Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei G. G. ir jos atstovei advokatei R. A. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui V. F. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo Rusijos pilietis, jūreivis, jam buvo reikalinga gyvenamosios vietos deklaracija Lietuvoje, dėl ko nusprendė susituokti su ieškove, Lietuvos Respublikos piliete. Po santuokos įregistravimo praėjus maždaug mėnesiui ar daugiau išplaukė į jūrą ir daugiau negrįžo. Nuo 1993 metų pradžios atsakovas ieškovei daugiau net neskambino ir ieškovė jo daugiau nebuvo sutikusi, neturi jokios informacijos apie atsakovą ir jo buvimo vietą. Bendro ūkio su atsakovu ieškovė nevedė, bendro turto už bendras su atsakovu lėšas neįsigijo. Ieškovė daugiau ištekėti nesiruošė, todėl norėdama sutvarkyti formalumus tik 1999 metais kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė. Ištuoka Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje užregistruota (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė su atsakovu negyvena nuo 1993 metų, bendro ūkio neveda, turto neturi, vaikų neturi. Nusprendusi parduoti sodo sklypą, ieškovė susidūrė su problema, nes notaras pareikalavo buvusio sutuoktinio sutikimo arba teismo sprendimo dėl turto padalinimo arba pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, nes santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ir iki Civilinio kodekso įsigaliojimo dienos 2001-07-01 nepraėjo 3 metai, todėl nekilnojamajam turtui dalinti senatis netaikoma. Ieškovė butą ir sodo paskirties žemės sklypą įsigijo už savo asmenines lėšas ir buvo įsitikinusi, kad niekas neturi jokių teisių į jos asmeninį turtą. Ieškovė minėtą butą įsigijo išmainiusi savo 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Apie 1969 metus Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas ieškovei ir jos šeimai - dviem sūnums ir vyrui iš pirmosios santuokos - skyrė 3 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ieškovė minėtą butą privatizavo 1992-09-29, sumokėjo už butą 14 560 investicinių čekių (savo asmeniniais investiciniais čekiais sumokėjo 12 403 ir sūnaus A. G. investiciniais čekiais sumokėjo 2 157) ir 2 022 rublių grynais pinigais į Taupomojo banko Klaipėdos skyrių, butų ūkio privatizacijos sąskaitą. 1992-11-03 ieškovė pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį Klaipėdos miesto notarinėje kontoroje, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Išsiperkant butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš valstybės ieškovė sumokėjo savo ir savo sūnaus asmeniniais investiciniais čekiais, butas buvo skirtas jos šeimai iš pirmosios santuokos ir atsakovas šio buto privatizacijoje nedalyvavo ir neprisididėjo finansiškai. 1996-01-26 ieškovė minėtą butą išmainė į mažesnį vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Keičiant didesnį butą į vieno kambario butą pagal mainų sutartį, atsakovas jau buvo išvykęs iš Lietuvos, atsakovo asmeninių lėšų nebuvo panaudota, be to, mainant butą į mažesnį, priemokos už keitimą nereikėjo mokėti. Ieškovei sodo sklypas buvo suteiktas 1990-10-03 Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato „Rasa“ sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 1994-10-13 pasirašytą valstybinės žemės pirkimo sutartį už sodo žemės sklypą ieškovė sumokėjo asmeninėmis 3,02 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Ieškovė už sklypą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, nes atsakovas Rusijos pilietis neturėjo teisės gauti valstybės vienkartinių išmokų bei neturėjo teisės pirkti žemės, be to, nuo 1993 metų pradžios atsakovo ir ieškovės santuoka jau buvo nutrūkusi.

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad 1992-11-03 ieškovė pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Klaipėdos miesto notarinėje kontoroje. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ieškovė butą privatizavo 1992-09-29, sumokėjo už butą, adresu (duomenys neskelbtini), 14 560 investicinių čekių (savo asmeniniais investiciniais čekiais sumokėjo 12 403 rublių ir sūnaus A. G. investiciniais čekiais sumokėjo 2 157 rublių) ir 2 022 rublių grynais pinigais į Taupomojo banko Klaipėdos skyrių, butų ūkio privatizacijos sąskaitą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-10-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-01-26 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal 1994-10-13 pasirašytą valstybinės žemės pirkimo sutartį už sodo žemės sklypą ieškovė sumokėjo 3,02 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis Klaipėdos rajono valdybai už minėtą žemės sklypą. 1996-01-26 ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo ištuoka Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje užregistruota (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Nagrinėjamu atveju, nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992-11-03, vėliau 1996-01-26 išmainytas į butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-10-13, tačiau sprendžiant klausimą dėl jų teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemė sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupirkti iš ieškovės asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Byloje yra oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai apie tai, kad nekilnojamojo turto objektų - buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1996-01-31 ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1994-10-13 įregistruota ieškovės G. G. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį, atsakovas negalėjo būti buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) subjektu, nes pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ieškovei butas ir sodo sklypas buvo paskirti iki santuokos su atsakovu sudarymo dienos, sodo sklypo ir buto privatizavimo metu ieškovė sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis – savo asmeniniais investiciniais čekiais. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje (1991-03-14 įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-03-29 nutarimu Nr. 108 “Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė. Atsakovas minėtais turto įgijimo laikotarpiais Lietuvos Respublikoje negyveno ir noro pirkti atsakovės buto iki 1991-12-31 negalėjo išreikšti, Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną 1991-06-30 nebuvo ieškovės sutuoktinis ir šeimos narys, todėl negalėjo dalyvauti buto privatizavime (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo išmainytas į butą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, priimtame 1991-07-25, 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Atsakovas šių reikalavimų neatitiko, todėl neturėjo teisės išsipirkti valstybinės žemės. Vien buvimas santuokoje nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovės vardu registruota nuosavybė yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo nuosavybė, nes nurodyto turto įgijimas buvo reglamentuojamas specialiais įstatymais. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, nurodė, kad ieškovė su atsakovu negyvena nuo 1993 metų, bendro ūkio nevedė, turto neturėjo, vaikų neturėjo. Iš viso to darytina išvada, kad ieškovė viena privatizavo butą, vėliau jį iškeitė į kitą butą ir išsipirko valstybinę žemę ir kad tai yra jos asmeninė nuosavybė.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkintini ir nustatyti, kad santuokoje įgytas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyta, kad ieškovės sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

2017-09-01 teismo nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 565 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta Lietuvoje nežinomos ir išieškojimas, žyminis mokestis Valstybei iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti, kad ieškovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei G. G. 20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. F..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.