Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. e2-5470-641/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
e2-5470-641/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02034-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Ieškovas
UAB „Žvalguva“
Trečiasis asmuo
A. R., L. M.
Civilinė byla Nr. e2-5470-641/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02034-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.5.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

spręsdama ieškovės UAB „Žvalguva“ ieškinio atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Lietuvos cukrus“, tretiesiems asmenims A. R., L. M. dėl vienašalio sutarčių atsisakymo (nutraukimo) ir daiktų išreikalavimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovės UAB „Žvalguva“ ieškinys atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Lietuvos cukrus“, tretiesiems asmenims A. R., L. M., kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. kovo 19 d. atsakovo sutarčių atsisakymą (nutraukimą) bei sutartyse nurodytų daiktų, t. y. 2018–2019 ir 2019–2020 prekybos metų cukraus, pagaminto iš 2018–2019 ir 2019–2020 cukrinių runkelių derliaus, išreikalavimą iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas yra užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): su tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; kt.).). Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Be to, reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Žvalguva“ pateikė ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Lietuvos cukrus“, motyvuodama tuo, jog šalys sudarė dvi pirkimo–pardavimo sutartis: 2018 m. rugsėjo 21 d. sutartį Nr. LC-S-2018-09-21/1 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. LC-S-2019-09-18/1, kuriomis susitarė dėl cukraus (2018–2019 ir 2019–2020 metų cukrinių runkelių derliaus) pagaminimo, sufasavimo, saugojimo ir pardavimo ieškovei sutartyse nurodytomis sąlygomis. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog tinkamai vykdė savo prievoles atsiskaityti už įsigytą cukrų pagal sudarytas sutartis, tačiau 2020 m. kovo 19 d. gavo atsakovo pranešimą dėl sutarčių atsisakymo ir daiktų, t. y. cukraus, išreikalavimo. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas savo teisę parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį cukrų tretiesiems asmenims kildina iš galimai neteisėto ir negaliojančio 2020 m. kovo 19 d. atsakovo vienašalio sutarčių atsisakymo (nutraukimo) ir daiktų, t. y. cukraus, išreikalavimo pranešimo, todėl ieškovė yra priversta savo teises ginti teismine tvarka ir reiškia šį ieškinį. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, jog ieškovė įrodinėja, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė mokėjo už cukrų sutartyse numatyta tvarka, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių ir išreikalauti iš ieškovės 2018–2019 ir 2019–2020 prekybos metų cukrų, pagamintą iš 2018–2019 ir 2019–2020 cukrinių runkelių derliaus, todėl prašo teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. kovo 19 d. atsakovo sutarčių atsisakymą (nutraukimą) bei sutartyse nurodytų daiktų, t. y. 2018–2019 ir 2019–2020 prekybos metų cukraus, pagaminto iš 2018–2019 ir 2019–2020 cukrinių runkelių derliaus, išreikalavimą iš ieškovės. Be to, ieškovė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateiktu ieškiniu taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – cukraus, esančio Verslų g. 15, Mokolų k., Šunskų sen.; Gedimino g. 124 ir P. Armino g. 65, Marijampolėje, areštą.

Ieškovei akcentuotina, jog CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla, inicijuota pagal ieškovės UAB „Žvalguva“ ieškinį atsakovui RUAB „Lietuvos cukrus“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį natūra (civilinė byla Nr. e2-455-569/2020), ir šioje civilinėje byloje ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą RUAB „Lietuvos cukrus“ vykdyti 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LC-S-2018-09-21/1 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LC-S-2019-09-18/1 natūra, t. y. įpareigoti atsakovą RUAB „Lietuvos cukrus“ perduoti ieškovei UAB „Žvalguva“ 13 070 500 kg cukraus, saugomo atsakovo RUAB ,,Lietuvos cukrus” patalpose Verslų g. 15, Mokolų k., Šunskų sen., Gedimino g. 124, Marijampolėje, P. Armino g. 65, Marijampolėje ir Kauno g. 144, Marijampolėje. Taip pat Šiaulių apygardos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 13 070 500 kg cukraus, esančio Verslų g. 15, Mokolų k., Šunskų sen.; Gedimino g. 124 ir P. Armino g. 65, Marijampolėje, areštą. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, jog ieškovė taip pat įrodinėja, kad ji savo įsipareigojimus atsiskaityti už įsigytą cukrų pagal pirkimo–pardavimo sutartis vykdo tinkamai, t. y. moka už cukrų sutartyse numatyta tvarka, tačiau atsakovė 2019 m. kovo 19 d. pranešimu nurodė atsisakanti sutarčių su ieškove ir išreikalaujanti iš ieškovės sutartyse numatytą turtą – cukrų. Ieškovė nesutinka su atsakovės pranešimu, nurodo, jog atsisakymas perduoti produkciją jos teisėtai savininkei, t. y. ieškovei, yra neteisėtas, atsakovei nevykdant sutartinių pareigų, susijusių su pagamintų prekių grąžinimu, atsakovas įpareigotinas vykdyti savo sutartines pareigas natūra, todėl ieškovė ieškiniu reikalauja, jog atsakovas vykdytų 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LC-S-2018-09-21/1 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LC-S-2019-09-18/1.

