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau – ir Aprašas; redakcija galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. spalio 11 d.). Ginčui taip pat aktualios 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos.
7.1. Taisyklių 318 punkte nurodyta, kad įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus.
7.2. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1377-1047/2025).
9. Iš paminėto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad sprendimas dėl pažeidimo, turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus, t. y. privalo būti motyvuotas. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad buvo pažeistos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, t. y. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, t. y. Aprašo 3 punktas (jame numatytas skaidrumo principas), 75 punktas bei Taisyklių 484 punktas, 488.7 punktas, nes neužtikrinta audito seka, kad būtų užtikrintas pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.
10. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Aprašo 75 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartys, skelbimai, kvietimai, pirkimo dokumentai ir kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys popierinius veiklos dokumentus, išskyrus nuolat saugomus dokumentus, gali išsaugoti elektronine forma, nesaugodami popierinio dokumento, jeigu yra užtikrinamas popierinio dokumento skaitmeninio vaizdo tikrumas.
Taisyklių 484 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo tų metų, kuriais priimtas sprendimas dėl sąskaitų Europos Komisijai, į kurias įtraukiamos baigtų finansuoti projektų išlaidos, ir (arba) kai projektų finansavimo pabaigos data sutampa su ataskaitiniais metais, už kuriuos teikiamos sąskaitos Europos Komisijai, patvirtinimo, gruodžio 31 dienos. Taisyklių 488.7 punkte nurodyta, kad projekto vykdytojas privalo saugoti šiuos dokumentus (išskyrus dokumentus, kurie rengiami, teikiami ir gaunami per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę) – pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas.
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ekonominės veiklos vykdytojo veikoms, kuriomis padaromas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatytas pažeidimas, nėra priskiriamas dokumento(ų) neišsaugojimas: tiesiogiai tokia veika (dokumentų neišsaugojimu) reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui nėra ir negali būti padaroma. Žala Europos Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu, dėl to vertinimą, ar tam tikro (ų) viešųjų pirkimų procedūros dokumento(ų) neišsaugojimu nėra / negali būti užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl tokios procedūros skaidrumo, apsprendžia aplinkybių, apibūdinančių konkrečią viešojo pirkimo ar jai prilyginamą procedūrą, visuma. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali suponuoti išvadas, neatitinkančias protingumo ir teisingumo kriterijų: pavyzdžiui, jeigu netiesioginiai įrodymai patvirtina (gali patvirtinti) duomenis, kurie įprastai patvirtinami neišsaugotais įrodymais (dokumentais), nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atliekant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimo rezultatas niekaip nesuponuoja išvados apie realią ar galimą žalą Sąjungos biudžetui, tokia aplinkybė (dokumento(ų) neišsaugojimas) vis tiek apsprendžia vertinimą, kad nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka ir kyla abejonės dėl tokios procedūros skaidrumo stokos, esančiu pagrindu taikyti finansinę pataisą (žr. LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024).
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir nagrinėjamam ginčui aktualią naujausią teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėja negali pateikti laimėjusio kandidato paraiškos, nes jos neišsaugojo, savaime nėra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą dėl audito sekos neužtikrinimo ir skaidrumo principo pažeidimo. Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2019 m. spalio 11 d., patvirtina byloje pateikta iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos. Dokumentų valdymo sistemoje pažymėta, kad UAB „Laisvės 77“ laišku Vilniaus miesto savivaldybei pateikė voką, kurį registravo Vilniaus miesto savivaldybės specialistas E. V. .
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pati paraiška nėra išsaugota, tačiau paraiškos duomenys gali būti nustatyti kitais (netiesioginiai) įrodymais – komisijos posėdžio protokolu, kurį kartu su skundu pateikė pareiškėja. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. spalio 16 d. posėdžio protokolu (reg. data 2019 m. spalio 22 d., Nr. A16-919/19(2.1.42-AD23)), Komisijos nariai konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 12 vokų su 11 butų pasiūlymais (vienas vokas gautas be pasiūlymo/paraiškos, todėl toliau nenagrinėtas). Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. Pirmo svarstyto klausimo dalyje surašyti visų gautų pasiūlytų butų kandidatai, siūlomų pirkti butų adresai, plotai, pasiūlytos kandidatų kainos ir vieno kvadratinio metro kaina kiekvienam pasiūlytam butui. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas Komisijos narių įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę, konstatuota, kad buto pasiūlymas buvo gautas ir komisijos narių įvertintas kaip tinkamas. Kad pasiūlymas buvo gautas posėdžio metu įsitikino šeši posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Toliau minėto buto pradinė pasiūlyta kaina fiksuojama pirkimų komisijos protokole Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir derybų protokole Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Pažymėtina, kad atsakovė nenustatė, kad komisija buvo suformuota ar vykdė savo veiklą, pažeisdama teisės aktų nuostatas.
14. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nustatant pažeidimą svarbu įvertinti, ar pirkimo rezultatas suponuoja išvadą apie realią ar galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime nevertino, ar aptariamos aplinkybės turėjo įtakos Europos Sąjungos biudžetui ir nenurodė, koks konkretus poveikis dėl pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas ginčijamame Sprendime neįvertino, ar pažeidimas buvo esminis, ar sukėlė finansinių nuostolių, taip pat nenurodė aplinkybių, lėmusių šio pažeidimo padarymą, todėl darytina išvada, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas atsakovo 2023 m. lapkric?io 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Sprendimas de?l paz?eidimo“ turi esminių motyvavimo trūkumų, todėl yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.