Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, L. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja yra paveldėtoja, kuri pagal įstatymą paveldėjo A. S. turtą (el. b. l. 8, 9, 10, 11, 12, 18). Pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisių į garažą 10G1/p-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kol nėra nustatytas juridinis faktas, kad A. S. įgijo nuosavybės teisę į minėtą garažą įgyjamąja senatimi. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę nagrinėjamoje byloje pareikšti pareiškimą.

Pareiškimas tenkintinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad nei pareiškėja, nei 2018 m. balandžio 9 d. miręs A. S. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jie nėra (nebuvo) minėtų daiktų savininkai. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas garažas būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjos ir ne A. S. vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas garažas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas garažas atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I. P. ir L. Š. po tėvo A. S. mirties 2018 m. balandžio 9 d. palikimą priėmė pagal įstatymą. Paveldimą turtą sudarė butas, dalis žemės sklypo, piniginės lėšos, transporto priemonė VW Passat (el. b. l. 8, 9, 10, 11, 12, 18). Garažas 10G1/p-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), į paveldimą turtą nebuvo įtrauktas. Pagal prie pareiškimo pridedamus dokumentus nustatyta, jog minėtas garažas yra valstybinėje žemėje. Žemės sklypas po garažu nėra suformuotas, viešame registre neįregistruotas (el. b. l. 45-48). Pareiškėjos teigimu, jos tėvas A. S. garažą ant valstybinės žemės pasistatė 1988 metais. Statyboms reikiamas medžiagas pirko ir jį statė savarankiškai, todėl nėra išlikusių tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjai buvo žinoma, kad nuosavybės teise A. S. valdė aptariamą garažą beveik 30 metų atvirai ir nepertraukiamai. Mirus tėvui, pareiškėjai atiteko garažo raktai. Taip pat ji paveldėjo automobilį, kurį tėvas laikė minėtame garaže. Kaimyninių garažų savininkai, naudotojai tai žinojo ir jokių pretenzijų nereiškė. Tokių pretenzijų nėra pareiškusių asmenų ir po A. S. mirties. Pareiškėja nurodė, jog jos tėvas A. S. buvo garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Autogaražų bendrija buvo panaikinta, jokių dokumentų apie garažo statybą nėra išlikę. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 5 d. raštas „Dėl A. S. narystės autogaražų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog archyvui jokie dokumentai iš Ukmergės rajono valdybos nebuvo perduoti (el. b. l. 6). Pareiškėja nurodo, jog tėvas mokėjo nario mokestį bendrijos pirmininkui, tačiau bendrijai iširus, įrodymų apie mokėjimus neliko. Garažas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)9, yra suformuotas, jam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jie negali būti įregistruoti viešame registre (el. b. l. 13, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33). Pareiškėja įregistruoti minėto pastato kitu būdu galimybės neturi.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad A. S. visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinęs, o pareiškėja – yra įsitikinusi, jog niekas neturėjo daugiau už A. S. teisių į minėtą garažą. Kadangi A. S. aptariamą garažą statė, jį nepertraukiamai naudojo ir valdė teisėtai ir byloje nėra duomenų, kad valdymas būtų neteisėtas. Galima daryti išvadą, kad visą valdymo laiką garažas A. S. buvo valdomas teisėtai, atvirai ir kaip savas. Aptariamą statinį A. S. valdė nepertraukiamai beveik 30 metų, t.y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.

Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad A. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą 10G1/p-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2018 m. balandžio 9 d., pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo garažą 10G1/p-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.