Kaip jau minėta, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, gynybos būdas ir tikslas. Iš Šiaulių apygardos teisme priimto ieškinio matyti, jog ieškovės siekiamas rezultatas nagrinėjamoje byloje suformuluotais reikalavimais yra atsakovo prisiimtų prievolių vykdymas ir cukraus perdavimas, taigi ieškovės tikslas, jog atsakovas vykdytų 2018 m. rugsėjo 21 d. Nr. LC-S-2018-09-21/1 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. Nr. LC-S-2019-09-18/1 pirkimo–pardavimo sutartis bei perduotų turtą – cukrų. Tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismui pateiktais ieškinio reikalavimais siekiamas rezultatas iš esmės taip pat yra tinkamas atsakovo tų pačių prievolių vykdymas ir cukraus perdavimas. Lyginant abiejų ieškinių dalykus matyti, jog ieškovės reikalavimas, suformuluotas Šiaulių apygardos teismui pateiktame ieškinyje, iš esmės apima reikalavimą pateiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, kadangi Šiaulių apygardos teismas, galimai priėmęs sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį ir įpareigojęs atsakovą vykdyti prievoles pagal sudarytas sutartis bei perduoti ieškovei tą patį cukrų, įtakos ir 2020 m. kovo 19 d. vienašalio sutarties atsisakymo (nutraukimo) teisėtumą. Teismas vertina, jog toks ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas, kai ji, visiškai sutampant ginčo šalims (ieškovei ir atsakovui) ir esant tapačiam ieškinio faktiniam pagrindui, teikia teismui ieškinį dėl vienašalio sutarčių atsisakymo (nutraukimo) ir daiktų išreikalavimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) naujoje civilinėje byloje, akivaizdžiai neatitinka civilinio proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų (CPK 7, 8 straipsniai).

Teismas daro išvadą, jog tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių skirtingiems teismams pateikti abiejų ieškinių dalykai yra neatsiejamai susiję ir apimantys vienas kitą, todėl negali būti patenkinti ar atmesti juos nagrinėjant atskirose civilinėse bylose skirtinguose teismuose. Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, taip pat matyti, jog Šiaulių apylinkės teismui pateiktu ieškiniu yra sprendžiamas ne tik 2020 m. kovo 19 d. vienašalio sutarties nutraukimo (atsisakymo) teisėtumas, bet ir to paties, t. y. tų pačių metų derliaus, cukraus (pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LC-S-2018-09-21/1 ir 2019 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LC-S-2019-09-18/1) perdavimas. Taigi, akivaizdu, jog abiejų ieškinių ginčo materialinio santykio objektas, tikslas ir rezultatas yra tas pats, todėl teismas, įvertinęs byloje pateikto ieškinio turinį bei teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo sprendžia, jog šioje byloje pateiktas ieškinys yra tapatus Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-455-569/2020 ieškovės pateiktam ieškiniui, kadangi iš esmės nesiskiria ieškinių šalys, pagrindas ir dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsisakytina priimti ieškovės ieškinį dėl vienašalio sutarčių atsisakymo (nutraukimo) ir daiktų išreikalavimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje reglamentuotas šalies teises bei pareigas, ieškovei siūlytina savo ieškinio reikalavimus atsakovui dėl vienašalio sutarčių atsisakymo (nutraukimo) ir daiktų išreikalavimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) iš esmės tikslinti jau nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-455-569/2020 Šiaulių apygardos teisme (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 137 straipsnio 3 dalimi, 291-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Žvalguva“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai UAB „Lietuvos cukrus“, tretiesiems asmenims A. R., L. M. dėl vienašalio sutarčių atsisakymo (nutraukimo) ir daiktų išreikalavimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) bei jį grąžinti ieškovei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė